1 / 24

Kaip susikalbėti su savo vaiku? Prienų pedagoginės psichologinės tarnybos specialioji pedagogė Eglė Černiauskaitė 2010

Kaip susikalbėti su savo vaiku? Prienų pedagoginės psichologinės tarnybos specialioji pedagogė Eglė Černiauskaitė 2010 m . Kas trukdo susikalbėti su savo vaiku ?. Kas trukdo susikalbėti su savo vaiku ?.  Įsakymai

donnan
Download Presentation

Kaip susikalbėti su savo vaiku? Prienų pedagoginės psichologinės tarnybos specialioji pedagogė Eglė Černiauskaitė 2010

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Kaip susikalbėti su savo vaiku? Prienų pedagoginės psichologinės tarnybos specialioji pedagogė Eglė Černiauskaitė 2010 m.

  2. Kas trukdo susikalbėti su savo vaiku?

  3. Kas trukdo susikalbėti su savo vaiku?  Įsakymai „Kad daugiau to negirdėčiau!“, „Tuojau pat susitvarkykkambarį!“, „Išnešk šiukšles. Dabar!“ Prašymai-įsakymai sėkmingai ignoruojami. Siūloma išmintingesnė išeitis – pamėginti į situaciją pažvelgti vaiko akimis ir paieškoti priežasčių, kodėl jis ligi šiol dar nepadarė vieno ar kito dalyko, kurio prašėte.

  4. Kas trukdo susikalbėti su savo vaiku? Grasinimai ir perspėjimai „Jei dar kartą taip padarysi – bus blogai!“, „Jei tuojau pat nesiliausi žliumbęs – išeisiu!“ Konstrukciją „Jei..., tai...“ kur kas geriau būtų pakeisti „Kai..., tai...“, užuot grasinus nukreipti mintis pozityvesne linkme: „Kai tu pagaliau liausiesi atsikalbinėjęs, aš išklausysiu, ko tu iš tikrųjų dabar nori“ arba „Kai nustosi verkęs – galėsime pasvarstyti drauge, kaip susitarti“.

  5. Kas trukdo susikalbėti su savo vaiku? Kritika ir kaltinimai „Ir kas gi šitaip daro?“, „Ir vėl privėlei klaidų!“, „Viskas per tave!“ „Taip niekas nesielgia“ – tai ne pastaba, o mamos verdiktas. Taip kyla vaikų agresijos, beatodairiško neigimo pliūpsniai. Arba atsliūkina nusivylimas savimi ir tėvais: aš nevykėlis, per mane – vien nelaimės. Kaip to išvengti? Be abejo, kuo dažniau elgiantis priešingai: ne smerkti ir kritikuoti, o girti ir padrąsinti: „Na tai kas, kad šį kartą nepasisekė – tebus tai pamoka, kaip negalima daryti, o dabar pamėgink iš naujo – tau tikrai pavyks.

  6. Kas trukdo susikalbėti su savo vaiku? Pašaipa ir pravardžiavimas „Na ir Cekava Zosė gi tu!“, „Kitą kartą ir galvą atsinešti pamiršk, gerai?“ Pašaipa, sarkazmas, ironija ir pravardės iš pačių artimiausių žmonių lūpų – pats geriausias būdas įteigti vaikui, kad jis – tikras nevykėlis. Todėl geriausias patarimas tėvams – palikti jumoro jausmą tik gerai nuotaikai, o priekaištus ar konstruktyvią kritiką išsakyti kitais būdais.

  7. Kas trukdo susikalbėti su savo vaiku? Tardymas „Neišsisukinėk ir atsakyk tiksliai!“, „Tai kodėl vis dėlto tu taip padarei?“, „Jei nepasakysi – aš vis tiek sužinosiu!“ Vaikams dažnai būna sunku įvardyti savo poelgių priežastis. Gal geriau tyla? Tuo tarpu tėvams reikia padėti vaikui susivokti savo jausmuose. „Suprantu, kad tu nenorėjai, jog taip nutiktų, taigi dabar jautiesi labai nemaloniai. Tačiau gal vis dėlto padėtum man suprasti, kodėl tu pasielgei būtent taip? Ar apsvarstei, kad būtum galėjęs padaryti ir kitaip?..“ Tokia dialogo pradžia leistų tikėtis geresnių rezultatų.

  8. Kas trukdo susikalbėti su savo vaiku? Moralai „Kiek kartų tau jau sakiau, kad jei prieš valgį nenusiplausi rankų – gali užsikrėsti ne tik kirminais, bet ir įvairiomis infekcinėmis ligomis...“ Dažnai tai tampa tik įkyriu triukšmu, kuris, deja, girdimas, bet neišklausomas. Ir visai kas kita, jei savo pamokėlei pasirinktumėte kitą situaciją: tiesiog kalbėsitės ir abu kartu aptarsite, kodėl prieš valgį ar grįžus iš lauko reikia plautis rankas. Ne tada, kai moralu norėsite sugėdinti ir paprotinti vaiką, kuris ką tik bandė sėstis prie stalo nenusiplovęs rankų, o be jokios realios konfliktinės situacijos.

  9. Kas trukdo susikalbėti su savo vaiku? Patarimai „O kodėl gi tau nepadarius va taip?“, „Man atrodo, kad daug geriau būtų daryti šitaip“ Dažnai patarimai išprovokuoja neigiamą reakciją – vaikai (ir ne tik jie!) patarimus suvokia kaip pasikėsinimą į jų savarankiškumą. Štai ir sulaukiame irzlaus „Pats žinau!“, „Ką tu išmanai?“ O jei labai norisi pagelbėti – teks griebtis diplomatijos ir pasiūlymą pateikti taip, kad mažasis būtų tikras, jog sprendimą atrado ir priėmė pats.

  10. Bruno Ferrero Tai, ką girdėjome, kai buvome vaikai: stovėk ramiai, eik greičiau, kur bėgi, paskubėk, neliesk, būk atsargus, viską suvalgyk, išsivalyk dantis, neišsitepk, jau išsitepei, patylėk, kalbėk, atsiprašyk, pasisveikink, ateik čia, nesimaišyk man po kojomis, eik žaisti, netrukdyk, nebėgiok, nesuprakaituok, žiūrėk nepargriūk, sakiau pargriūsi, dabar tai tau bus, kodėl manęs neklausai, šito tu nesugebėsi, esi per mažas, duok aš padarysiu, tu jau didelis, eik miegoti, kelkis, pavėluosi, aš užsiėmęs, eik žaisti vienas, apsirenk, nestovėk saulėje, eik į saulę, nekalbėk pilna burna.

  11. Bruno Ferrero Tai, ką norėjome išgirsti, kai buvome vaikai: myliu tave, tu toks gražus, kaip gerai, kad tave turiu, pasikalbėkime truputį, pabūkime kartu, kaip jautiesi, ar tau liūdna, gal bijai, kodėl gi šito nenori, tu toks mielas, tu toks švelnus, papasakok man, ką tu išgyvenai, ar tu laimingas, man patinka kai juokiesi, verk, jei nori, tau kažkas nepasisekė, kas tave nuskriaudė, kas tave taip supykdė, papasakok man viską, jei nori, pasitikiu tavimi, tu man patinki, ar aš tau patinku, kada tau nepatinku, klausau tavęs, žinau, kad mane myli, ką apie tai manai, man patinka būti su tavimi, noriu su tavimi pakalbėti, noriu išklausyti tave, pasakyk, kada jautiesi nelaimingas, man patinki toks, koks esi, mums gera būti kartu, pasakyk, jei suklydau.

  12. Ne tik svarbu surasti vaiko netinkamo elgesio priežastį, bet ir svarbu nustatyti, ko vaikas siekia demonstruojamu elgesiu. Kiekvienas mokinio netinkamas elgesys turi savo tikslą.

  13. Pirmas tikslas – DĖMESYS. Kai mokinys siekia šito tikslo, jis : • triukšmingas, • nenuilstantis, • daug kalba, • mėgsta pasirodyti, • būna linkęs kiršinti, • erzinti kitus. • jis gali tinginiauti, nori, kad jam patarnautų. • kai kurie pataikauja.

  14. "Aš esu svarbus tik tuomet, kai mane pastebi arba man patarnauja. Aš nesu ypatingas, bet tik, sukeldamas sumaištį, neliksiu nepastebėtas ir pelnysiu stokojamą dėmesį."

  15. Antras tikslas – JĖGA. Siekdamas šito tikslo, mokinys būna: • agresyvus, • įžūlus, • akiplėša, • užsispyręs, • neigia, • prieštarauja, • ginčijasi, • kovoja su autoritetais. Jis atsisako atlikti užduotis, dykinėja, meluoja, nepaklūsta, bando būti "bosu".

  16. "Aš svarbus tik tuomet, kai valdau, tik tuomet, kai tu darai, ko aš noriu. Gal aš ir nelaimėsiu, bet parodysiu žmonėms, kad jie negali manęs sustabdyti, negali priversti mane daryti taip, kaip jie nori".

  17. Trečias netinkamo elgesio tikslas – KERŠTAS. Siekdamas šito tikslo, mokinys būna: • brutalus, • įtūžęs, • įširdęs, • piktas, • užsidaręs, • žodžiais ir veiksmais skriaudžia bendraamžius, mokytojus, • visus niekina. Jis yra įsitikinęs, kad kiti jo nemėgsta.

  18. "Aš esu nemylimas. Aš neturiu jėgos, bet aš galiu būti svarbus, kai įskaudinu kitus taip, kaip kiti skaudina mane".

  19. Ketvirtas tikslas –ATSITRAUKIMAS arba BEJĖGIŠKUMO DEMONSTRAVIMAS. Toks moksleivis: • nieko neveikia, • gali ištisai spoksoti pro langą, • nieko net nebando pradėti daryti. • su pirma nesėkme pasiduoda, nes jaučiasi bejėgis, kvailesnis už kitus. Jis traukiasi, izoliuojasi nuo kitų. Dažniausiai tai švelnus, kuklus vaikas, kuris niekam "nekelia problemų".

  20. "Aš nieko negaliu padaryti gerai, todėl iš viso nieko nedarysiu. Aš nesu geras, palikite mane ramybėje. Pasiduodu. Nereikalaukite iš manęs nieko".

  21. Tikslų atpažinimo kriterijai Vaiko reakcija į pastabą: • Dėmesio siekiantis vaikas, gavęs pastabą, kuriam laikui nustoja blogai elgtis, paskui vėl pradeda siekti dėmesio. • Jėgą demonstruojantis dar labiau maištauja, prieštarauja, ginčijasi. • Kerštaujantis kaip ir jėgą demonstruojantis, tokį elgesį dar lydi neadekvačios emocijos, neatitinkančios turinio pastabos (emocijų protrūkis) • Atsitraukiantis nereaguoja į pastabą, lieka abejingas.

  22. KOREKCIJA Ilgalaikė – nukreipta į priežastis sudaryti sąlygas, kur vaikas galėtų pasijusti vertinamas, pripažintas, įgauti pasitikėjimo savimi ir namuose, ir pamokos metu, ir užklasinės veiklos metu, ieškoti vaiko sugebėjimų, įtraukti į grupę, į bendradarbiavimą.

  23. KOREKCIJA Trumpalaikė– nukreipta į konkrečią situaciją Bendras principas – vaikui neduoti to, ko jis nesąmoningai siekia: • Dėmesio siekiantis – neduoti dėmesio. • Jėgą demonstruojantis – kad mokytojo neišvestų iš pusiausvyros, neįsitraukti į kovą. • Kerštaujantis – neįsižeisti. • Atsitraukiantis – nepalikti ramybėje.

More Related