Anketa
This presentation is the property of its rightful owner.
Sponsored Links
1 / 30

Anketa PowerPoint PPT Presentation


  • 143 Views
  • Uploaded on
  • Presentation posted in: General

Anketa. ANKETA (Klausimynas)- formalizuota grupė klausimų, kuriais siekiama gauti informacijos iš respondentų. Kiekviena anketa turi tris specifinius tikslus:

Download Presentation

Anketa

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

Presentation Transcript


Anketa

  • ANKETA (Klausimynas)- formalizuota grupė klausimų, kuriais siekiama gauti informacijos iš respondentų.

  • Kiekviena anketa turi tris specifinius tikslus:

  • Pirma, anketoje reikalinga informacija turi būti išversta į daugelį specifinių klausimų, į kuriuos respondentas turės ir galės atsakyti (reikia nustatyti klausimo esmę, vartoti paprastus žodžius, vengti dviprasmiškų žodžių ir t.t.)

  • Antra, anketa turi motyvuoti ir paskatinti respondento įsitraukimą ir bendradarbiavimą.

  • Trečia, anketostikslas yra sumažinti atsakymų klaidas.


Anketos sudarymo etapai

I etapas Nustatyti, kokios informacijos reikia

II etapas  Parinkti anketos formą ir apklausos metodą

III etapas  Nustatyti konkrečių klausimų turinį

IV etapas Parinkti atsakymo formą kiekvienam

klausimui

V etapas Suformuluoti kiekvieną klausimą

VI etapas Nustatyti klausimų eiliškumą

VII etapas  Nustatyti anketos fizines charakteristikas

VIII etapas  Patikrinti I -VII etapus ir pataisyti (jeigu

reikia)

IX etapas  Atlikti anketos testavimą ir koregavimą


I etapas  Nustatyti, kokios informacijos reikia

  • Tai nesudėtinga, jeigu prieš tai buvo atliktas žvalgybinis tyrimas ir yra suformuluota hipotezė.

  • Rengiant anketą, gali atsirasti ir naujos hipotezės. Jeigu hipotezės yra svarbios - jas reikia įtraukti į tyrimą.

  • Reikia vengti klausimų, kurie gal ir yra įdomūs, bet “išeina” už tyrimo ribų. Papildomi klausimai tik pailgina anketą ir tai gali padidinti atsisakymų dalyvauti apklausoje skaičių.


Atsisakymų skaičius kaip interviu trukmės funkcija

47%

41%

21%


II etapas  Parinkti anketos formą ir apklausos metodą

  • Šiame etape daromas sprendimas dėl anketos srtuktūrizavimo ir uždarumo.

  • Parenkamas apklausos metodas - asmeninis pokalbis, apklausa paštu (internetu) arba apklausa telefonu.


Anketos tipai


III etapas  Nustatyti konkrečių klausimų turinį

  • Ar klausimas yra reikalingas?

  • Ar respondentas gali atsakyti į klausimą?

    Pvz. JAV buvo atliktas toks eksperimentas. Respondentus paprašė atsakyti į klausimą “Kaip Jūs vertinate MetalicMetalsAct įstatymo priėmimą?” . Buvo gauti tokie atsakymai:

    Tai teigiamai paveiks atskirus JAV regionus21.4%

    Tai geras įstatymas, bet jį reikia taikyti tik atskirose

    valstijose58,6%

    Tai geras įstatymas, bet kitoms valstybėms15.7%

    Įstatymo priėmimas neturi jokios reikšmės4.3%

    Neturiu nuomonės0.3%

  • Tokio įstatymo apskritai nebuvo


Klausimų tipai


Elgsenos klausimai

  • Ar jus kada nors...?

  • Ką jus žinote apie ...?

  • Kada paskutinį kartą ...?

  • Ką jus dažniausiai...?

  • Kas tau daro...?

  • Kiek...?

  • Ar jus turite...?

  • Kaip jus tai darote...?

  • Ar ketinate ....?


Požiūrio klausimai

  • Kodėl jus...?

  • Ką jus galvojate apie...?

  • Ar jus sutinkate/nesutinkate su ...?

  • Kaip jus vertinate...?

  • Kuris yra geriausias/blogiausias...?


III etapas  Nustatyti konkrečių klausimų turinį

  • Būtina įsitikinti, kad respondentas turi reikiamą informaciją

  • Svarbu, kad respondentas prisimintų ją.

  • Šias sąlygas įvykdyti padeda klausimai -filtrai. Jų pagalba atsirenkame reikiamus respondentus.

  • Jeigu įvykis respondento nejaudina, turime operuoti naujausią informaciją apie jį.

  • Prisiminimo praradimas.


III etapas  Nustatyti konkrečių klausimų turinį

  • Ar respondentas suteiks reikiamą informaciją?

  • Respondentas gali neatsakyti į klausimą dėl to, kad klausimas yra delikatus.

  • Tokius klausimus patartina nukelti į anketos pabaigą.


III etapas  Nustatyti konkrečių klausimų turinį

  • Pateikiant delikačius klausimus, reikia laikytis tokių taisyklių:

    1. Delikatų klausimą patalpinkite tarp kitų, neutralių klausimų.

    2. Prieš pateikiant tokį klausimą, įtikinkite respondentą, kad tai normali elgsena.

    Pvz., atlikti tyrimai patvirtina, kad su panašia problema susiduria dauguma šeimų. Ar jūs taip pat ……

    3. Formuluokite klausimą taip, lyg tai liestų kitą asmenį.

    Pvz., ar jums neatrodo, kad mokesčius moka ne visi piliečiai?


IV etapas  Atsakymo formos kiekvienam klausimui parinkimas. Atviras klausimas

  • Respondentas gali pateikti atsakymą laisva forma.

  • Atviri klausimai paprastai pateikiami anketos pradžioje.

  • Atviri klausimai padeda patikslinti informaciją.


Atvirų klausimų privalumai ir trūkumai

  • Privalumai:

  • Juos lengva suformuluoti

  • Nėra alternatyvių atsakymų fiksuotos sekos, iš kurių reikėtų rinktis

  • Gauti atsakymai gali praturtinti galutinę tyrimo ataskaitą

  • Trūkumai:

  • Gautus atsakymus gali būti sunku užrašyti ir kategorizuoti

  • Kažkas turi atsakymus redaguoti, kad juos būtų galima sumuoti ir gauti bendras išvadas

  • Tokia analizė turi būti atliekama labai patyrusio tyrėjo, kad būtų sumažinta interpretavimo klaidos galimybė.


IV etapas  Atsakymo formos kiekvienam klausimui parinkimas. Daugiavariantinis klausimas

  • Į klausimą pateikiami keli atsakymų variantai.

  • Respondentas gali pasirinkti vieną arba kelias alternatyvas.

  • Respondentui turi būti suteikta teisė pasakyti “neturiu nuomonės” arba “nežinau”

  • Pagrindinės daugiavariantinių klausimų problemos:

    1. Pateikiami ne visi galimi atsakymų variantai. Palikite respondentui vietos įrašyti savo nuomonę.

    2. Respondentas gali įvertinti tik kelias alternatyvas.

    3. Alternatyvų pateikimo tvarka gali veikti jų pasirinkimą.Toks reiškinys vadinamas “eiliškumo

    iškraipimu”.


IV etapas  Atsakymo formos kiekvienam klausimui parinkimas. Dihotominis klausimas (1).

  • Toks klausimas turi tik dvi atsakymų alternatyvas. Pvz., “taip” - “ne”, “sutinku”-”nesutinku”

  • Dažnai toks klausimas atlieka klausimo - filtro funkciją - padeda atsirinkti reikiamus respondentus.

  • Atsakymas į tokį klausimą gali priklausyti ir nuo to, kaip klausimas suformuluotas.


IV etapas  Atsakymo formos kiekvienam klausimui parinkimas. Dihotominis klausimas (2)

Pvz. Jūsų nuomone, benzinas kitais metais bus

brangesnis ar pigesnis lyginant su šiais metais?

Brangesnis  Pigesnis

Jūsų nuomone, benzinas kitais metais bus pigesnis

ar brangesnis lyginant su šiais metais?

 Pigesnis  Brangesnis

Jeigu toks klausimas reikalingas, parenkite dvi

anketas. Vienoje anketoje pateikite vieną klausimą,

kitoje - kitą. Po to išveskite atsakymų vidurkį.


V etapas  Suformuluoti kiekvieną klausimą(1)

  • Blogai suformuluotas klausimas gali tapti klaidingo atsakymo šaltiniu. Respondentas gali sąmoningai pateikti klaidingą atsakymą. Tokia situacija vadinama “neatsakymo būklė”.

  • Naudokite paprastus žodžius.

    Ar Jūs manote, kad tokios lapinės daržovės kaip

    špinatas, turi būti kiekvienos dienos racione?


V etapas  Suformuluoti kiekvieną klausimą(2)

  • Atsargiai naudokite žodžius:

    Jūs (kas tie “Jūs”?).

    Visi, visada, niekada, niekas, tik vienas … (kraštutinės nuomonės).

    Blogas (žmonės nėra linkę kritikuoti).

    Vyriausybė ( labai neapibrėžta sąvoka).

    Toks kaip… (Ar Jūs manote, kad tokios lapinės

    daržovės kaip salotos, turi būti kiekvienos dienos

    racione?


V etapas  Suformuluoti kiekvieną klausimą (3)

  • Nustatykite klausimo esmę. Temos esmę patariama nustatyti atsakant į šiuos klausimus:

    Kas, ką, kada, kur, kodėl ir kaip (šeši K)?

    Pvz.”Kokio pavadinimo šampūną Jūs naudojate?” Iš šono žiūrint, gali pasirodyti, jog šis klausimas yra gerai suformuluotas. Tačiau jis neatsako į klausimus kas, ką, kada ir kur?

    Gerai pateiktas klausimas skambėtų taip: “Kokio pavadinimo šampūną Jūs asmeniškai naudojote namuose pastarąjį mėnesį? Jei naudojote daugiau nei vieno pavadinimo šampūną, tai pateikite visą sąrašą.”


V etapas  Suformuluoti kiekvieną klausimą (4)

  • Venkite slaptų prielaidų. Tai problema, kuri atsiranda tuomet, kai klausime nėra suformuluotos reiškinio pasekmės.

  • Venkite apibendrinimų ir vertinimų. Klausime turi būti naudojami konkretūs, o ne bendri terminai.

  • Venkite bikanalinių klausimų. Tai klausimas, kuriame pateikiami du klausimai (pvz., kaip jūs vertinate mūsų parduotuvės kainas ir asortimentą?)


Slapta pasekmė: versija “A”. Tai gera idėja priimti įstatymą, kuris priverstų vairuotojus naudoti saugos diržus.

73%

21%

4%


Konkreti pasekmė: Versija B. Turi būti priimtas įstatymas, kuris numato baudos mokėjimą, jeigu vairuotojas nenaudoja saugos diržų.

50%

47%

3%


VI etapas  Nustatyti klausimų eiliškumą

  • Prieš užduodant pirmą klausimą, reikalingas trumpas tyrimo pristatymas;

  • Labai svarbūs yra įžanginiai klausimai, kai stengiamasi įgyti respondento pasitikėjimą. Šie klausimai turi būti įdomūs, paprasti, susiję su tyrimo tema;

  • Įvadiniai žodžiai turi būti malonūs ir aiškūs.

  • Naudokite “piltuvėlio” principą. Bendri klausimai pateikiami anketos pradžioje, specifiniai - pabaigoje.

  • Išsišakojantis klausimas. Naudojamas, kad paskirstyti klausimus tarp respondentų, turinčių skirtingas nuostatas tuo pačiu klausimu. Patartina nenaudoti apklausoje paštu.

  • Klasifikacinę informaciją pateikite anketos pabaigoje ( Pvz., respondento socio-demografinės charakteristikos).

  • Delikačius klausimus talpinkite anketos pabaigoje.


VII etapas  Nustatyti anketos fizines charakteristikas

  • Anketa turi būti patraukli.

  • Anketos formatas.

  • Lydraštis.


Lydraštis

  • Kreipkitės į respondentą asmeniškai.

  • Prašykite bendradarbiauti.

  • Pabrėžkite tyrimo svarbą.

  • Pademonstruokite naudą respondentui.

  • Įtikinkite, kad anketos pildymas užims nedaug laiko.

  • Užtikrinkite, kad anketą anoniminė.

  • Pasiūlykite atsiusti tyrimo rezultatus.

  • Aprašyti, kaip buvo atrinkti respondentai.


VIII etapas Patikrinti I -VII etapus ir pataisyti (jeigu reikia)

  • Po to kai anketos sudarymas baigtas, ją reikia dar kartą peržiūrėti. Patartina, kad anketą peržiūrėtų keli žmonės.

  • Tikrinant anketą būtinas kritinis požiūris ir sveikas protas.


IX etapas  Atlikti anketos testavimą ir koregavimąIX etapas  Atlikti anketos testavimą ir koregavimąIX etapas  Atlikti anketos testavimą ir koregavimąIX etapas - atlikti anketos testavimą ir koregavimą (1)

  • Parengtinis anketos testavimas. Anketa testuojama atliekant pilotinį tyrimą.

  • Patartina atlikti du anketos testus.

  • Pirmas testas atliekamas naudojant asmeninio interviu metodą (tai daroma ir tais atvejais, kai apklausa bus vykdoma paštu arba telefonu).


IX etapas - atlikti anketos testavimą ir koregavimą (2)

  • Antras testas atliekamas naudojant tyrimui parengtą metodą. Jo tikslas ne tik patikrinti anketą, bet taip pat patikrinti ir apklausos metodą.

  • Testavimui parenkami respondentai, kurie pagal savo charakteristikas atitinka tyrimo uždavinius.

  • Anketos testavimas - tai pigiausias tyrimo draudimo būdas.


  • Login