2 tema. Supaprastintas procesas: teoriniai ir praktiniai aspektai

1. 2 tema. Supaprastintas procesas: teoriniai ir praktiniai aspektai Doc.dr. Jolanta Zajančkauskienė

2. 1. Supaprastinto proceso samprata, tikslai ir reikšmė. • Supaprastinta baudžiamoji procesinė forma – tai viena iš baudžiamųjų procesinių formų, pagal kurią yra tiriamos ir nagrinėjamos įstatymu apibrėžtos nusikalstamos veikos, laikantis bendrų baudžiamojo proceso normų, su išimtimis, kurios leidžia paspartinti bei kitaip optimizuoti baudžiamąjį procesą, nepažeidžiant baudžiamojo proceso principų bei procesinių garantijų.

3. Tikslai: • 1) pagreitinti ir kitokiais būdais optimizuoti baudžiamąjį procesą, • 2) sumažinti baudžiamojo proceso formalizmą.

4. 2. Supaprastinto proceso požymiai. • Pagal jų turinio ryšį su teisės šaka (arba tai, kas juos reguliuoja) juos galima įvardinti materialiaisiais ir procesiniais, o pagal šių požymių turinį juos galima vadinti formaliaisiais ir vertinamaisiais.

5. Formalieji požymiai –tai BK specialiosios dalies straipsniai, įtvirtinantys nusikalstamų veikų sudėtis, kurias atitinkančias veikas baudžiamojo proceso įstatymas leidžia tirti ir nagrinėti supaprastinta procesine tvarka.

6. Vertinamieji požymiai – tai nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių aiškumas (akivaizdumas), kaltinamojo prisipažinimas, kitų baudžiamojo proceso dalyvių pozicija dėl proceso baigties bei kiti turintys reikšmės veiksniai, galintys lemti greitesnę bei paprastesnę nusikalstamos veikos tyrimo ir nagrinėjimo tvarką.

7. 3. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas. • Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas –taisupaprastinta baudžiamoji procesinė forma, pagal kurią prokurorui pasiūlius ir kaltinamajam neprieštaraujant, teisėjas, remdamasis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis be nagrinėjimo teisme vienasmeniškai priima baudžiamąjį įsakymą, kuriuo kaltinamajam pagal BK nustatytą sankciją negali būti paskiriama jokia kita bausmė, išskyrus baudą.

8. Šį institutą išplisti Europoje paskatino Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1987 m. rugsėjo 17 d. rekomendacija Nr. R(87)18 „Dėl baudžiamosios justicijos supaprastinimo“.

9. Dėl LR BPK 425 straipsnio 2 dalies nuostatos pasisakė Konstitucinis Teismas (Valstybės žinios, 2008-01-26, Nr. 11-388.).

10. Baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu tik tuo atveju, jei yra visos šios sąlygos: • 1) už nusikalstamą veiką atitinkamame BK specialiosios dalies straipsnyje yra nustatyta bauda – gali būti skiriama tik bauda arba ši bausmė yra numatyta kaip alternatyvinė (418 straipsnio 1 dalis); • 2) kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (418 straipsnio 1 dalis); • 3) prokuroras pareiškia iniciatyvą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis šiai iniciatyvai neprieštarauja (418 straipsnio 3 dalis);

11. 4) nukentėjusysis nepaduoda skundo dėl prokuroro sprendimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, o jeigu paduoda, ikiteisminio tyrimo teisėjas to skundo nepatenkina (418 straipsnio 4 dalis); • 5) bylos aplinkybės yra aiškios, antraip (jei jos nebūtų pakankamai aiškios ir kilusias abejones būtų galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu) teisėjas turi nutartimi perduoti bylą nagrinėti teisme, t. y. pereiti prie bendrojo baudžiamojo proceso modelio (423 straipsnio 1 dalis); • 6) kaltinamasis sutinka su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir nereikalauja bylos nagrinėjimo teisme bendra tvarka (422 straipsnio 1 dalis).

12. Įtariamojo ir kaltinamojo teisės į gynybą užtikrinimas. • Siekiant užtikrinti įtariamojo ir kaltinamojo teisę į gynybą, be kita ko, būtina užtikrinti įtariamojo teisę žinoti, kuo jis yra įtariamas, jo teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, o kaltinamajam – teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir gauti procesinį dokumentą, kuriame suformuluotas kaltinimas ir jį pagrindžiantys duomenys. • Pažymėtina, kad pagal BPK prokuroro pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, skirtingai nei kaltinamojo akto ar prokuroro pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, nereikalaujama įteikti kaltinamajam.

13. Konstitucinis Teismas šioje byloje atitikties Konstitucijai problemos neįžvelgė ir konstatavo, kad remiantis BPK prokuroro pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nuorašu, iš kurio kaltinamasis žino, kuo yra kaltinamas bei kuo grindžiamas kaltinimas ir kurį gauna iš teismo iš baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso grįžus į bendrąjį baudžiamąjį procesą, o tais atvejais, kai iš teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso į bendrąjį baudžiamąjį procesą grįžtama remiantis tuo, kad kaltinamasis nesutinka su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, tai, kuo jis yra kaltinamas, taip pat kitos bylos aplinkybės yra matomos ir iš paties teismo baudžiamojo įsakymo, kurį kaltinamasis, su juo nesutikdamas, yra apskundęs remdamasis BPK 422 straipsnio 1 dalimi.

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 48 patvirtintoje Teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų supaprastintą procesą, apžvalgoje buvo pastebėtiatvejai, kai prokuroro pareiškimas buvo įteiktas kaltinamajamprieš perduodant bylą į teismą ir tokiai praktikaibuvo pritarta.

15. Remiantis generalinio prokuroro patvirtintu „Rekomendacijų dėl proceso baigimo baudžiamuoju įsakymu“ 16.2. punktu, siekiant, kad nebūtų pažeista kaltinamojo teisė į gynybą, veikų aprašymas šiame pareiškime turi atitikti pranešimo apie įtarimą turinį. • Be to, paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokole, surašomame remiantis BPK 418 straipsnio 3 dalimi ir generalinio prokuroro įsakymu patvirtintu šio dokumento pavyzdžiu, nurodomas BK straipsnis, už kuriame numatytą nusikalstamą veiką prokuroras siūlo kreiptis į teismą užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu, taip pat, kad įtariamasis neprieštarauja tokiam siūlymui ir jo pozicija dėl prokuroro siūlomos baudos.

16. Bet kuriuo atveju, siekiant užtikrinti teisę į gynybą, svarbios yra procesinės garantijos, skirtos įtariamojo teisei susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis ir ypač su tais, kurie kartu su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bus perduoti teisėjui, kad šis priimtų teismo baudžiamąjį įsakymą. Pažymėtina, kad BPK baudžiamojo įsakymo procese jokių išimčių nenustato, t. y. taikytina BPK 178 straipsnio 5 dalis (2007 m. birželio 28 d. redakcija), 181 straipsnis ir kt.

17. Teisė reikalauti bylos nagrinėjimo teisme ir jos užtikrinimas. • Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 24 d. nutarime yra konstatavęs, jog ši kaltinamojo teisė inicijuoti bylos nagrinėjimą teisme aiškintina plečiamai – kaip teisė bylos nagrinėjimą teisme inicijuoti visais atvejais, kai kaltinamasis nesutinka su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu.

18. 4. Pagreitintas procesas. • Pagreitintas procesas – tai supaprastinta baudžiamoji procesinė forma, taikoma apylinkės teismui teismingoms baudžiamosioms byloms dėl nusikalstamų veikų, kurių padarymo aplinkybės yra aiškios, prokurorui suteikiant galimybę kreiptis į teismą dėl bylos nagrinėjimo teisme nusikalstamos veikos padarymo dieną arba ne vėliau kaip per 10 dienų nuo jos, nepateikiant jokios ikiteisminio tyrimo medžiagos arba tik tą, kuri prokuroro nuožiūra, yra būtina sklandžiam nagrinėjimui teisme.

19. 4. Pagreitintas procesas. • Esminiai pagreitinto proceso požymiai: • 1) pagreitintas procesas gali būti taikomas tik apylinkės teismui teismingoms baudžiamosioms byloms; • 2) nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės turi būti aiškios; • 3) prokuroras, norėdamas užbaigti procesą pagreitinto proceso tvarka į teismą su pareiškimu privalo kreiptis ne vėliau kaip per 10 dienų nuo nusikalstamos veikos padarymo .

20. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kai yra: • aiški nusikalstamos veikos padarymo vieta, • laikas, • būdas, • pasekmės, • nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo ir kitos aplinkybės.

21. Duomenys, leidžiantys įtarti asmenį nusikalstamos veikos padarymu, gali būti šie: • jis užkluptas bedarantis nusikalstamą veiką arba tuoj po jos padarymo; • mačiusieji, tarp jų ir nukentėjusieji, tiesiogiai nurodo asmenį, kaip įvykdžiusį nusikalstamą veiką; • ant asmens ar jo drabužių, prie jo ar jo būste rasti aiškūs nusikaltimo pėdsakai; • asmens atvykimas ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką.

22. Prokuroro sprendimas užbaigti procesą pagreitinto proceso tvarka nėra varžomas kitų baudžiamojo proceso dalyvių valia, t. y. dėl jo taikymo nebūtinas įtariamojo (kaltinamojo) sutikimas, nesvarbi ir nukentėjusiojo nuomonė.

23. 1. Pagal BPK 426 straipsnio 2 dalį prokuroras gali teismui nepateikti jokios ikiteisminio tyrimo medžiagos, tačiau ir tuo atveju, kai tam tikra ikiteisminio tyrimo medžiaga yra pateikiama teismui, prokuroras, atvykdamas į teismą su pareiškimu privalo užtikrinti, kad kartu atvyktų ir kaltinamasis, visi reikalingi liudytojai ir kiti proceso dalyviai.

24. 2. Prokuroras siekdamas užbaigti procesą pagreitinto proceso tvarka surašo ne kaltinamąjį aktą, bet BPK 427 straipsnyje nustatyto turinio pareiškimą. • Toks pareiškimas yra būtinas. • Kaltinamajam tai yra dokumentas, leidžiantis žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir pasirengti gynybai. • Pagal BPK 427 straipsnio 2 dalį prokuroras privalo vieną pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka egzempliorių įteikti kaltinamajam.

25. 3. BPK 428 straipsnyje yra nustatyti teismo veiksmai, kai atvyksta prokuroras su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Taikant nurodytame BPK straipsnyje nustatytą procedūrą yra daromos išimtys iš bendros tvarkos, kurią nustato BPK XVIII skyrius, reguliuojantis bylos parengimo nagrinėti teisme klausimus. Šių išimčių esmė yra tame, kad tik atvykus į teismą prokurorui su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, teisme tuoj pat rengiamas posėdis.

26. Pažymėtina, kad pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir 431 straipsnį yra nustatytas privalomas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka.

27. 4. Teisėjas, išklausęs prokuroro, nukentėjusiojo, kaltinamojo, gynėjo nuomones gali priimti vieną iš šių sprendimų: • 1) surengti bylos nagrinėjimą teisme tuoj pat; • 2) surengti bylos nagrinėjimą teisme kitą dieną; • 3) atmesti prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka.