1 / 20

DARNI PL ĖTRA: ATSINAUJINANTYS ENERGIJOS ŠALTINIAI

DARNI PL ĖTRA: ATSINAUJINANTYS ENERGIJOS ŠALTINIAI. Įvadas. Tarptautinis kontekstas: Rio de Žaneiro deklaracij a (1992 m.) dėl darnaus vystymosi princip ų;

Download Presentation

DARNI PL ĖTRA: ATSINAUJINANTYS ENERGIJOS ŠALTINIAI

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. DARNI PLĖTRA:ATSINAUJINANTYS ENERGIJOS ŠALTINIAI

  2. Įvadas Tarptautinis kontekstas: • Rio de Žaneiro deklaracija (1992 m.) dėl darnaus vystymosi principų; • ES teritorinio vystymo prioritetai suformuoti už regioninį planavimą atsakingų ministrų Europos konferencijoje (CEMAT) dėl Europos darnaus vystymo pagrindinių principų; • ES 2004-2007 m. ministrų neformaliose konferencijose (Leipcigo chartija) priimtų dokumentų nuostatų dėl teritorinės darbotvarkės bei Europos teritorinio vystymo perspektyvos (policentriškumo, miesto ir kaimo partnerystės, kultūros ir gamtos paveldo darnus vystymas, demokratinių planavimo principai); • Europos erdvinės plėtros perspektyvos dokumento (ESDP) nuostatos dėl sektorinių erdvinių strateginių planų sanglaudos; • Lisabonos strategija dėl miestų vaidmens kuriant žinių ekonomiką, valstybių konkurencingumo pagrindą, Alborgo miestų darnios plėtros, Europos urbanistinėje chartijose akcentuojant visuomenės vaidmenį miestų darnioje plėtroje

  3. Šalies teisinė aplinka: • LR Seimo ir Vyriausybės 2002 m. LR Bendrasis planas dėl darnios urbanistinistinės politikos įgyvendinimo; • LR Seimo ir Vyriausybės valstybės dėl ilgalaikės raidos strategijos įgyvendinimo; • BPD 2007-2013 prioritetai, dėl tvarios miestų plėtros, kaimo ir mietų sanglaudos, energetinio efektyvumo ir saugumo, būsto plėtros optimizavimo ir renovacijos, socialinės saugos, techninės infrastruktūros vystymo • LRV pavedimas dėl urbanistinės politikos suformavimo patikslinimas šiuolaikinės teritorijų raidos kontekste

  4. BŪSTAS LIETUVOJEPAGRINDINIAI FAKTAI - Gyventojų skaičius - 3,37 mln. - Daugiau nei 800,000 butų - Daugiau nei 38,000 daugiabučių namų Daugiabučių namų pagal statybos metus: - 26% pastatyti iki 1960 m. - 65% - 1960 – 1990 m. - 9% - after 1990 m. LIETUVA • - 97% privatūs, tik 3% savivaldybių nuomojamas socialinis būstas- dauguma daugiabučių yra nusidėvėję, trūksta tinkamos pastatų priežiūros- daugiau nei 57% Lietuvos būsto savininkų nepatenkinti savo būstu

  5. Lietuvos būstas • 1,3 mln. gyv.pastatų - 37% privačių namų, - 60% privačių butų, - 3% savivaldybės butų. • statybos metai: - 26% iki 1960, - 65% - 1960 – 1990, - 9% - po 1990.

  6. BŪSTAS LIETUVOJEPAGRINDINIAI FAKTAI 1000 –čiui gyventojų tenka 382 seni būstai Ir tik 2,1 nauji virš 60 % gyventojų gyvena daugiabučiuose, statytuose iki 1993 m.

  7. Esama situacija (2007m.) 97 % būstų nuosavybės teise priklauso juose gyvenantiems asmenims. • 813000 būstų daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir apie 463000 būstų vienbučiuose ir dvibučiuose namuose (privačiuose namuose). • 76 % visų būstų prijungta prie centralizuoto vandentiekio, • apie 73 % būstų pajungta prie centralizuoto šilumos tiekimo, • Daugumos miestų ir miestelių buitinės atliekos surenkamos centralizuotai, kaimo tipo gyvenvietėse diegiama konteinerinė atliekų tvarkymo sistema.

  8. BŪSTAS LIETUVOJEPAGRINDINIAI FAKTAI 2009 m. bus uždaroma Ignalinos atominė elektrinė. Uždarymo rezultatas – padidės mokesčiai už sunaudotą elektros energiją. Lietuvoje taip pat kaip ir kitose ES šalyse, didėjant dujų kainoms didėja ir mokesčiai už šildymą, per paskutinius metus šilumos kainos išaugo virš 40 procentų

  9. Būstas ir energetika Daugumos namų sienų ir langų šiluminė varža labai maža, todėl būstui šildyti naudojama daug energijos (per dieną vidutiniškai apie 200 kJ vienam laipsniui 1 m2 ), tai yra 2–2,5 karto daugiau, negu didžiumoje ES šiaurinių valstybių. Būsto sektoriuje sunaudojama: ~ 70% šiluminės energijos pagamintos centralizuotai,apšildant 35.982 tūkst.m2 ~ 100 mln. Lt kasmet skiriama kompensacijoms Centralizuoto šildymo infrastruktūra pasenusi ir energetiškai neefektyvi, ypač dideli energijos nuostoliai skirstymo tinkluose,

  10. LIETUVOS BŪSTO POLITIKA LIETUVOS BŪSTO STRATEGIJAPatvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės2004 m. sausio 21 d.nutarimu Nr. 60 DAUGIABUČIŲ NAMŲ MODERNIZAVIMO PROGRAMA Patvirtinta 2004 m. rugsėjo 23 d. SOCIALINIO BŪSTO FONDO PLĖTROS PROGRAMA Patvirtinta 2004 m. birželio 9 d.

  11. Būsto politika Lietuvos Būsto strategija (2004) Daugiabučių namų modernizavimo programa

  12. DAUGIABUČIŲ NAMŲ MODERNIZAVIMO PROGRAMA TIKSLASSiekiant geresnės gyvenimo kokybės, racionalaus energijos išteklių naudojimo ir biudžeto išlaidų mažinimo šildymo išlaidoms kompensuoti, skatinti daugiabučių būstų savininkus kompleksiškai modernizuoti daugiabučius namus ir gyvenamuosius rajonus (kvartalus), sudarius tam tinkamas sąlygas.

  13. PROGRAMA Programa pradėta įgyvendinti 2005Programoje dalyvauja:- Daugiabučių namų savininkai- Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra- Savivaldybės- Komerciniai bankai- Būsto paskolų draudimo bendrovė- Pastatus administruojančios įmonės - Inžinierinės konsultacijų firmos- Rangovinės organizacijos.

  14. VALSTYBĖS PARAMA (1) Nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims:- apmokant pradinį įnašą, tačiau ne daugiau kaip 10 %- kredito draudimo mokestį- padengiant jiems tenkantį kreditą ir palūkanas priklausomai nuo sutaupytos energijos

  15. VALSTYBĖS PARAMA (2) Apmokant dalį investicijų (priklausomai nuo įgyvendinto projekto energinio efektyvumo):15% - kai įgyvendinamos nedidelės apimties energiją taupančios priemonės30% - didesnės apimties energijos taupymo priemonių paketams (sienų, stogų šiltinimas, langų keitimas)50% - įgyvendinant kompleksinę renovaciją (įskaitant ir išorės sienų šiltinimą)

  16. Daugiabučių namų savininkų pradinis įnašas 5% Valstybės parama 15-30-50 % (priklausomai nuo energiją taupančių priemonių įgyvendinimo) Valstybės parama išmokama po investicijų projekto įgyvendinimo Galima savivaldybių parama Būsto savininkų lėšos arba jei reikia komercinio banko paskola MODERNIZAVIMUI SKIRTOS INVESTICIJOS: 100% DAUGIABUČIŲ NAMŲ MODERNIZAVIMO PROGRAMOS FINANSIN SCHEMA

  17. 2005- iki dabar Iki 2020 Till 2020 Patvirtinta 720 investicijų projektų už 232 mln. eurųĮgyvendinta 303 projektai už 38 mln. eurų 341 investicijų projektai yra patvirtinti ir šiuo metu rengiami įgyvendinimui už 55 mln. eurų Planuojama atnaujinti 24.000 daugiabučių namųTikimasi investuoti 12,5 mlrd. eurų Atnaujinus daugiabučius galima sutaupyti daugiau nei 4TW/h šilumos energijos, kurių vertė dabartinėmis kainomis siekia 290 mln. eurų DAUGIABUČIŲ NAMŲ MODERNIZAVIMO PROGRAMOS REZULTATAI

  18. Būsto politika ir energinis efektyvumas • LR Statybos įstatymas – • Pastatų energinio naudingumo minimalūs reikalavimai privalomi: • naujai statomiems pastatams; • rekonstruojamiems ar kapitališkai remontuojamiems pastatams, /Statybos techniniai reglamentai/ • Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas privalomas • naujai statomiems pastatams, kurių projektavimo sąlygų sąvadas išduotas po 2007 m. sausio 4 d. • Kitų pastatų, įstatymo papildymo įstatyme numatytais atvejais, nuo 2009 m. sausio 1 d. Socialinio būsto plėtros programa Normatyviniai reikalavimai “Pasyvus namas”

  19. Būsto politika ir energinis efektyvumas • Daugiabučių namų modernizavimo programa • Valstybėsparamos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo irinvesticijų projektų energinio efektyvumo nustatymotaisyklės(LRV 2008 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. 243 redakcija) tikslas – užtikrinti efektyvų esamo būsto naudojimą, priežiūrą, atnaujinimą ir modernizavimą, racionalų energijos išteklių naudojimą. LR Darnaus vystymosi strategijoje akcentuojama vietinių ir ypač atsinaujinančiųjų išteklių svarba

  20. Vizija ir būtinybė Vis daugiau naudoti vietinių biologinių energijos išteklių (vėjo, saulės, geoterminės energijos ir kt.). Šie ištekliai turi sudaryti vis didesnę pirminės energijos dalį.

More Related