IV tema: ANTRINIŲ TEISĖS AKTŲ PRIĖMIMAS. INSTITUCIJŲ GALIŲ PASIDALIJIMAS PRIIMANT TEISĖS AKTUS. ANTRINIŲ TEISĖS AKTŲ TEI

1. IV tema: ANTRINIŲ TEISĖS AKTŲ PRIĖMIMAS.INSTITUCIJŲ GALIŲ PASIDALIJIMAS PRIIMANT TEISĖS AKTUS. ANTRINIŲ TEISĖS AKTŲ TEISĖTUMO KRITERIJAI

2. Kompetencijos pasidalijimas tarp ES ir valstybių narių

3. Pagrindinė kompetencijos pasidalijimo taisyklė • ES S 5 str. Sąjunga veikia tik neperžengdama ribų kompetencijos, kurią, siekiant Sutartyse nustatytų tikslų, jai šiose Sutartyse suteikė valstybės narės.

4. TEISINIS REGLAMENTAVIMAS • Sutarties dėl ES veikimo I dalies pirma antraštinė dalis SĄJUNGOS KOMPETENCIJOS KATEGORIJOS IR SRITYS • Protokolas Nr. 2 Dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo.

5. ES kompetencijos kategorijas, S ESV 2 str. 1 dalis • Išimtinė: kai Sutartys konkrečioje srityje suteikia Sąjungai išimtinę kompetenciją, tik Sąjunga gali priimti teisiškai privalomus aktus, o valstybės narės pačios tai daryti gali tik Sąjungai įgaliojus arba jei to reikia;

6. ES kompetencijos kategorijas, S ESV 2 str.2 dalis • Pasidalijamoji arba kompetencija, kurią ES dalijasi kartu su valstybėmis narėmis Sąjungos aktams įgyvendinti (2 str. 2 dalis).

7. ES kompetencijos kategorijas, S ESV 2 str. 3 d. • Koordinavimo - valstybės narės koordinuoja savo ekonominę ir užimtumo politiką pagal SESV numatytas sąlygas, kurių apibrėžimas priklauso Sąjungos kompetencijai.

8. ES kompetencijos kategorijas, S ESV 2 str. 4 dalis • Kompetencija BUSP srityje: Pagal Europos Sąjungos sutarties nuostatas Sąjungos kompetencijai priklauso apibrėžti ir įgyvendinti bendrą užsienio ir saugumo politiką, įskaitant laipsnišką bendros gynybos politikos formavimą

9. ES kompetencijos kategorijas, S ESV 2 str. 5 dalis • Papildoma kompetencija Sąjungos kompetencijai priklauso atlikti veiksmus siekiant paremti, koordinuoti ar papildyti valstybių narių veiksmus nepanaikinant jų kompetencijos tose srityse. Sąjungos teisiškai privalomi aktai, priimami remiantis su šiomis sritimis susijusiomis Sutarčių nuostatomis, negali apimti valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimo.

10. IŠIMTINĖ KOMPETENCIJA • Išimtinės kompetencijos esmė yra ta, kad ES naudodamasi savo išimtiniais įgaliojimais, maksimaliai įgyvendina savo jurisdikciją, o tai reiškia, kad ES institucijų priimtos teisės normos visiškai ir pilnutinai reguliuoja tam tikras politikos sritis ir nacionaliniai teisėkūrai vietos nebelieka. Tik Sąjunga čia gali priimti teisiškai privalomus aktus, o valstybės narės pačios tai daryti gali tik Sąjungai įgaliojus arba jei to reikia Sąjungos aktams įgyvendinti.

11. ES IŠIMTINĖS KOMPETENCIJOS SRITYS (baigtinis sąrašas), 3 str. • a) muitų sąjungos; • b) vidaus rinkos veikimui būtinų konkurencijos taisyklių nustatymo; • c) pinigų politikos valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro; • d) biologinių jūrų išteklių apsaugos pagal bendrą žuvininkystės politiką; • e) bendros prekybos politikos. • 2. Sąjunga taip pat naudojasi išimtine kompetencija tarptautiniams susitarimams sudaryti, kai jų sudarymas yra numatytas Sąjungos įstatymo galią turinčiame akte arba yra būtinas, kad Sąjunga galėtų naudotis savo vidaus kompetencija, arba jei jų sudarymas gali daryti poveikį bendroms taisyklėms ar pakeisti jų taikymo sritį.

12. Pasidalijamoji kompetencija • Šios kompetencijos srityse, Sąjunga ir valstybės narės gali priimti teisiškai privalomus aktus. • Valstybės narės naudojasi savo kompetencija tiek, kiek Sąjunga nepasinaudojo savo kompetencija. • Valstybės narės vėl naudojasi savo kompetencija tiek, kiek Sąjunga nusprendė nesinaudoti savo kompetencija. • Nacionalinė teisėkūra čia galima tiek ir tokia apimtimi, kiek nėra priimta ES teisinių priemonių. • Priimant teisės aktus šios kompetencijos srityje yra taikomas subsidiarumo ir proporcingumo principai.

13. Pasidalijamosios kompetencijos sritys (baigtinis sąrašas), SESV 4 straipsnis • a) vidaus rinka; • b) šioje Sutartyje apibrėžti socialinės politikos aspektai; • c) ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda; • d) žemės ūkis ir žuvininkystė, išskyrus biologinių jūrų išteklių apsaugą; • e) aplinkosauga; • f) vartotojų apsauga; • g) transportas; • h) transeuropiniai tinklai; • i) energetika; • j) laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė; • k) šioje Sutartyje apibrėžti bendrų visuomenės sveikatos saugos problemų aspektai; • Mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir kosmoso srityse, 4 str. 3 dalis); • Bendradarbiavimo vystymosi labui ir humanitarinės pagalbos srityse, 4 str. 4 dalis)

14. Papildoma kompetencija Šiose srityse lieka nacionalinė teisėkūra, o Sąjungos kompetencijai priklauso atlikti veiksmus siekiant paremti, koordinuoti ar papildyti valstybių narių veiksmus nepanaikinant valstybių narių kompetencijos tose srityse.

15. Papildomos kompetencijos sritys (baigtinis sąrašas), SESV 6 str. • a) žmogaus sveikatos apsauga ir gerinimas; • b) pramonė; • c) kultūra; • d) turizmas; • e) švietimas, profesinis mokymas, jaunimas ir sportas; • f) civilinė sauga; • g) administracinis bendradarbiavimas.

16. Numanomų galių doktrina (implied powers) • Numanomų galių doktrina reiškia – tarptautinės organizacijos ar TT institucijos (šiuo atveju ES) kompetenciją, kuri nėra aiškiai įtvirtinta steigimo sutartyje, tačiau kurios egzistavimą galima išvesti iš TT keliamų tikslų, kuriuos ji privalo pasiekti. • gali būti aiškinama siaurai (kompetencijos egzistavimas leidžia numanyti, kad ES turi ir tą kompetenciją, kuri protingai būtina priimti teisės aktą egzistuojančioje kompetencijos srityje) • arba plečiamai (jei tikslas ar objektas reikalauja, galima priimti bet kokį teisės aktą, kuris protingai reikalingas tikslui pasiekti). • Teismas linkęs laikytis plečiamojo aiškinimo.

17. Numanomų galių doktrinos iliustravimas ESTT praktykoje • Bylos 281, 283-285, 287/85 Vokietija v. Komisiją. • Byla C-491/01, Tabako reklamos byla.

18. Bylos 281, 283-285, 287/85 Vokietija v. Komisiją. • Komisijos sprendimas pagal EB 137 str. (dabar SESV 153 straipsnis) reikalavo VN informuoti Komisiją ir kitas VN apie jų taikomas priemones dėl trečiųjų šalių piliečių įvažiavimo, apsigyvenimo, vienodo elgesio ir jų kultūrinės bei socialinės integracijos į visuomenę. • Teismas: kai S numato K užduotį, reikia numanyti, kad ji savaime numato ir galias, būtinas užduočiai įgyvendinti. Taigi, K gali daryti viską, kas yra būtina surengti konsultacijoms tarp VN. Taigi, K gali reikalauti, kad VN suteiktų jai būtiną info, kad būtų galima atpažinti egzistuojančias problemas ir suformuoti ateities veiklos gaires. Ji taip pat gali reikalauti, kad VN dalyvautų konsultacijose. • Komisija viršijo savo įgaliojimus reikalaudama info apie kultūrinę integraciją.

19. SESV 352 str. (ex EB 308 str.) – pagrindas plėsti ES kompetenciją • Jei paaiškėtų, kad Sąjungai reikia imtis veiksmų vienam iš Sutartyse nurodytų tikslų pasiekti Sutartyse apibrėžtose srityse, o jos nesuteikia tam būtinų įgaliojimų, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir gavusi EP pritarimą (iki Lisabonos konsultacija su EP), vieningu sprendimu imasi reikiamų priemonių. • Komisija apie tokius pasiūlymus privalo informuoti nacionalinius parlamentus, kurie įvertina tokio teisės akto atitikimą subsidiarumo principui. • Buvo naudojamas aplinkos apsaugos ir regioninės politikos priemonėms priimti, kol S nebuvo kito, atskiro pagrindo. • Bet Nuomonė 2/94 dėl EB kompetencijos prisijungti prie EŽTK – 308 str. Nesuteikia teisės EB prisijungti prie EŽTK.

20. Pvz. iš ESTT praktikos  • Byla C-84/94 Jungtinė Karalystė v. Tarybą [1996]. (darbo laiko direktyvos teisėtumo byla) – ginčas dėl 137 str. (socialinės politikos nuostatos), turinio ir ar jis tinkamas nustatyti darbo laiko savaitę. (problema – nesutariama dėl straipsnio teisinio turinio). Direktyva priimta pagal EB 137 ir 138 str. JK ginčijo, kad reikėjo taikyti 94 ir 308 str.

21. Problemos dėl kompetencijos pasidalijimo sprendimas - Subsidiarumo principas ES S 5 str.

22. Subsidiarumo principas ES S 5 str. • srityse, kurios nepatenka į Sąjungos išimtinę kompetenciją, Sajunga imasi veiksmų laikydamosi subsidiarumo principo tik tada ir tik tokiu mastu, kai valstybės narės numatomo veiksmo tikslų negali deramai pasiekti centriniu, regioniniu ir vietiniu lygiu, o Sąjungos lygiu dėl numatomo veiksmo masto arba poveikio juos pasiekti būtų geriau. • Įtrauktas į EB sutartį VEA, tačiau taikomas ribotai, tik aplinkos apsaugos srityje, ES sutartimi numatytas neribotas principo taikymas. Amsterdamo sutarties papildomas protokolas dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo. • Lisabonos S pakeitimas – protokolas dėl subsidiarumo principo taikymo - išplėstas nacionalinių parlamentų vaidmuo.

23. Proporcingumo principas ES sutarties 5 str. 4 dalis: • Pagal proporcingumo principą Sąjungos veiksmų turinys ir forma neviršija to, kas būtina siekiant Sutarčių tikslų. • Skirtumas nuo subsidiarumo principo: Platesnė sąvoka. Taikomas ne tik kompetencijai nustatyti. • Išvystytas ETT praktikoje, kaip bendrasis teisės principas. 1992 m. Įtrauktas į EB sutartį (dabar ES sutarties 5 str.) • Turinys – priemonė turi • turėti teisėtą tikslą, • būti nukreipta tam tikslui pasiekti, • asmenų teises riboti ne labiau, nei tai yra būtina tikslui pasiekti.

24. Subsidiarumo principas ESTT praktikoje • Dažniausiai subsidiarumo principo pažeidimas siejamas su nepateikta arba nepakankama motyvacija dėl teisės akto atitikimo subsidiarumo principui. • ETT pozicija - nėra būtina tiesioginė nuoroda į subsidiarumo principą teisės akte, pvz.: Byla C-233/94, Vokietija prieš EP ir T.

25. Subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymas Protokolas Nr. 2 Dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo. • Kiekviena institucija užtikrina, kad nuolat būtų laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų. • Prieš siūlydama įstatymo galią turintį aktą, Komisija plačiai konsultuojasi, išskyrus skubos atvejus. • Bet kuriame įstatymo galią turinčio akto projekte turėtų būti išsamus paaiškinimas, • leidžiantis įvertinti, ar laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų. • Įstatymo galią turintys teisės aktų projektai ir jų pakeitimai pateikiami valstybių narių parlamentams. • Jei EP ar T daro pakeitimus, jie taip pat turi pagrįsti jų atitikimą bei nusiųsti nacionaliniams parlamentas.

26. Protokolas Nr. 2 Dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo. • VN nacionalinis parlamentas per aštuonias savaites nuo įstatymo galią turinčio akto projekto pateikimo gali pareikšti Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pirmininkams pagrįstą nuomonę, nurodydami priežastis, dėl kurių, jo manymu, tas projektas neatitinka subsidiarumo principo. • Kai už pagrįstas nuomones, kad įstatymo galią turinčio akto projektas neatitinka subsidiarumo principo, atiduota ne mažiau kaip vienas trečdalis visų nacionaliniams parlamentams skirtų balsų, projektas turi būti persvarstomas (Kiekvienas nacionalinis parlamentas turi du balsus, kai parlamentinę sistemą sudaro dveji rūmai, kiekvieni rūmai turi po vieną balsą). • Persvarsčiusi projektą, Komisija arba tam tikrais atvejais valstybių narių grupė, Europos Parlamentas, Teisingumo Teismas, Europos centrinis bankas ar Europos investicijų bankas, jei jie siūlo įstatymo galią turinčio akto projektą, gali nuspręsti jo nekeisti, iš dalies pakeisti arba jį atsiimti. Turi būti nurodytos tokio sprendimo motyvai.

27. Protokolas Nr. 2 Dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo. • ESTT post ante teisiminė kontrolė pagal SESV 230 str. (ieškiniai dėl panaikinimo) • Kiekvienais metais Komisija pateikia Europos Vadovų Tarybai, Europos Parlamentui, Tarybai ir nacionaliniams parlamentams ataskaitą dėl šių principų taikymo.

28. Antrinių teisės aktų priėmimo procedūros

29. Antrinių teisės aktų iniciatyvos teisė • Išskyrus atvejus, kai Sutartyse numatyta kitaip, Sąjungos įstatymo galią turintys aktai gali būti priimami tik remiantis Komisijos pasiūlymu (ES S 17 str. 2 dalis).

30. Taryba gali iš dalies keisti EK pateiktą pasiūlymą tik spręsdama vieningai, išskyrus tam tikrus atvejus, SESV 293 str.: • kuomet taikant įprastą teisėkūros procedūrą, šaukiamas taikinimo komitetas, 294 traipsnio 10 ir 13 dalys • priimant teisės aktą dėl biudžetinių išlaidų, 310 str., • priimant daugiametę finansinę programą, 312 str., • priimant ES biudžetą,314 str. • dėl biudžetinių išlaidų padidinimo, 315 straipsnio antrojoje pastraipa. Kol Taryba nėra nusprendusi, Komisija savo pasiūlymą gali keisti bet kuriuo Sąjungos akto priėmimo procedūros metu (293 str. 2 dalis).

31. “Iniciatyva dėl iniciatyvos” • EP ir Taryba gali paprašyti Komisijos pateikti bet kokį pasiūlymą klausimais, kuriais, jų nuomone, Sutartims įgyvendinti reikalingas Sąjungos teisės aktas. Jeigu Komisija nepateikia pasiūlymo, apie priežastis ji praneša Europos Parlamentui ar atitinkamai Tarybai, SESV 225 str., ex EBS 192 str. antra pastr., SESV 241 str.

32. “Iniciatyva dėl iniciatyvos” (Lisabonos sutarties naujovė) • Ne mažiau kaip milijonas reikšmingos valstybių narių dalies piliečių, manydami, kad Sutartims įgyvendinti reikalingas Sąjungos teisės aktas, gali imtis iniciatyvos raginti Europos Komisiją, kad ji, neviršydama savo įgaliojimų, pateiktų tuo klausimu atitinkamą pasiūlymą (ES S 11 str.).EP ir Taryba nustato piliečių iniciatyvos įgyvendinimo procedūrų nuostatas ir sąlygas, įskaitant minimalų valstybių narių, kurių gyventojai tie piliečiai turi būti, skaičių.

33. Iniciatyvos teisė BUSP srityje (ES S 30 str.) • Kiekviena valstybė narė, Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai arba vyriausiasis įgaliotinis pritariant Komisijai gali perduoti Tarybai svarstyti kiekvieną su bendra užsienio ir saugumo politika susijusį klausimą ir atitinkamai teikti Tarybai iniciatyvas arba pasiūlymus.

34. Antrinių teisės aktų priėmimo procedūros: SESV 293 – 299 str.

35. Bendros pastabos dėl teisės aktų priėmimo procedūrų • Absoliučia dauguma atvejų ES teisės aktai yra dviejų ar daugiau institucijų tarpusavio sąveikos rezultatas. • Šiais atvejais darbas pasidalijamas taip: • Europos Komisija - iniciatyvos teisė • Taryba arba Taryba su EP - teisės aktų priėmimas • EP vaidmuo – nuo paprastos konsultacijos iki veto teisės • Audito Rūmai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, Regionų komitetas, Europos centrinis bankas taip pat dalyvauja priimant sprendimus tam tikrose srityse – patariamosios institucijos.

36. Įstatymo galią turinčius teisės aktus gali priimti: • Taryba; • Taryba su Europos Parlamentu (dažniausiai); • Europos Komisija (konkurencijos teisė); • ECB (savo kompetencijos ribose).

37. Komisija savarankiškai • Retas atvejis. Konkurencijos politikos sritis, pavyzdžiui SESV 106 str. 3 dalis (EX EB S 86 (3) sritis.(valstybinės įmonės). Direktyva dėl finansinių santykių tarp VN ir valstybinių įmonių skaidrumo; direktyva dėl konkurencijos telekomunikacijų rinkoje.

38. Teisės aktų priėmimo procedūros: • įprasta teisėkūros procedūra (iki Lisabonos vadinosi bendro sprendimo priėmimo); • Specialios teisėkūros procedūros: • Tradicinė (teoriškai, bet ne pagal sutartį); • Konsultacinė; • Bendradarbiavimo (po Lisabonos nebėra); • Pritarimo.

39. Tradicinė procedūra: Komisija siūlo, Taryba priima • EP gali dalyvauti teisės akto iniciatyvos procese • Komisija teikia pasiūlymą, • Šioje procedūroje Tarybos aktų leidimo galios yra didžiausios, ji priima teisės aktą pagal taikomas daugumos taisykles; • Taikoma retai, pvz.: SESV 31 str. (EB S 26 str.): 31 straipsnis ((EB sutarties ex 26 straipsnis): pagal bendrąjį muitų tarifą mokėtinus muitus, remdamasi Komisijos pasiūlymu, nustato Taryba.

40. Konsultacinė procedūra: Esmė: • sprendimą priima Taryba kvalifikuota balsų dauguma arba vienbalsiai, veikdama pagal Komisijos pasiūlymą ir ten kur reikalauja sutartis, pasikonsultavusi su Parlamentu ar kitomis sutartyje numatytomis institucijomis. • Būtinybė konsultuotis su Parlamentu ir (arba) su kitomis institucijomis, nereiškia, kad Taryba privalo laikytis jų nuomonės, bet Taryba turi gauti jų nuomonę. Jei aktas priimamas pažeidžiant konsultacijų mechanizmą, Teisingumo Teismas jį gali panaikinti; • su EP privalo būti iš naujo konsultuojamasi, jei nuo to laiko, kai buvo pateiktas nuomonė, iki tada, kai Taryba rengiasi priimti teisės aktą`, pasiūlymas gerokai pakeičiamas.

41. Konsultacinę procedūrą numato: • 115 str. Ex 94 str. – valstybių narių įstatymų harmonizavimo • 22 str. ex 19 str. – teisė balsuoti ir būti kandidatu vietos savivaldos ir EP rinkimuose • 127 str. 6 d. konkrečios ECB užduotys (105 straipsnio 6 dalis), • 107 str. 5 dalis - daliniai Europos centrinių bankų sistemos statutų pakeitimai (107 straipsnio 5 dalis),

42. Bendradarbiavimo procedūra Lisabonos sutartimi panaikinta ( EB steigimo sutarties 252 str.) • įdiegė 1986 m. Vieningas (Suvestinis) Europos aktas. • Taryba galėjo įveikti EP nepritarimą teisės aktui tik vieningai.

43. Pritarimo procedūra • Įvesti pritarimo procedūrą buvo numatyta Vieningame Europos akte. • Šia procedūra Europos Parlamentui suteikiama galimybė išreikšti pritarimą arba nepritarimą tvirtinant tam tikrus Tarybos teisės aktus. Pagal šią procedūrą Europos Parlamentas tvirtina arba atmeta jam pateiktą teisės akto leidybos pasiūlymą, tačiau neturi teisės jo taisyti.

44. Pritarimo procedūra taikoma tokiose srityse: • kai kurie tarptautiniai susitarimai, išvardinti 218 str. 6 dalies a punkte • ES S 7 str. dėl žmogaus teisių pažeidimo • naujų valstybių narių prisijungimas.

45. Įprasta teisėkūros procedūra SESV 294 str.(EB sutarties 251 str.) • Įvesta Mastrichto sutartimi, po Lisabonos sutarties, sričių, kuriose ši procedūra taikomas padvigubėjo. • EP tampa lygiateisiu ES teisėkūros subjektu Tarybai.

46. Įprasta teisėkūros procedūra Pirmas svarstymas • EK pateikia pasiūlymą EP ir T. • EP priima bendrą poziciją dėl teisės akto ir ją perduoda Tarybai (pirmas sv.). • Taryba (pirmas sv): • pritaria bendrai pozicijai – tada teisės aktas priimamas • nepritaria bendrai pozicijai – priima savo poziciją ir ją perduoda EP

47. Įprasta teisėkūros procedūra Antras svarstymas • Europos Parlamentas gauna Tarybos bendrą pozicija ir gali: • patvirtinti T bendrą poziciją arba nepriimti jokio sprendimo – tada teisės aktas laikomas priimtu; • savo narių balsų dauguma atmesti Tarybos poziciją,- tada siūlomas aktas laikomas nepriimtu (EP veto teisė) • savo narių balsų dauguma siūlo T bendros pozicijos pakeitimus– tada pakeistas tekstas siunčiamas Tarybai ir Komisijai, kurie pateikia savo nuomonę dėl tų pakeitimų; • Taryba gavusi EP pateiktus T bendros pozicijos pakeitimus gali: • patvirtinti visus tuos pakeitimus – tada tas teisės aktas laikomas priimtu; • nepatvirtinti visų pakeitimų - tada Tarybos pirmininkas, susitaręs su Europos Parlamento pirmininku, per šešias savaites sušaukia Taikinimo komiteto posėdį • Taryba sprendžia vieningai dėl pakeitimų, dėl kurių Komisija pateikia neigiamą nuomonę.

48. Įprasta teisėkūros procedūra Taikinimo komitetas • Taikinimo komitetui, sudarytam iš Tarybos narių arba jų atstovų ir tiek pat narių, atstovaujančių Europos Parlamentui, keliama užduotis per šešias savaites nuo jo sušaukimo pasiekti, remiantis Parlamento ir Tarybos antruoju svarstymu priimtomis pozicijomis, pasiekti susitarimą dėl bendro projekto kvalifikuota Tarybos narių arba jų atstovų balsų dauguma ir narių, atstovaujančių Europos Parlamentui, balsų dauguma. • Komisija dalyvauja Taikinimo komiteto posėdžiuose ir imasi visokios reikiamos iniciatyvos siekdama suderinti Europos Parlamento ir Tarybos pozicijas. • Jei per šešias savaites nuo posėdžio sušaukimo Taikinimo komitetas nepatvirtina bendro projekto, siūlomas teisės aktas laikomas nepriimtu.

49. Įprasta teisėkūros procedūra Trečiasis svarstymas • Jei per tą laiką Taikinimo komitetas patvirtina bendrą projektą, Europos Parlamentas, spręsdamas atiduotų balsų dauguma, ir Taryba, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, per šešias savaites nuo to pritarimo turi atskirai priimti tą aktą pagal šį projektą. Jei jos to nepadaro, siūlomas aktas laikomas nepriimtu

50. Institucijų galių pasidalijimas priimant teisės aktus. • EK pateikus teisės akto projektą: • gali savo pasiūlymą keisti, kol Taryba nėra nusprendusi, bet kuriuo Sąjungos akto priėmimo procedūros metu (293 str. 2 dalis). • Išskyrus Sutartyse nurodytais atvejais Taryba gali iš dalies keisti EK pateiktą pasiūlymą tik spręsdama vieningai, 293 str. • Įprastoje teisėkūros procedūroje EK vaidmuo svarstant teisės akto projektą EP ir Taryboje yra aktyvus: 1. EK pateikia Tarybai savo nuomonę dėl EP pateiktos bendros pozicijos. Taryba sprendžia vieningai dėl bendros pozicijos pakeitimų, dėl kurių Komisija pateikia neigiamą nuomonę; 2. Komisija dalyvauja Taikinimo komiteto posėdžiuose ir imasi visokios reikiamos iniciatyvos siekdama suderinti Europos Parlamento ir Tarybos pozicijas.