VIEŠOJO INTERESO PIRMENYBĖ PRIEŠ TEISĖTUS LŪKESČIUS KONSTITUCINĖJE JURISPRUDENCIJOJE

1. VIEŠOJO INTERESO PIRMENYBĖ PRIEŠ TEISĖTUS LŪKESČIUS KONSTITUCINĖJE JURISPRUDENCIJOJE Pranešimas tarptautinėje konferencijoje, Lietuvos teisės institutui įgyvendinant projektą „Viešojo intereso atpažinimo Lietuvos teisėje problema: kriterijai ir prioritetai“, finansuojamą Lietuvos mokslo tarybos lėšomis 2014 m. rugsėjo 12 d., Vilnius

2. Pranešimo struktūra • apie Lietuvos teisės instituto atliekamą projektą, apie įgyvendintų apklausų rezultatus, publikacijas projekto tematika, • apie elementus, požymius, pagal kuriuos identifikuojamas viešasis interesas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje, • apie pirmumo teikimo viešajam interesui argumentus viešajam interesui susidūrus su asmenų teisėtais lūkesčiais konstitucinėje jurisprudencijoje.

3. Lietuvos teisės instituto vykdomas projektas Viešojo intereso atpažinimo problema Lietuvos teisėje: kriterijai ir prioritetai“ („ProblemsofIdentificationofPublicInterestin Lithuanian Law: CriteriaandPriorities“) • Tyrimo atlikimo laikotarpis: pradėtas 2013 m. balandį ir galutinių jo rezultatų, publikuotų monografijoje, tikimasi 2015 m. spalį. • Septynių tyrėjų komandos tikslas - ištirti, kokiais kriterijais bei prioritetais vadovaujamasi Lietuvos teisėje identifikuojant viešąjį interesą bei suteikiant jam pirmenybę privačių interesų atžvilgiu, atliekant lyginamąjį tarpdisciplininį (teisiniu, ekonominiu, politologiniu ir sociologiniu pjūviais) mokslinės doktrinos, teisinio reguliavimo ir teismų praktikos tyrimą.

4. Projekto uždaviniai ir jų įgyvendinimas: • 1. Atliktas viešojo intereso sampratos, kriterijų (elementų, požymių, pagal kuriuos atpažįstamas viešasis interesas) ir prioritetų (argumentų, kurie lemia pirmenybės viešajam interesui suteikimą) tyrimas: mokslinės literatūros, teisinio reguliavimo ir užsienio valstybių patirties apžvalga. • 2. Išsiaiškintas viešojo intereso suvokimas visuomenėje, atliekant sociologinę apklausą, taip pat išsiaiškintas teisėjų ir prokurorų viešojo intereso supratimas, atliekant jų apklausą. • 3. Sisteminama aukščiausiosios grandies teismų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo, Vyriausiojo administracinio teismo), taip pat Apeliacinio teismo ir apygardų teismų (bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų) praktika sprendžiant bylas, susijusias su viešojo intereso gynimu. • 4. Teismų praktika dar bus vertinama remiantis teisine, ekonomine, politologine ir sociologine prieigomis. • 5. Dar bus pateikiamos viešojo intereso apibrėžtumo Lietuvos teisėje gairės (remiamasi prielaida, kad reikalingas ir įmanomas didesnis viešojo intereso apibrėžtumas Lietuvos teisėje ir kad šis apibrėžtumas gali būti įgyvendinamas suformuluojant viešojo intereso atpažinimo koncepcines gaires), o kai kurie tyrimo rezultatai jau paskleisti mokslinėse publikacijose.

5. Esamas tyrimo etapas projekte • Projekte pagrindinis dėmesys skiriamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų, aukščiausios, apeliacinės ir žemesnės instancijos teismų priimtų sprendimų analizei. • Šiame tyrimo etape sisteminame ilgo laikotarpio jų priimtus sprendimus, juos apibendriname, pasiskirstę keliomis viešojo intereso sritimis: viešasis interesas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje - dr. Rita Matulionytė; viešasis interesas gamtos apsaugos (aplinkosaugos) srityje – Eglė Kavoliūnaitė - Ragauskienė; viešasis interesas nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo srityje – dr. Egidijus Krivka; viešasis interesas teritorijų planavimo ir statybų srityje – dr. Gytis Andrulionis; viešasis interesas vartotojų apsaugos srityje – Mindaugas Lankauskas. Mano sritis šiuo etapu – konstitucinės justicijos bylų analizė. • Beje, dr. Simonas Nikartas projekte dirba su apklausų rezultatais, intereso kaip viešojo intereso klausimus analizuodamas sociologiniu pjūviu, Milda Burnytė viešojo intereso klausimus (intereso išskirtinumo, prioretizavimo ar/ir darninimo esant interesų susidūrimo situacijoms) nagrinėja naudodama ekonominę prieigą (utilitarizmą), o Eglė Kavoliūnaitė - Ragauskienė – naudodama politologinę prieigą.

6. Publikuoti ir pateikti publikavimui straipsniai projekto tematika • Dr. E. Krivkos tarptautinis mokslo straipsnis „PublicInterestintheMattersoftheRestitutionofPropertyRightsinthe Lithuanian CaseLaw“, 2013 m. publikuotas žurnale JournalonLegalandEconomicIssuesofCentralEurope • Tarptautiniam publikavimui taip pat pateikti 3 kitų projekto dalyvių straipsniai: • Dr. Simono Nikarto straipsnis: „Experienceof Lithuanian CitizensinProtectingthePublicInterest“; • Mildos Burnytės straipsnis „Liberalizmo-komunitarizmoginčo aktualumas apibrėžiant viešąjį interesą“; • Dr. Ritos Matulionytės straipsnis „Cultural heritage and public interest versus private rights:a struggle for a balanced approach in Lithuania“

7. Dr. E. Krivkos mokslo straipsnis „PublicInterestintheMattersoftheRestitutionofPropertyRightsinthe Lithuanian CaseLaw“ Straipsnyje atskleidžiami objektyvūs kriterijai, kuriuos taiko Lietuvos teismai, spręsdami apie viešojo intereso ribas ir interesų priskyrimą viešojo intereso kategorijai, taisykles, šių teismų taikomas sprendžiant privataus ar viešojo arba kelių skirtingų viešųjų interesų susidūrimus civilinėse ir administracinėse bylose nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo srityje. Straipsnyje taip pat nagrinėjami procesinio teisinio veiksnumo klausimai viešojo intereso gynimo srityje ir probleminiai viešojo intereso aspektai kaip teisės kreiptis į teismą prielaida ar kaip sąlyga patenkinti ieškinį.

8. Dr. Simono Nikarto straipsnis „Experienceof Lithuanian CitizensinProtectingthePublicInterest“ ir jo išvados Straipsnyjenagrinėjami2013 m. spalio mėn. 4 – 14 d. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktos 1002 Lietuvos gyventojų apklausos rezultatai. Straipsniotikslas - atskleistišiuosvisuomenėspatirtiesviešojointeresosrityjerodiklius: viešojointeresosuvokimovisuomenėjeypatumus, gyventojųsusidūrimosuviešuojuinteresupaplitimąiršaltinius, gyventojųaktyvumoginantviešąjįinteresąmastą, gyventojųdalyvavimoginantviešąjįinteresąpasiskirstymąpagalsocialines-demografinescharakteristikas (gyventojųaktyvumoginantviešąjįinteresąirsocialiniųdemografiniųcharakteristikųsantykį) bei gyventojųaktyvumąkonkrečioseviešojointeresosrityse.

9. Tyrimo rezultatai leidžia daryti prielaidą apie viešojo intereso kaip visuomenės daugumos ir bendrųjų vertybių koncepto vyravimą visuomenės sąmonėje. Kur kas mažesnė dalis apklaustųjų viešąjį interesą suvokia procedūriniu požiūriu.Tyrimas atskleidė, kad Lietuvos gyventojai pasižymi žemu dalyvavimo ginant viešąjį interesą aktyvumu. Aktyviau viešojo intereso gynime dalyvauja didesnių pajamų, geresnės socialinės padėties (specialistai, tarnautojai), didesnių miestų gyventojai. Atitinkamai pasyvesni – asmenys, turintys mažas pajamas, darbininkai ir bedarbiai bei kaimo gyventojai. Kiekdidesnėrespondentųdalis nurodė, jog jųartimosaplinkosžmonėsdalyvavoginantviešąjįinteresą. Tyrimasparodė, kadrespondentųatsakymųapiejųartimųjųdalyvavimąviešojointeresepasiskirstymaspagalsocialinesdemografinescharakteristikaslabaipanašus į šiųcharakteristikųpasiskirstymąatsakymuoseapiepačiųrespondentųaktyvumąginantviešąjįinteresą. Darytinaprielaida, jog viešojointeresogynimedaugeliuatvejųdalyvaujamakartusukitaisartimosaplinkosžmonėmis. Didesnėdalisgyventojų, nurodžiusių, jog dalyvavoginantviešąjįinteresą, yralinkęįsitraukti į viešojointeresosritis, kuriosyrasąlyginailabiaususijusiossuprivačiaisasmensinteresais: nuosavybėsteisiųatkūrimas, vartotojųteisiųapsauga. Iš to galimadarytiprielaidą, kadgyventojųmotyvacijojeveikiaasmeninėsnaudosveiksnys.

10. Beje, 2014 m. gegužės 12 – liepos 15 d. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ taip pat atlikta 363 Lietuvos teisėjų ir prokurorų apklausa Neseniai gautieji užsitęsusios apklausos apie viešąjį interesą identifikuojančius kriterijus ir prioriteto jiems teikimo argumentus interesų sandūros situacijose rezultatai tyrėjų dar apibendrinami. • Palyginus abiejų apklausų rezultatus, matoma, kad jų viešojo intereso suvokimas tam tikra dalimi yra panašus. • Antai daugiausia apklaustųjų Lietuvos gyventojų yra manančių, kad viešasis ar visuomeninis interesas yra tai, kas aktualu, naudinga visuomenei, kas reikalinga daugumai žmonių, kad tai - daugumos interesai ir jų tenkinimas. • Teisės praktikų apklausos rezultatai rodo, kad daugiausia apklaustųjų teisėjų ir prokurorų viešąjį interesą supranta kaip reikšmingą, svarbų visai visuomenei ar jos daliai interesą, visuomenei ar jos daliai naudingą interesą, visuomenės ir/ar jos dalies interesą. Keletas apklaustųjų teisėjų ir prokurorų viešojo intereso sąvoką apibrėžė per teisėtų lūkesčių kategoriją: • viešasis interesas – valstybės, visuomenės, asmenų teisėtas lūkestis, kurį asmuo, ar asmenų grupė puoselėja teisinės valstybės atžvilgiu; • viešasis interesas – teisėtas visuomenės dalies interesas; • viešasis interesas – tai visuomenės narių teisių ir pareigų visuma, leidžianti įgyvendinti teisėtus daugumos visuomenės narių interesus; • viešasis interesas – interesas, susijęs ne tik su privataus asmens teisėmis ir lūkesčiais, bet ir su jį supančios bendruomenės, kitų piliečių (kaimynų, tam tikros socialinės grupės atstovų ir pan.) interesais ir teisėmis. • Konferencijos temai aktualu, kad didžioji teisės praktikų dalis (176 arba 48,5%) patvirtina, kad asmens teisėti interesai ir lūkesčiai konkrečioje srityje - atkuriant nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą gali būti laikomi viešuoju interesu.

11. Mildos Burnytės straipsnis „Liberalizmo-komunitarizmo ginčo aktualumas apibrėžiant viešąjį interesą“ • Straipsnyje siekiama įvertinti pagrindinius skirtumus tarp konkuruojančių viešojo intereso koncepcijų, kurios grupuojamos į du tipus - 1) teorijas, siekiančias procedūriškai apibrėžti viešąjį interesą, t.y. kiekybiškai apskaičiuojant sutampančius privačius interesus, 2) teorijas, šį terminą aiškinančias kaip bendruomeninių vertybių, kuriomis paremta visuomenės narių sąveika, visumą. • Taip pat siekiama įvardinti šių skirtumų priežastis, pagrindžiant teiginį, kad pagrindiniai nesutarimai apibrėžiant viešojo intereso sąvoką kyla dėl rėmimosi vienos iš politinių teorijų - liberalizmo arba komunitarizmo - idėjomis. • Atsižvelgdama į tai, autorė vertina Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo poziciją dėl viešojo intereso apibrėžimo ir siūlo galimą šio intereso apibrėžimą.

12. Dr. Ritos Matulionytės straipsnis „Cultural heritage and public interest versus private rights:a struggle for a balanced approach in Lithuania“ Straipsnyje nagrinėjamas balansas tarp kultūros paveldo kaip viešojo intereso ir privačių nuosavybės teisių. Analizuojamos problemos, su kuriomis susiduria Lietuvos teismas, įgyvendinant kultūros paveldo įstatymus viešojo intereso gynimo procese. Peržvelgiami pagrindiniai principai, kuriuos nustatė Europos Žmogaus Teisių Teismas bylose, susijusiose su kultūros paveldu ir analizuojama, kaip Lietuva ir kitos regiono valstybės turėtų užtikrinti viešojo ir privataus intereso balansą, saugant kultūros paveldą.

13. Elementai, požymiai, pagal kuriuos identifikuojamas viešasis interesas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimuose 2pagrindiniai viešojo intereso kaip kategorijos elementai, požymiai: 1) kaip bendroji taisyklė - šio intereso subjekto, aprėpties visuotinumas; jis - apimantis visuomenę, jai reikšmingas, turintis vertę; 2) šio intereso konstitucinis pagrįstumas, pateisinamumas pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją.

14. Intereso subjekto, aprėpties visuotinumas, t. y. įprastai pabrėžiama, kad tai interesas, kurį turi visuomenė kaip subjektas. 2pavyzdžiai iš jurisprudencijos: • 2013 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime dėl įstatymų nuostatų, susijusių su bankų (įmonių) bankrotu, finansinio stabilumo stiprinimo priemonių bankams taikymu, viešasis interesas įvardijamas kaip „konstituciškai pagrįstas visuotinai reikšmingas interesas“, viešieji interesai vadinami „svarbiais visuomenės interesais“. Visos visuomenės interesai turėti stabilią ir patikimą finansų sistemą - prioritetas prieš (bankrutuojančio banko kreditorių, kurių reikalavimų tenkinimo eilė yra žemesnė nei VĮ "Indėlių ir investicijų draudimas", teisę reikalauti patenkinti jų reikalavimus) kitų banko kreditorių nuosavybės teises, kylančias iš Konstitucijos 23 straipsnio (įtvirtinančio nuosavybės apsaugą). • „Konstitucijos 47 ir 54 straipsniuose žemė traktuojama kaip visuotinė vertybė, turinti socialinę funkciją - tarnauti tautos gerovei. Visuomenei ne tas pats, kaip žemė naudojama, nes išsaugoti racionalų žemės naudojimą pagal paskirtį yra visuotinis poreikis“. Žemė traktuojama kaip visuotinė vertybė, turinti socialinę funkciją – tarnauti tautos gerovei“ (1995 m. kovo 8 d. nutarimas dėl piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas dėl Medžioklės įstatymo).

15. Kaip viešasis interesas traktuojami ir tam tikros (pakankamai didelės/ kuo didesnės) visuomenės dalies interesai. Taip pat 2iliustracijos iš konstitucinės jurisprudencijos: • 2007 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime dėl nuosavybės teisių atkūrimo valstybiniuose parkuose ir draustiniuose cituojamas 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas, kuriuo remiantis minimas kuo didesnis šio intereso turėtojų skaičius; „<...> atsižvelgiant į su nuosavybe susijusių santykių pokyčius, įvykusius per laikotarpį, praėjusį nuo neteisėtos nacionalizacijos, tam tikros dalies privačios laisvos (neužstatytos) žemės išpirkimas siekiant kuo didesniam skaičiui savininkų atkurti nuosavybės teises į nacionalizuotą žemę perduodant jiems neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus atspindi visuomenės interesą“. • Viešasis interesas - ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija <...> (2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas dėl teismų sprendimų motyvų surašymo ir skelbimo, sprendimo už akių, taip pat dėl apeliacijos).

16. Regimos ir tokios situacijos, kai ne tik asmenų grupės, o ir vieno žmogaus interesas gali būti laikomas viešuoju interesu. • Antai: „Kiekvienąkart, kai teismui nagrinėjant bylą kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, turi būti įmanoma pagrįsti, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos ir tam tikros Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės“ (2007 m. gegužės 15 d. nutarimas dėl valstybės ir tarnybos paslapčių). • Tad viešojo intereso subjekto, aprėpties visuotinumo elementas, požymis nėra vienalytis. Dėl to galimos ir praktinės interesų sandūros problemos.

17. Viešasis interesas - tai konstituciškai pagrįstas interesas. • Intereso konstitucinio pagrįstumo „kodas“ reiškia ne vieną šio intereso charakteristiką. • Objektas, į kurį nukreiptas šis interesas, yra Konstitucijos saugomas ir ginamas dėl jo reikšmingumo, reikalingumo, vertingumo subjektui – visuomenei ar jos daliai (galimai ir ateities žmonėms). • Viešojo intereso konstitucinis pagrįstumas įtvirtintas Konstitucijoje ir/ar ją plėtojančioje konstitucinėje jurisprudencijoje. Konstitucinis Teismas teigia, kad „viešojo intereso įtvirtinimas ir užtikrinimas, gynimas ir apsauga yra konstituciškai motyvuoti, nes „kiekvienas viešasis interesas atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija, tokias kaip visuomenės atvirumas ir darna, teisingumas, asmens teisės ir laisvės, teisės viešpatavimas ir kt.“ (2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas dėl teismų sprendimų motyvų surašymo ir skelbimo, sprendimo už akių, taip pat dėl apeliacijos).

18. Galimas expresisverbis išreikštas viešojo intereso konstitucinis įtvirtinimas, kai, pavyzdžiui, konstitucinėje jurisprudencijoje konstatuojama, kad X interesas yra viešasis interesas. • Gali būti sudarytas tokių viešųjų interesų sąrašas, kuris, aišku, dėl konstitucinės jurisprudencijos plėtojimo „byla po bylos“ yra atviras.

19. Viešojo intereso konstitucinio pagrįstumo reikalavimas taip pat reiškia ir • konstitucinių vertybių pusiausvyros, • visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, • socialinės darnos, • konstitucinių teisingumo, proporcingumo reikalavimų atitikimą • ir kitus intereso santykio su Konstitucija aspektus, ypač nustatant pareiškėjo byloje ginčijamo teisinio reguliavimo neigiamą poveikį Konstitucijos saugomoms vertybėms – Konstitucinio Teismo įprastai projektuojama, ar intereso netenkinimu būtų sukelta žala (grėsmė šiai žalai atsirasti) jo turėtojui – visuomenei ar pakankamai didelei/kuo didesnei jos daliai, kitoms visuomenės grupėms, toms konstitucinėms vertybėms, į kurias (jų apsaugą, užtikrinimą) šis interesas yra nukreiptas. • Turi būti abiejų elementų, požymių visuma, kad interesas būtų pripažintas viešuoju: • jau cituota Konstitucinio Teismo nuostata, kad interesą kaip viešąjį interesą apibūdintų abu minėti elementai, požymiai: viešasis interesas - ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija.

20. Pirmumo teikimo viešajam interesui argumentai interesų sandūros situacijose, taip pat ir tada, kai asmenų teisėti lūkesčiai susiduria su viešuoju interesu • Kad interesai nebūtų priešpriešinami, Konstitucinis Teismas, sekdamas Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, europietiškąja konstitucinės justicijos patirtimi, pasirinkusia interesų balansavimą/darninimą, naudoja konstitucinių vertybių, interesų darninimą kaip konstitucinių nuostatų aiškinimo metodą. • Būtent dėl šio aiškinimo būdo vieno iš žingsnių mano pranešimo pavadinime minimas žodis „pirmenybė“. Apskritai darninimo ar balansavimo kaip norminio proceso metu, kuriuo siekiama išspręsti konfliktuojančių vertybių susidūrimą, suteikiamas svoris konfliktuojančioms vertybėms (turint jų skalę, nustačius santykinį įvairių vertybių svorį) ir pirmenybė dominuojančiai vertybei, nors „pralaiminčioji“ vertybė taip pat nepašalinama iš teisės (A. Barak).

21. Bendrasis Konstitucijos saugomų vertybių sandūros sprendimo principas – interesų sandūros situacijose turi būti rasti sprendimai, užtikrinantys, kad nė viena iš tokių vertybių nebus paneigta (visiškai apribota, nebeįgyvendinama) ar nepagrįstai apribota (nesilaikant konstitucinių (žmogaus teisių ir ne tik jų) ribojimo pagrindų ir sąlygų). • Konstitucinės vertybių pusiausvyros užtikrinimo vardan ribojamas žmogaus teisių įgyvendinimas. Galima tiesiogiai remtis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnio nuostata: „Įgyvendindamas savo teises ir laisves žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių“, taip pat atskiromis nuostatomis, kuriomis įtvirtinamos žmogaus teisės ir laisvės ir nurodomi jų ribojimo pagrindai ir sąlygos. Tad viešojo intereso pirmenybė žmogaus teisių ir laisvių atžvilgiu išvedama iš žmogaus teisių ir laisvių konstitucinių nuostatų.

22. Konstitucinis Teismas viešojo intereso pirmenybės prieš kitus interesus (ar tai būtų kitas viešasis, ar tokiu nelaikytinas interesas) argumentus konstruoja taip pat pagal aukščiau išvardintus du pagrindinius viešojo intereso elementus, požymius. • Pavyzdžiui, esant dviejų viešųjų interesų susidūrimui – nulemia tai, kad viešąjį interesą turi kuo didesnė visuomenės kaip subjekto dalis – teritorinės bendruomenės – savivaldybės viešasis interesas buvo nusvertas didesnės visuomenės dalies – visos valstybinės bendruomenės – pilietinės Tautos, naudai (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas dėl valstybės tarnybos). Privačių ir viešųjų interesų sankirtos atveju nulemia vertybės, į kurią nukreiptas interesas, reikšmingumo, reikalingumo, vertingumo pagrindimas – antai sveikatos apsaugos tikslas dėl to nusveria ūkinės veiklos laisvę.

23. Nuo pat teisėtų lūkesčių apsaugos doktrinos formulavimo konstitucinėje jurisprudencijoje pradžios (2001 m. gruodžio 18 d. nutarimo dėl muitinės pareigūnų tarnybinių atlyginimų), remdamasis teisėtų lūkesčių apsaugos principu, Konstitucinis Teismas konstatuodavo, kad šis principas gali būti ribojamas siekiant apginti viešąjį interesą ir išlaikant pusiausvyrą tarp įvairių visuomenės grupių poreikių. • Teisėtų lūkesčių apsaugos principas nėra absoliutus, nes, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, teisinis reguliavimas gali būti keičiamas, o ankstesniais viešosios valdžios sprendimais asmenims suteikta tam tikra nauda gali būti sumažinta ar panaikinta.

24. Principo neabsoliutumas gali būti iliustruojamas šiomis nuostatomis, iš kurių taip pat matoma, kad brėžiamos viešojo intereso apsaugos ribos: • Pavyzdžiui, iš 2013 m. spalio 10 d. nutarimo dėl kompensacijų už valstybės išperkamą miestų žemę (remiantis 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu dėl piniginių kompensacijų už nekilnojamąjį turtą sumokėjimo terminų pailginimo): • Įstatymų leidėjas gali nustatyti mažiau palankų asmenims teisinį reguliavimą tik išimtiniais atvejais, kai yra konstituciškai pateisinama – pavyzdžiui, kai dėl ypatingų aplinkybių valstybėje susidaro ypač sunki ekonominė ir finansinė padėtis. Teigiama, kad tokiu atveju dėl objektyvių priežasčių pailgindamas anksčiau nustatytus terminus, iki kurių turi būti baigta mokėti pinigines kompensacijas už tam tikrą valstybės išperkamą žemę, keisdamas anksčiau nustatytą piniginių kompensacijų mokėjimo periodiškumą įstatymų leidėjas turi paisyti konstitucinių teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos reikalavimų, kurie suponuoja įstatymų leidėjo pareigą ir tokiais atvejais įstatymais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad būtų aišku, iki kada bus baigta mokėti pinigines kompensacijas, taip pat kokia piniginių kompensacijų dalis ir kada bus mokama asmenims, turintiems teisę gauti šias kompensacijas. • Viešojo intereso ribos: „Ypač pabrėžtina, kad konstituciniai darnios, teisingos, atviros pilietinės visuomenės imperatyvai, konstituciniai teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos reikalavimai suponuoja tai, kad pradėtas restitucijos procesas negali tęstis nepagrįstai ilgai; taigi atitinkamų santykių teisinio reguliavimo pakeitimai taip pat negali būti tokie, kad sudarytų prielaidas nepagrįstai ilgai užtęsti šį procesą. Dėl nepagrįstai ilgo laiko, per kurį atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, gali būti iškreipta ar net paneigta pati restitucijos instituto esmė, pažeistos asmens konstitucinės nuosavybės teisės, taip pat kitos teisės, pakirstas žmonių pasitikėjimas valstybe ir teise“.

25. 2007 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo valstybiniuose parkuose ir draustiniuose ištraukos: • „<...> nors konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir kitus reikalavimus inter alia restitucijos santykių teisiniam reguliavimui, jo negalima aiškinti kaip esą apskritai neleidžiančio pradėjus nuosavybės teisių atkūrimą vienomis sąlygomis įstatymų leidėjui vėliau pakeisti šių sąlygų, inter alia nustatyti naujų, papildomų sąlygų, kai tuo siekiama apsaugoti tam tikras konstitucines vertybes, kurioms būtų daroma žala arba būtų sudarytos prielaidos tokiai žalai atsirasti, jeigu anksčiau nustatytos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo sąlygos nebūtų pakeistos. Kaip tik priešingai - paaiškėjus, kad anksčiau nustatytomis sąlygomis ir tvarka atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra daroma žala kitoms Konstitucijos saugomoms ir ginamoms vertybėms arba yra sudaromos prielaidos tokiai žalai atsirasti, įstatymų leidėjas ne tik gali, bet ir privalo atitinkamai pakeisti anksčiau nustatytas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo sąlygas ir tvarką. Tačiau ir tokiais atvejais turi būti paisoma konstitucinio proporcingumo principo, pagal kurį teisės aktais nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, o asmens teisės negali būti ribojamos labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti“. • Tad ir šios bylos atveju viešasis interesas nusveria, nors nusvėrimui taip pat egzistuoja proporcingumo riba.

26. Išvados • Išreiškiant pagrindinius viešojo intereso elementus, požymius – kaip taisyklė, jo subjekto, aprėpties visuotinumo elementą, požymį ir intereso konstitucinio pagrįstumo elementą, požymį – konstitucinėje jurisprudencijoje siauriau ar kiek plačiau atskleidžiami intereso svarba, reikšmė visuomenei ar didesnei jos daliai bei projektuojamos galimos neigiamos pasekmės, žala ar grėsmė žalai atsirasti, nepatenkinus šio intereso. • Viešojo intereso pirmenybės prieš kitus interesus argumentai konstruojami taip pat pagal minėtus du pagrindinius viešojo intereso elementus, požymius. Šie argumentai yra Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo naudojamo konstitucinių vertybių, interesų balansavimo/darninimo kaip konstitucinių nuostatų aiškinimo metodo rezultatas, nagrinėjant pareiškėjų konstitucinės justicijos bylose nurodomų interesų sandūros situacijas. Šiuo metodu vadovaujantis, nors bylose viešasis interesas nusveria, jo nusvėrimui taip pat egzistuoja ribos.

27. AČIŪ UŽ DĖMESĮ!