Politinis marketingas ir centro rinkėjas

1. Politinis marketingas ir centro rinkėjas 15paskaita

2. Paskaitos struktūra • Kontekstas: elektoratai/partinės sistemos vakar ir šiandien. • Partijų organizacija ir strategijos: catch all ir MOP era? • Politinio marketingo empiriniai atvejai ir tipinis Europos rinkėjas.

3. S. M. Lipset ir S. Rokkan teorija: užšalę rinkėjų pasirinkimai? • Vakarų partinių sistemų formacija: dvi revoliucijos (nacionalinė ir industrinė) “pagimdė“ po dvi visuomenę suskaldžiusias skirtis, kurios struktūravo politinius konfliktus. • Skirties (angl. cleavage) sąvoka : visuomenės socio-kultūrinė perskyra, kuri tampa institucionalizuota partinėje sistemoje. • Užšalimo hipotezė: „septintojo dešimtmečio partinės sistemos atspindi, su keliomis, bet reikšmingomis išimtimis, trečiojo dešimtmečio skirčių struktūras <...> partijų alternatyvos, ir daugeliu atveju partijų organizacijos, yra senesnės negu didžioji dalis rinkėjų“(Lipset and Rokkan, 1967).

4. Keturios skirtys • Klasinė skirtis: darbininkų vs kapitalo savininkų interesai. • Religinė skirtis: religingumas vs sekuliarumas. • Miesto-kaimo skirtis: agrariniai interesai vs miesto ekonomika. • Centro-periferijos skirtis: periferinių kultūrų interesai vs dominuojanti kultūra.

5. Užšalimo hipotezės anatomija • Trijų tipų užšalimai: 1) takoskyrų visuomenėje ir jų sąsajų su atitinkamomis partinėmis alternatyvomis; 2) politinių alternatyvų (nuoroda į programinius ir organizacinius aspektus); 3) partinių sistemų (kaip tarppartinės konkurencijos šablonų). • S. Bartolini ir P. Mair (1990): bendro rinkėjų elgsenos kaitumo (agreguotas visų partijų balsų, gautų per vienus parlamento rinkimus, pokytis, lyginant su praėjusiais rinkimais) ir tarpblokinio kaitumo (mato korekcija, orientuota į balsų mobilumą skirtyse) analizė 1885-1985 m. patvirtina Lipset-Rokann hipotezę. 1945-1965 m. laikotarpis pasižymi išskirtiniu stabilumu: tiek lyginant su tarpukariu, tiek su vėlesnėmis tendencijomis.

6. “Atšilimo” tendencijos • Klasių ir klasinio balsavimo nykimas. • Religinės skirties aktualumo sumažėjimas. • Partinės narystės/identifikacijos nuosmukis. • Populizmo ir naujų partijų iškilimas. • Partinių sistemų destruktūracija: augantis rinkėjų elgsenos kaitumas.

7. Istorinė partijų organizacijų ir santykio su elektoratu kaita (R. Katz ir P. Mair) • Elito partijos: partija = elektoratas? • Masinė partija: elektorato mobilizacijos strategija. • Visuotinė(angl. catch all) partija: elektorato viliojimo strategija. • Kartelio partija: suartėjimo su valstybe strategija?

8. Politikos ir marketingo “vedybos” • Politinis marketingas: politinės organizacijos perima verslo marketingo sąvokas ir technologijas. • Partijų rinka (pagrindinė): žmonės, turintys balso teisę rinkimuose. • Partijų siūlomas produktas: lyderystė, parlamento nariai (kandidatai), simboliai, viešoji politika ir t.t.

9. Verslo elgesio modelių transplantavimas į ... • Į produktą orientuotas verslas. • Į pardavimus orientuotas verslas. • Į rinką orientuotas verslas.

10. ...politikos mokslus? (Jennifer Lees-Marshment) • Į produktą orientuota partija (angl. product oriented party, POP): tiki savo vertybėmis/elgesio modeliu/viešąja politika ir gina jį. • Į pardavimus orientuota partija (angl. sales oriented party, SOP): orientacija įtikinti rinkėją, kad pateikiamaselgesio modelis/viešoji politika/vertybėsyra geriausias pasirinkimas. • Į rinką orientuota partija (angl. market oriented party, MOP): projektuoja savo elgesio model/viešąją politiką/vertybes taip, kad rinkėjai būtų patenkinti.

11. Marketingo procesas: į produktą, pardavimus ir rinką orientuotų partijų Šaltinis: Jennifer Lees-Marshment, 2001.

12. Partijų evoliucijos ir politinio marketingo ryšys: konkuruojančios perspektyvos • Globali partijų orientacijos į rinką plėtra kaip atsakas į skirčių nykimą, augantį rinkėjų išsilavinimą/racionalumą ir partinės narystės/identifikacijos nuosmukį? • Individualiame lygmenyje (partijos) marketingo orientacija nėra pastovi: pvz., M. Thaetcher vadovaujami konservatoriai 1979-1983 m. sėkmingai pritaikė orientaciją į rinką, tačiau J. Majoro lyderystės laikais 1992-1997 m. partija nurodoma kaip orientacijos į produktą ir ryšio su rinka (elektoratu) praradimo pavyzdys.

13. “That’s the thing I am really good at. Perhaps after my political career I will change to the advertising business”.

14. Empiriniai partijų orientacijos kaitos atvejai: Austrijos laisvės partija (angl. Freedom Party of Austria, FPÖ) • FPÖ iki 1986: klasikinė POP (į produktą orientuota partija), mobilizavusi nedidelę, tačiau ištikimą elektorato dalį. • J. Haiderio lyderystė (nuo 1986 m.) ir naujas partijos produktas: reprezentatyvus partijos personalas (akcentas į jaunimą), apolitiška retorika (nukreipta prieš tradicines partijas), populistinė programa ir emocionali, agresyvi komunikacija (su patriotiniais akcentais).

15. Centro rinkėjo teorema (Duncan Black/Anthony Downs) ir politinis marketingas: simbiotinis ryšys?

16. Europos centro pažiūrų ir ne-ideologiniai rinkėjai: potencialios politinio marketingo rinkos? Centro pažiūros: kairės-dešinės skalėje, kur 1 nurodo kairiasias, o 10 – dešiniasias politines pažiūras, pozicijos 5-6. Šaltinis: 2008 m. Europos vertybių tyrimas (Didžiosios Britanijos, Švedijos ir Italijos duomenys – iš 1999/2000 Europos vertybių tyrimo).

17. Vienodi elektoratai? Mažos fragmentacijos partinės sistemos. Ispanija Didžioji Britanija

18. Vienodi elektoratai? Fragmentuotos partinės sistemos. Suomija Belgija