Projekt as „Naujos galimybės Vilniaus pedagogų profesinės kompetencijos plėtrai“ 2005 – 2008 m.

1. EUROPOS SĄJUNGA KonsultavimasŠeimos ir mokyklos bendradarbiavimas sprendžiant vaiko problemasIrena Kregždienė,VPPT psichologė2007.02.01 Projektas „Naujos galimybės Vilniaus pedagogų profesinės kompetencijos plėtrai“ 2005 – 2008 m.

2. “Norint įvesti tvarką valstybėje, visų pirma reikia atkurti darnius santykius šeimoje, o norint atkurti darnius santykius šeimoje, reikalinga tobulinti savąją esybę. Norint tobulinti savąją esybę, pirmiausia, reikia išgryninti širdį. O kad ją išgrynintume, reikia praskaidrinti mintis. O kad praskaidrėtų mūsų mintys, reikia siekti žinojimo pilnatvės”. Konfucijus

3. ŠEIMA IR MOKYKLAyra dvi institucijos, atsakingos už kartos parengimą savarankiškam gyvenimui,atsakingos už visuomenės ateitį. Tačiau, norsTĖVŲ IR MOKYTOJŲvienas tikslas –vaikas,augantis žmogus, būsimas pilietis, betmokykla yra pagrindinė socialinė veikėja,todėl ji turi išskirtinę galimybę užmegzti labai reikalingus irreikšmingus partnerystės ryšius su tėvais. S. DAPKIENĖ

4. Mokyklos kaip bendruomenės reikšmė • Mokykla – tai organizuota institucija, suteikianti atitinkamų priemonių išugdyti laisvai, veikliai ir kūrybingai asmenybei. • Mokytojas turi pripažinti mokinį ne tik kaip individą, bet ir kaip bendruomenės narį, nes mokinys vienoks yra šeimoje, kitoks grupėje, dar kitoks – didelėje mokinių bendruomenėje, kurio susikryžiuoja du jaunimo psichinio gyvenimo keliai: individualusis ir bendruomeninis

5. Keičiasi mokytojo vaidmuo: • Parenka, pritaiko ugdymo turinį ir metodus; • Planuoja ir organizuoja mokymą bei mokymąsipadeda, nukreipia, vertina, suteikia grįžtamąją informaciją, koreguoja; • Dirbant su klasės bendruomene drausmę nulemia dvasinis mokytojo susikaupimas, vidinė galia, bet ne fizinės veiklos sferos. Konfliktus su mokiniais privalo spręsti pats mokytojas; • Sugebėti nustatyti pedagoginę diagnozę: mokytojo noras įsijausti į mokinį, išsiaiškinti, kodėl mokiniui nesiseka; ieškoti būdų, kaip kiekvienam padėti; • Autoritetas, kurį lemia mokytojo pajėgumas darbe, išvaizda, skonis, sugebėjimas draugauti su mokiniu, pedagoginis taktas. (A.Šerkšnas)

6. Pasaulis pasikeitė ir visą laiką sparčiai kinta. • Mokslas turi tarnauti žmogaus kūrybiniams tikslams.Maža kaupti žinias; reikia jas kaip galima plačiau skleisti ir panaudoti gyvenime.(N. Rubakinas) • Reikia įsidėmėti,kad kuo geriau išauklėtas žmogus, tuo labiaujis rūpinasi savo išsilavinimu.Tuo tarpuišsilavinimasbe tinkamoišsiauklėjimogali būti net pavojingas kitiems – visuomenei, tautai, žmonijai.(K. Pukelis)

7. Šeima – tai aplinka, kurioje vaikas socializuojasi • Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, tėvynę ir vaikystę. (konstitucijos IIIsk.38str.) • Todėl svarbus aspektas – kaip šeima atlieka jai patikėtas funkcijas. • Tai, pasak I.Leliūgienės (1997), sąlygoja visų socialinių institucijų ir ypač mokyklos dėmesio šeimai būtinumą. • Autorės teigimu, mokyklos turi keisti darbo su šeimaturinį ir formas, pagrįsti jas naujais tarpusavio santykiais. • Mokykla turi būti atvira visuomenei ir šeimai. • Tokios mokyklos struktūroje socialinio pedagogo pareiga – pedagogiškai šviesti, konsultuoti tėvus ir bendradarbiauti su jais.

8. Šeima kaip apsaugos veiksnys • Vaikų laisvė – vaikai neturi tapti neurotikais dėl netinkamo tėvų elgesio. • Tėvų ir vaikų santykiai turi būti šilti. • Tėvų tarpusavio santykiai turi būti grindžiami meile ir pasitikėjimu. • Šeimos nariai turi vienas kitą remti. • Šeimos gyvenimas grindžiamas vaikams suprantama ir nuoseklia tvarka bei drausme.

9. Tėvųauklėjimo stiliai • nesikiša į vaiko auklėjimą • vaikui nustato per griežtas ribas • beveik visai nevadovauja vaikui • pernelyg lepina vaiką

10. Tėvai nesikiša į vaiko auklėjimą • Būdinga užimtiems, retai namuose būnantiems • Ryšiai paprastai nėra glaudūs • Neturėdami artumo su tėvais tokie vaikai linkę šlietis prie atsitiktinių žmonių, kurie jam dėmesingi • Tampa irzlūs, linkę elgtis netinkamai ir bando patraukti tokiu būdų dėmesį.

11. Tėvai vaikui nustato pernelyg griežtas ribas • Pernelyg drausmina, kontroliuoja, perdėtai rūpinasi, nelinkę leisti rizikuoti • Tokiam vaikui sunku tapti savarankišku • prisiimti atsakomybę • Pasižymi žemu savęs vertinimu, savo silpnumą paverčia besąlygiškais reikalavimais, dažnai protestuoja prieš tėvus

12. Tėvai visai nevadovauja • Norėdami, kad vaikas užaugtų laisvas, nepriklausomas, savarankiškas elgiasi su juo kaip su lygiaverčiu partneriu • Jei vaikas nepajėgus susitvarkyti su pavestomis užduotimis, jis pasijunta bejėgis, pradeda nepasitikėti savimi, tampa neryžtingas, priklausomas nuokitų

13. Tėvai pernelyg lepina • Vaikas šeimos dėmesio centre • Tėvai jam nieko nedraudžia, tenkina norus, perka brangius daiktus • Išlepę vaikai būna viskuom nepatenkinti, jiems vis maža, nesugeba valdyti norrų, tampa įnoringi, pikti, be kompromisų

14. Socialinio pedagogo darbas su mokinių tėvais • Socialinis pedagogas bendrauja su tėvais tuo atveju, kai klasės auklėtojas patyrė didelių keblumų spręsdamas vaikų socialines problemas, gindamas jų teises, kai artimiausia vaiko aplinka jam pasidarė nesaugi, kai vaikas nelanko mokyklos ir t.t. • Socialinis pedagogas prireikus taiko grupinės socialinės terapijos su rizikos grupės šeimomis darbo metodus. Socialinių, tėvystės įgūdžių lavinimas. • Socialinis pedagogas organizuoja tėvų susitikimus su kompetentingais asmenimis vaiko teisių klausimais, informuoja tėvus apie vaiko socialinės apsaugos įstatymus ir tėvų atsakomybę už vaikus. • Socialinis pedagogas dirbdamas nukreipia tėvus pas specialistus (psichologą, psichoterapeutą, jei mano, kad yra nepakankamai kompetentingas padėti moksleivio šeimai).

15. Socialinio pedagogo darbas su mokyklos mokytojais ir kitais specialistai • Svarbiausias socialinio pedagogo uždavinys – būti mokyklos konsultantu įvairiais su vaiko teisėmis ir jų pažeidinėjimu susijusiais klausimais. • Socialinis pedagogas nedubliuoja klasės auklėtojo ar dalyko mokytojo veiklos, bet ją papildo. • Socialinis pedagogas padeda klasės auklėtojui, kaip individualiai dirbti su delinkventinio elgesio, nedarnių, socialiai remtinų šeimų vaikais, skurde gyvenančiomis šeimomis.

16. Socialinis pedagogas gauna informaciją iš klasių auklėtojų, mokytojų apie vaikų mokymosi ir gyvenimo sunkumus bei konsultuoja kolegas, kaip jie turėtų padėti vaikams. • Socialinis pedagogas kartu su mokyklos bendruomene rengia įvairius socialinius projektus, skirtus sėkmingesnei vaikų adaptacijai visuomenėje ir vaikų socializacijai. • Socialinis pedagogas dirba su kolegomis pedagogais bendradarbiavimo principu.

17. Socialinis pedagogas dirbdamas su mokiniu, jo šeima pedagogais turi būti: • universalus, • lankstus, • mobilus, • įvairiapusiškas bei kompetentingas, • kad sugebėtų adekvačiai reaguoti ar spręsti iškilusią problemą, • kadangi kiekvienas atvejis yra unikalus.

18. Socialinės problemos • vaiko psichologinių ypatumų nežinojimas, • subjektyvus vaiko pervertinimas ar žeminimas, • dėmesio vaikui stoka, • atsakomybės už vaiko auklėjimą stoka, • per didelis tėvų užimtumas, • kontrolės trūkumas, • bendradarbiavimo su mokykla vaidmens neįvertinimas vaiko ugdyme, • negatyvus tėvų požiūris į mokyklą ir mokytojus, • menkos finansinės galimybės, • probleminės šeimos, • žemas tėvų išsilavinimo lygis, • prievarta prieš vaikus.

19. Pedagoginės problemos • pedagoginės kultūros stoka, • pedagoginės pozicijos nelankstumas, • kai kurių mokytojų autoritarizmas, • šeimos galimybių neįvertinimas, • organizacinių gabumų trūkumas, • reti mokytojų ir tėvų susitikimai, • nesuderinti reikalavimai, kuriuos mokytojai ir tėvai kelia vieni kitiems, • nekuriama klasės tėvų bendruomenė.

25. Jeigu paauglystėje viskas normaluyra nenormalu.Jeigu paauglystėje viskas nenormalu,reiškia viskas normalu

26. Mokyti tėvus: • Klausyti savo vaikų • Gerbti individualumą • Mylėti ir globoti • Kalbėtis su vaikais (nekritikuoti, nepamokslauti, nemoralizuoti, nelyginti, atsargiai patarinėti ir tt.) • Korektiškai reikšti jausmus • Gerbti jų problemas

27. Vaikui būtina: • Meilės • Supratimo • Pripažinimo • Pasitikėjimo • Padrąsinimo • Kito bendravimo stiliaus vaikui tapus paaugliu • Pakantumo elgesiui

28. Pagal PSOGYVENIMO ĮGŪDŽIAI • TAI GEBĖJIMAS PRISITAIKYTI VISUOMENĖJE IR ELGTIS POZITYVIAI, • ASMENŲ GEBĖJIMAS VEIKSMINGAI SUSIDOROTI SU KASDIENIO GYVENIMO POREIKIAIS IR PROBLEMOMIS….. • TAI TOKIE GEBĖJIMAI, KURIE JAUNIEMS ŽMONĖMS PADEDA IŠLAIKYTI PSICHINĘ SVEIKATĄ IR PASITIKĖJIMĄ SAVO JĖGOMIS, KAI JIE SUSIDURIA SU GYVENIMO REALIJOMIS

29. Gyvenimo įgūdžiai(pagal PSO) • Sprendimų priėmimas • Problemų sprendimas • Kūrybinis mąstymas • Kritinis mąstymas • Bendravimo įgūdžiai su individais • Bendravimas visuomenėje • Savęs pažinimas • Empatija – įsijautimas į kito asmens emocinę būklę • Emocijų valdymas • Streso įveikimas

30. Sprendimų priėmimas - problemų sprendimas • Pasirinkti kaip elgtis • Palyginti ir įvertinti skirtingų pasirinkimų padarinius • Pasirinkti efektyviausią sprendimą • Rasti išeitį iš padėties • Pasipriešinti spaudimui • Pasakyti “ne” • Rizikuoti

32. Kritinis ir kūrybinis mąstymas • Nagrinėti galimas alternatyvas • Nagrinėti veiksmų ir pasyvumo padarinius • Atrinkti, analizuoti, sisteminti ir apibendrinti informaciją • Analizuoti ir apibendrinti patyrimą • Pažinti ir įvertinti veiksmų teigiamas ir neigiamas puses • Surasti įvairius išeities būdus • Labiau prisitaikyti ir lanksčiau reaguoti į iškilusias problemas

33. Sprendimų medis

34. BENDRADARBIAVIMAS

35. Bendravimas ir bendradarbiavimas • Dirbti ir bendrauti grupėje: • kad jie galėtų vieni kitus pripažinti, vertinti ir gerbti, • vieniems kitais pasitikėti, • rūpintis bei būti atsakingiems. • Klausyti, girdėti, išklausyti kitus. • Bendrauti ir bendradarbiauti, dalyvauti diskusijose šeimoje, mokykloje, bendraamžių ir nebendraamžių bendruomenėje. • Konstruktyviai spręsti konfliktus. • Prašyti pagalbos ar patarimo, kai to reikia.

36. Mokymasis yra bendradarbiavimas • Daugelis konstruktyvistinės pakraipos teorijų bendravimą laiko svarbiu mokymosi aspektu, bet ypač jį išryškina mokslininkai, nagrinėjantys mokymąsi bendradarbiaujant. • Socialinė sąveika, bendravimas gali paskatinti konstruoti ir transformuoti žinias, kai mokiniai kartu kuria bendras sąvokas ir įgūdžius. • Bendradarbiavimo atmosferoje kalbėdamiesi, aiškindamiesi, ginčydamiesi, svarstydami ir užduodami klausimus, mokiniai formuoja savo pažinimo struktūras ir įgūdžius. • Daugelis mokymosi specialistų pabrėžia kalbėjimosi su kitais ir aiškinimosi su kitais, ypač jeigu mokomoji užduotis yra sudėtinga, naudą. • Trumpai drūtai: kuo daugiau kalbiesi, tuo geriau išmoksti.

37. Savęs pažinimas – empatija(kito atjauta) • Pažinti save, charakterį, temperamentą • pasitikėti savo jėgomis • teigiamai save vertinti • įžvelgti savo gebėjimų spragas • išreikšti save • stiprinti, išsaugoti ir ginti savigarbą • siekti tobulėjimo • priimti kitą tokį, koks jis yra • būti tolerantišku kitų nuomonei, negaliai • įsijausti į kito asmens emocinę būseną

38. Emocijų valdymas - stresų įveikimas • Suprasti savo jausmus, emocijas • prisiimti atsakomybę už savo veiksmus • valdyti emocijas • konstruktyviai spręsti konfliktus • įveikti stresą, jo sukeltą įtampą • nepasiduoti nevilčiai, sukaupti jėgas kritiniu atveju (meilė, skyrybos, baimė dėl ateities, nepritekliai, mirtis) • neslėpti, neslopinti, neignoruoti savo jausmų (išsikalbėti)

39. Bendradarbiavimo atmosferos kūrimo būdai • Klasės taisyklių sukūrimas ir laikymasis. • Klasės susirinkimų vedimas. • Klasės identiškumo atributų sukūrimas (klasės vėliavos, himno, simbolių, tradicijų kūrimas, metraščio rašymas ir pan.). • Klasės projektų vykdymas ir kūrybinių užduočių atlikimas. • Grupinis mokymasis. • Bendradarbiavimu pagrįsti žaidimai ir t.t.

40. Pasiūlymai, kaip stiprinti mokyklos ir šeimos bendradarbiavimą • Įvertinti jau egzistuojančius ryšius tarp mokyklos ir tėvų. • Registruoti ir įvertinti visus neformalius susitikimus bei pokalbius su tėvais tam, kad būtų nustatyta, ar mokykla yra lengvai prieinama visiems tėvams. • Įtraukti tėvus į drausmės problemų sprendimą. • Skatinti mokyklos ir bendradarbiavimą įvairiomis kryptimis. • Ugdyti ir lavinti mokytojų bendradarbiavimo su tėvais bei problemų sprendimo įgūdžius. • Žinoti savo profesinės kompetencijos ribas.

41. Vertybės, palengvinančios šeimos įvertinimo procedūrą • Negalima manyti, kad blogo vaiko elgesio priežastys slypi tik šeimoje. Reikia žinoti, kad blogas vaiko elgesys tikrai vienaip ar kitaip paveiks šeimą. • Norint, kad vaikas pasitaisytų, mokytojui visada bus reikalinga tėvų ir globėjų parama. • Kai kurie pokyčiai tėvų ir globėjų gyvenime gali iššaukti agresyvų vaiko elgesį arba ilgalaikius pokyčius. • Vaikas visada turi ir teigiamų, ir neigiamų savybių. • Labai svarbu sukoncentruoti dėmesį į ankstyvą vaiko blogo elgesio prevenciją. • Stengtis kuo geriau pažinti vaiką, ypač jo užmokyklinį gyvenimą.

42. Tėvų ir globėjų įtraukimas į vaiko problemų sprendimą SVARBA • Tėvai ir globėjai dažnai noriai bendrauja. • Vaikui reikia šeimos paramos. • Tėvai ir globėjai turi daugiau įtakos vaikui. • Vaikai turi žinoti, jog suaugusieji bendradarbiauja, spręsdami jo problemas ir norėdami jam padėti. Tai padeda vaikui nepasijusti atstumtam. • Vaikai kartu su tėvais gali pratęsti mokykloje vykdomą vaiko tobulėjimo programą namie. • Tėvai ir globėjai gali suteikti naujausius ir labai svarbios informacijos apie vaiką.

43. Tėvai gali padėti • Formuoti švietimo politiką. • Kurti mokyklos materialinę bazę. • Keistis informacija. • Sudaryti mokyklos ir šeimos bendradarbiavimo programas ir jas įgyvendinti. • Užmegzti ir palaikyti šeimos ir mokyklos kontaktus. • Tobulinti ugdymo procesą (padėti vaikams, dalyvauti seminaruose tėvams, padėti juos organizuoti, dalyvauti konsultavimo grupių darbe).

44. Keletas būdų tėvams įsitraukti į ugdymą • Kreipkis bendravimui su teigiamu nusistatymu • Pasidalyk savo vaiko stipriosiomis pusėmis, talentu ir interesais su mokytojais • Nurodyk geriausią būdą kontaktui ir informacijos suteikimui (telefoną, elektroninį paštą ir kt.) • Pritark ir stiprink mokyklos taisyklių vykdymą ir jų tęsimą namuose • Lankyk tėvų susirinkimus reguliariai • Aplankyk mokyklos internetinį puslapį • Pasidalyk savo šeimos kultūra, vertybėmis ir tėvystės patirtimi su vaiko mokykla • Pasitark su mokyklos administracija ir mokytojais apie tai, kaip bus kviečiami tėvai ir vedamos derybos

45. Keletas būdų tėvams įsitraukti į ugdymą • Bendrauk su savo vaiko draugais ir pažink jų tėvus • Kontaktuok su mokykla ir gauk informaciją apie programas šeimai ir organizuojamas pramogas • Padėk išvystyti tėvų paramos programas/grupes ir lankyk jas • Lankyk seminarus įvairiomis tėvystės temomis • Dalyvauk tėvystės klasėse apie vaiko vystymąsi, galimybes, discipliną, bausmes ir kt.

46. Keletas būdų tėvams įsitraukti į ugdymą • Paaukok ir/arba pasisiūlyk tarpininkauti atvežti rūbus mainams ar labdarai, maisto atsargas bendram naudojimui • Kalbėk su savo vaiko mokytoja ir pateik idėjų dėl tėvų/vaikų žaidimų ir veiklų • Pažink savo vaiko stipriąsias ir silpnąsias puses įvairiose mokyklos sferose • Aprūpink vaiką ramia, gerai apšviesta vieta su pagrindinėmis mokymuisi/ namų darbams reikalingomis priemonėmis • Sudarykite pastovų kasdieninį tvarkaraštį (nustatykite šeimos tvarką), numatant laiką studijoms ir namų darbams

47. Keletas būdų tėvams įsitraukti į ugdymą • Drąsink, skatink, remk ir pritark vaiko pastangoms ir mokyklinei veiklai • Padėk mokyklos administracijai ir mokytojams kurti šiltą ir nuoširdžią atmosferą tėvams mokykloje • Padėk išvystyti kūrybinius būdus kaip geriau išnaudoti savanorius mokykloje • Dalyvauk organizuojant ir planuojant priemones, kad pažinti ir įvertinti savanorių veiklą (suprasti vertę) • Atsakyk į mokyklos apklausas (klausimynus) apie tai, kiek efektyvios savanorių programos • Studijuok mokyklos ir jos regiono politiką ir patyrimą, kas liečia vaikus

48. Keletas būdų tėvams įsitraukti į ugdymą • Dalyvauk sprendžiant klausimus apie mokinių darbo aplinką, organizuojamus kursus, atrenkant vadovėlius • Dalyvauk susitikimuose nustatant specialius ugdymo poreikius ir būrelius (tarnybas) • Dalyvauk seminaruose gyvenimo įgūdžių ugdymo klausimais (sprendimų priėmimas, konfliktų sprendimas ir t.t.) • Būk naudingas mokyklos patariamojoje taryboje arba komitete apie ugdymo programas, discipliną ir t.t • Dirbk su mokytojais ir mokyklos administracija kuriant tėvų įtraukimo į veiklą politiką • Rašyk, kreipkis ar keliauk į šalies sostinę paremti ar pasipriešinti pateiktiems svarstyti įstatymams • Patark darbotvarkės lankstumą ir palik laiko aptarti mokyklos funkcijas

49. Keletas būdų tėvams įsitraukti į ugdymą • Viešai išstok ir prašyk visuomenės, kad paremtų ar pasipriešintų švietimo įstatymui • Balsuok vietiniuose ir valstybiniuose rinkimuose už tuos šalies pareigūnus, kurie remia švietimą • Padėk koordinuoti ir dalyvauk priemonėse gauti pinigų labdarai • Kalbėk su darbdaviais apie indėlį organizuojant tėvų susirinkimus arba seminarus tėvams • Patark darbotvarkės lankstumą ir palik laiko aptarti mokyklos funkcijas • Skatink dalyvauti ir padėk pasirinkti savo vaikui bendruomenės tarnybą (būrelį) • Būk pavyzdžiu, būk pats aktyvus bendruomenės tarnybose arba tai daryk kartu su savo vaiku