Keliais aspektais aptariamas anyk i ilelis
Download
1 / 21

Keliais aspektais aptariamas “Anykščių šilelis” - PowerPoint PPT Presentation


  • 432 Views
  • Uploaded on

Keliais aspektais aptariamas “Anykščių šilelis”. Atsakas Varnių kunigų seminarijos retorikos dėstytojui, neigiamai atsiliepusiam apie lietuvių kalbą. Lenkų romantikų (A.Mickevičiaus, J.Kraševskio) lietuviškos tematikos kūriniai. “Anykščių šilelio” parašymo aplinkybės.

loader
I am the owner, or an agent authorized to act on behalf of the owner, of the copyrighted work described.
capcha
Download Presentation

PowerPoint Slideshow about ' Keliais aspektais aptariamas “Anykščių šilelis”' - ervin


An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Presentation Transcript

Anyk i ilelio para ymo aplinkyb s

Atsakas Varnių kunigų seminarijos retorikos dėstytojui, neigiamai atsiliepusiam apie lietuvių kalbą.

Lenkų romantikų (A.Mickevičiaus, J.Kraševskio) lietuviškos tematikos kūriniai

“Anykščių šilelio” parašymo aplinkybės


3. neigiamai atsiliepusiam apie lietuvių kalbą.Tautiškai susipratusių Varnių seminaristų, lietuvių inteligentų (M. Valančiaus) įtaka.

4. A.Mickevičiaus “Pono Tado” gamtos vaizdai.

5. Anykščių krašto gamtos grožis.


Anyk i ilelis romantin poema

Patriotinis sumanymas-apginti gimtąją kalbą. neigiamai atsiliepusiam apie lietuvių kalbą.

Gimtojo krašto praeities ir dabarties antitezė. Praeities idealizavimas.

Gamtos vaizdais atskleidžia epochos nuotaikas ir lūkesčius.

Šventoji

“Anykščių šilelis”- romantinė poema


4 neigiamai atsiliepusiam apie lietuvių kalbą.. Peizažas padeda išreikšti kilniausią jausmą-tėvynės meilę.

5. Tautosakiniai motyvai poemoje (pasakų, padavimų elementai, patarlės ir priežodžiai).

6. Pasaulėjautos giedrumas, veržlumas, emocingumas.


Mi kas ir lietuvis
Miškas ir lietuvis neigiamai atsiliepusiam apie lietuvių kalbą.

1. Miškas- šventovė, teikianti malonumą, ugdanti dvasią, kūrybines galias bei žadinanti tyriausius jausmus:

Vat taip linksmina dūšią, užu širdies tveria/ Kad net, širdžiai apsalus, ne kartą dūmojai :/ Ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar rojuj?!


Mi kas ir lietuvis1
Miškas ir lietuvis neigiamai atsiliepusiam apie lietuvių kalbą.

2. Lietuviai nuo senų pagonybės laikų garbinę mišką, jį tausoję. Matomi vidiniai ryšiai su ir mišku.

Ir nei vieno liemenio lietuviai nekirtę,/.../ Nes ir miškas lietuvį, kaip tiktai galėjęs,/ Taip visados raminęs, visados mylėjęs.


Mi kas ir lietuvis2
Miškas ir lietuvis neigiamai atsiliepusiam apie lietuvių kalbą.

3. Miškas žmogų stichinių nelaimių, kovų, politinių represijų laikotarpiais gelbėjęs, ne tik buitines reikmes tenkindavęs.

Sunkioj dienoj duodavęs slaptus nuo baisybių,/ Liūdnoj dienoj paveikslą visokių ramybių, / Linksmoj dienoj daugumą visokių gražybių, / Kožnam mete dėl kožno - visokių gerybių.


Mi kas ir lietuvis3
Miškas ir lietuvis neigiamai atsiliepusiam apie lietuvių kalbą.

4. Galiausiai lietuvius užvaldo godumas. Iš miško galima užsidirbti pinigų, dingsta miško šventumas:

Proanūkiai vežimais miestelin vežioję;/ Po keturias dešimtis vežimų pardavę,/ Džiaugdavęsi, ant dienos po muštinį gavę. /../Ė tai vis dėl arielkos daugiausia išleidę: Visi buvę kaip žydų šeimyna pasleidę.


Mi kas ir lietuvis4
Miškas ir lietuvis neigiamai atsiliepusiam apie lietuvių kalbą.

5. Pagaliau šilelį visiškai išnaikino „kučmeisteriai", caro biurokratinės administracijos atstovai, o lietuviai jo negynė.

Atvažiavo kučmeistras, šilą apžiūrėjo,/ Ravus ant kelių kasė, liesvinčius padėjo,/ Ir paganią ažgynė, ir grybaut ažgynė;/ Slapta pardavinėjo ir par naktis skynė.


Mi ko naikinimo pasekm s
Miško naikinimo pasekmės neigiamai atsiliepusiam apie lietuvių kalbą.

  • Egoistiškas, savanaudiškas žmonių elgesys visiškai sunaikino mišką:

    Ir liko šitie kalnai pliki ir kelmuoti/

    Aplaistyti ašarom, giesme apdainuoti.

  • Miško naikinimo vaizdais daromos aliuzijos į tautos gyvenimą, reiškiamas protestas prieš socialinę ir tautinę priespaudą. Miško likimas yra paralelė ir visos tautos dramatiškam likimui:

    Ant dūšios labai sunku ir neramu tapo./ Mat toj pati galybė, ką miškus sugraužė,/ Širdį, dūšią apgriuvo... ir giesmę nulaužė.


A baranausko anyk i ilelis ir v kr v s skerd ius
A.Baranausko “Anykščių šilelis” ir V.Krėvės “Skerdžius”

  • Abu kūrinius jungia gamtos ir žmogaus darna, itin glaudūs ryšiai.

  • Vinco Krėvės kūrinio pagrindinis herojus Skerdžius mišką laikė Dievo dovana visai gyvasčiai, tikėjo, kad Dievas yra visoje gamtoje ir kiekvienas gyvas augalas yra mažas stebuklas.

  • Skerdžius žinojo, jog žmogus nėra atsiejamas nuo gamtos, kaip antai jį ir Grainio liepą siejo glaudus ryšys: jeigu bus nukirsta liepa, mirs irjis.


  • Skerdžius visada pabrėždavo nuo gamtos nusigręžusiems kaimo žmonėms, jog “ne sodinti girią reikia, bet mylėti”.

  • Kaip sakoma “Skerdžiuje”: “Kaipgi gali būti gera, kur nėra miško! Be miško suskursta žmogus. Čia tau ir kuoja pašvokščia, ir epušės lapais paskambina, ir eglė pasiūbuoja.”


A baranausko anyk i ilelis ir s daukanto b das
A.Baranausko “Anykščių šilelis” ir S.Daukanto “Būdas”

  • Kūrinius jungia aprašyta Lietuvos krašto gamta, jos grožis ir didybė, skatinusi vienytis visą lietuvių tautą, užguitą carinės Rusijos.

  • “Būde” pateikiama turtinga Lietuvos gamta: “neišžengiami pušynai, eglynai, beržynai”, “lazdynai, alksnynai, blendynai”, “ežerai tyvuliavo”, “upėmis ir tiktai upelėmis išvagota’.

  • Galima įžvelgti ir tai, jog “Būde” girių vaizdai yra kiek hiperbolizuoti: “Neišžengiami pušynai, ąžuolynai nuo amžių amžiais suaugę niūksojo ir visi vienų viena giria buvo, „amžiną naktį darė, ir kame ne kame tiktai tose tamsybėse saulė spindulėlis spygsojo.“

  • “Žmogus tenai žingsnio žengti negalėjo, bet ropoti turėjo per gulinčias drūktas drūktesnes sankritas”.


  • Kaip ir Baranauskas, S.Daukantas savo istoriniuose veikaluose pabrėžia, kad miškas lėmęs lietuvio gyvenimą, būdą, charakterį. Miškas skatinęs lietuvių vienybę, nes užguiti lietuviai tik ir tegalėjo didžiuotis didingais miškais, ne kartą gynusiais ir apsaugojusiais juos nuo priešų.


Tautosaka poemoje
Tautosaka poemoje veikaluose pabrėžia, kad miškas lėmęs lietuvio gyvenimą, būdą, charakterį. Miškas skatinęs lietuvių vienybę, nes užguiti lietuviai tik ir tegalėjo didžiuotis didingais miškais, ne kartą gynusiais ir apsaugojusiais juos nuo priešų.

1. Stebuklinė pasaka “Eglė- žalčių karalienė”: ”Čia ąžuolai ir uosiai prie eglių sustojo,/ Lyg tartum čia žaltienė patį apraudojo...”

2. Pasaka apie sedulėlę:

“Savo seserį skundžia liekna sedulėlė”.

3. Daina apie baravyką- “grybų pulkaunyką”.


Sedula veikaluose pabrėžia, kad miškas lėmęs lietuvio gyvenimą, būdą, charakterį. Miškas skatinęs lietuvių vienybę, nes užguiti lietuviai tik ir tegalėjo didžiuotis didingais miškais, ne kartą gynusiais ir apsaugojusiais juos nuo priešų.


Pasaka apie sedul l
Pasaka apie sedulėlę veikaluose pabrėžia, kad miškas lėmęs lietuvio gyvenimą, būdą, charakterį. Miškas skatinęs lietuvių vienybę, nes užguiti lietuviai tik ir tegalėjo didžiuotis didingais miškais, ne kartą gynusiais ir apsaugojusiais juos nuo priešų.

Buvę dvi seseri. Atjoję piršliai. Abi graži, abi tekėti akvati. Jaunikis negalėjęs išsirinkti, atsidavęs ant motinos. Motina išsiuntusi uogų rinktų, kad kurioj pirma aukšlelį pririnksianti, toj tekėsianti.Jaunesnėja pririnkus. Vyresnėja pavydėdama ją ažmušus, po velėna pakišus.Toj vietoj sedulė išdygus. Vyresnėja, niekam nesisakydama, ką padarė,ištekėjus. Turėjus sūnų muzikantą. Atsitikę kartą važiuoti veselijai keliu pro aną sedulėlę. Muzikantui smičius palūžęs. Nesą ko daryt. Tai irpasilaužęs aną sedulėlę, susilenkę smičių. Bet kaip ėmęs skripkuot — dyvai!— skripka žmogaus balsu ir raiškiais žodžiais ėmus verkti ir rentaut visą aną istoriją. Tai tenai ne sedulėlės būta, bet anos jaunės užmuštosios seserės. Ir taip visa tiesa aikštėn išėjus.


4. veikaluose pabrėžia, kad miškas lėmęs lietuvio gyvenimą, būdą, charakterį. Miškas skatinęs lietuvių vienybę, nes užguiti lietuviai tik ir tegalėjo didžiuotis didingais miškais, ne kartą gynusiais ir apsaugojusiais juos nuo priešų. Padavimas apie Puntuko akmenį: “nešęs velnias akmenį, didumo kaip gryčios, ir sudaužyt norėjęs Anykščiųbažnyčios...”.

5. Onommatopėjos:Čia paupėj “ri-u, ir-u, r-iu’ tilvikas sušuko”.

6. Liaudies medicina: ”saldų medų daręs, ligas visas lietuvių su prakaitu varęs”.


Rai kos tobulumas
Raiškos tobulumas veikaluose pabrėžia, kad miškas lėmęs lietuvio gyvenimą, būdą, charakterį. Miškas skatinęs lietuvių vienybę, nes užguiti lietuviai tik ir tegalėjo didžiuotis didingais miškais, ne kartą gynusiais ir apsaugojusiais juos nuo priešų.

  • Asociacijos su buitimi ir aplinka. “Voveruškų leikelės”, grybų pulkai-sodybos...

  • Dinamiški miško vaizdai. “Uogienojai uogas išsirpusias kelia”, “grybai marguoja, kyši auga , dygsta”.

  • Žodžio taupumas ir talpumas. “Šakom kekes riešučių lazdynai iškėlę atokaitoj brendina”, - vos 7 žodžiai.

  • Tapybiškumas (spalvos- “rausvos, melsvos, pilkos umėdės”, žali ėgliai), faktūra (“musmirės raupuotos”), forma (baravykas- “platus, storas, paspūtęs”)