1 / 24

Tėvų susirinkimas

Tėvų susirinkimas. 2010 spalio 20d. Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė. KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA.

coye
Download Presentation

Tėvų susirinkimas

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Tėvų susirinkimas 2010 spalio 20d Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė

  2. KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA • Klausymas ir kalbėjimas: išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą; sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir atsakyti į klausimus); išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus, nesupratus pasitikslinti, ką norėjo pasakyti kitas. Norėti klausytis pasakos, liaudies dainų, skaitomų tekstų, eilėraščių, minti mįsles, vartoti skaičiuotes ir pamėgdžioti gamtos garsus. Dalyvauti kūrybiniuose žaidimuose, inscenizuojant, deklamuojant, skaitant vaidmenimis. • Skaitymas: žinoti visų lietuviškos abėcėlės raidžių formą, pavadinimus, gebėti atpažinti jas tekste; sklandžiai jungti raides į skiemenis, skiemenis į žodžius, žodžius į sakinius. Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su tekstu; skirti tekstą nuo pavienių sakinių. Suvokti vadovėlio ir pratybų sąsiuvinio paskirtį; žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais, žinynais ir enciklopedijomis. Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra, periodine spauda ir knygomis. • Rašymas: mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės raides diktuojant ir /arba pagal pavyzdį, raides jungti žodžiuose. Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo. Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba klaustuką. Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai. Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą. Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide. • Kalbos sandaros pažinimas: girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės; tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje, viduje, gale); girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius, stengtis juos taisyklingai tarti. Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą. Turtinti savo žodyną. Domėtis kalba: žaisti kalbinius žaidimus, kurti naujus žodžius pagal pavyzdį, skirti žodžius, reiškiančius veiksmų ir daiktų pavadinimus. • Bendrieji gebėjimai: mokėti susitvarkyti darbo vietą; taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis; sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį ir ilgėliau jį išlaikyti; planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti tinkamą darbo tempą, vietą, priemones numatytoms užduotims atlikti; pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai veikti ir padėti draugams.

  3. SKAITYMAS - • sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis žodžio garsine forma.

  4. MOKYMOSI SUNKUMAI Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę kalbą, • Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų, apibendrinimų, • ne itin linkę bendrauti, • nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia mintis, • neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo įgūdžiams formuotis.

  5. MOKYMOSI SUNKUMAI Skaitymo sutrikimai (dažniausi): • vaikai skaito paraidžiui, • skiemenimis, • lėtai, • spėlioja.

  6. PATARIMAI • Tik nereikia skubėti. • Mokiniai turi išmokti skaityti savo balsu, normaliu tempu, pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai. • Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už pasiekimus. • Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir perimti iš kartos į kartą sukauptas žinias apie pasaulį bei tobulinti savo kalbą. ( Skaitymas labai susijęs su kitais dalykais)

  7. KAIP PADĖTI VAIKUI • Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš panašių skiemenų. Išmokius vaiką pažinti dažnai besikartojančius skiemenis, jam bus lengviau skaityti. Pavyzdžiui, vaikas turėtų perskaityti tik viena raide besiskiriančius skiemenis iš trijų raidžių (bus-pus-mus). • Skaitymas su "langeliu". Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra pajėgus iš karto perskaityti. • Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.

  8. RAŠYMO SUNKUMAI • Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis – skubėjimas. • vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo padėties, todėl susilenkia, remiasi rankomis, norėdami atsipalaiduoti, gula ant suolo žemai nulenkę galvas, jų pirštai stingsta, ranka darosi nejudri. • Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga, rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi, vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami nepajėgia savęs kontroliuoti. • Treniruočių stoka.

  9. PATARIMAI • Vaikų noras ir pastangos dailiai rašyti atsiranda, kai mokymas vyksta sąmoningai, • Pateikime nedidelių užduočių, kurių tikslas – dailusis rašymas. Suvokdami užduoties tikslą, vaikai stengsis kuo geriau ją atlikti. • Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu. Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis (nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t. t.). • Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti atliktas užduotis.

  10. PATARIMAI • Todėl pratinkime vaikus, kad rašydami taisyklingai ne tik sėdėtų, bet ir laikytų pieštuką, popieriaus lapą, sąsiuvinį ar spalvinimo knygelę. • Kai turime laisvo laiko, skirkime jį dailaus rašymo pratyboms. Tai būtų tarsi dailaus rašymo mankšta

  11. PATARIMAI • rašant reikia sėdėti tiesiai; • sąsiuvinį laikyti pasvirusį; • parkeris laikomas trimis pirštais; • rašoma ant ryškios linijos; • raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už jos; • kur galima, rašoma nepakeliant rankos; • raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios; • tarp žodžių turi būti vienodi tarpai; • rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...

  12. KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA

  13. PATARIMAI • Spręsti galvosūkius • Kryžiažodžius • Šaškės • Šachmatai • Papildomos užduotys stipresniems mokiniams • Padėti tėvams suskaičiuoti pinigus ir t.t. • Mokomieji kompiuteriniai žaidimai

  14. VERTINIMAS • Į mokyklą susirenka smalsūs, žingeidūs, aktyvūs vaikai. Tačiau po kurio laiko tėvai išgirsta tokius savo vaikų pasisakymus: “Nenoriu eiti į mokyklą”, • Kai kuriuos vaikus ima kamuoti pilvo skausmai, pykinimo priepuoliai ar neaiškios kilmės galvos skausmai. • Kitiems labai sunku išmokti skaityti, skaičiuoti ar parašyti diktantą be klaidų. • Dar kiti nesusiranda draugų, nuolat konfliktuoja su klasės draugais. Dažnai tikru nervų karu tampa namų darbų ruošimas.Mokykloje vaikas išgyvena psichinę įtampą, kuri susijusi su nuolatinėmis vertinimo situacijomis. Vertinimas skirtas įvertinti vaiko žinias, pastangas mokantis, tačiau daugelis tėvų pažymius supranta kaip vaiko asmenybės įvertinimą. • Per didelis pažymių sureikšminimas įtampą, nerimą ar baimę gali tik padidinti.Nebūtinai už blogą vertinimą reikia glostyti, bet nereikia ir rėkti, nes nuo barimo blogas pažymys neišnyks. Galima žmoniškai pasikalbėti su vaiku, išsiaiškinti, padėti jam. • Vaikas patiria didžiulį stresą, kai tėvai iš jo reikalauja pernelyg daug.

  15. VERTINIMAS - LYGIAI AUKŠTESNYSISLYGIS A Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja, improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę, savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai naudoja; Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose; Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje; Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų. PAGRINDINIS LYGIS P Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja, apibūdina; Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje; Atlikdamas užduotis mažai klysta. PATENKINAMAS LYGIS Pt Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija, randa, atkreipia dėmesį; Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas atlieka teisingai, tinkamai; Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje; Atlikdamas užduotis dažnai klysta. .

  16. VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS • Dienyne • Sąsiuviniuose • Per pamokas žodžiu • Ir t.t. Vertinimas - skatinantis mokymosi motyvaciją. TĖVŲ VERTINIMAS VAIKO SAVĘS VERTINIMAS

  17. PATARIMAI • Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo atžalos.

  18. ADAPTACIJA MOKYKLOJE • Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria. Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia) bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos skausmas, pykinimas ir panašiai).

  19. PATARIMAI • Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje, stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus. Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite įsijausti į savo vaiko situaciją.

  20. PATARIMAI • Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais: "Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir patys kadaise taip jautėtės.

  21. PATARIMAI • Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą, draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu. Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš naujo išgyvena tam tikras situacijas. • Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per dieną nerimo.

  22. PATARIMAI • Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas, jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs, palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog darykite tai nuoširdžiai.

  23. EINAMIEJI KLAUSIMAI • ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ METU • Maitinimas • Pavėžėjimas • Specialistų pagalba • Tėvų pagalba

  24. Dalyvavimas edukacinėje Kretingos muziejaus veikloje • Užsiėmimai • Ekskursijos į Žiemos sodą • Esame jaunieji parko bičiuliai Visiems metams – 5 Lt

More Related