Nvo vaidmuo stiprinant pilietin visuomen lyderyst partneryst sanglauda tiltas
Download
1 / 70

NVO vaidmuo stiprinant pilietinę visuomenę: lyderystė, partnerystė, sanglauda [TILTAS] - PowerPoint PPT Presentation


  • 182 Views
  • Uploaded on

NVO vaidmuo stiprinant pilietinę visuomenę: lyderystė, partnerystė, sanglauda [TILTAS]. Socialinė diskusija KURKIME KARTU: NVO IR SAVANORYSTĖ. 2014 birželio 26 d. Alanta Jolita Gečienė. SAVANORIŠKUMAS KAIP PAGRINDINIS NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ POŽYMIS.

loader
I am the owner, or an agent authorized to act on behalf of the owner, of the copyrighted work described.
capcha
Download Presentation

PowerPoint Slideshow about ' NVO vaidmuo stiprinant pilietinę visuomenę: lyderystė, partnerystė, sanglauda [TILTAS]' - cole


An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Presentation Transcript
Nvo vaidmuo stiprinant pilietin visuomen lyderyst partneryst sanglauda tiltas

NVO vaidmuo stiprinant pilietinę visuomenę: lyderystė, partnerystė, sanglauda [TILTAS]

Socialinė diskusija

KURKIME KARTU: NVO IR SAVANORYSTĖ

2014 birželio 26 d. Alanta

Jolita Gečienė


Savanori kumas kaip pagrindinis nevyriausybini organizacij po ymis

SAVANORIŠKUMAS KAIP PAGRINDINIS NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ POŽYMIS

Nors savanorystės apraiškų galime aptikti visuose visuomenės sektoriuose, svarbiausios josištakos yra nevyriausybinės organizacijos, kuriose patys piliečiai imasi iniciatyvos atsakingaispręsti rūpimus klausimus. Ir dažniausiai – savanoriškai.


Nevyriausybinės organizacijos siekia visuomenei naudingų tikslų: demokratinėse valstybėse atstovauja tuos, kurie nepajėgia save atstovauti, pastebi visuomenės gyvenimo trūkumus ir juos skelbia, teikia paslaugas, nesiekdamos gauti pelno, skatina žmones aktyviai dalyvauti, svarstant bendruomenei svarbius klausimus ir pan.


Daugeliui žmonių Lietuvoje dažnai kyla klausimai: tikslų: demokratinėse valstybėse atstovauja tuos, kurie nepajėgia save atstovauti, pastebi visuomenės gyvenimo trūkumus ir juos skelbia, teikia paslaugas, nesiekdamos gauti pelno, skatina žmones aktyviai dalyvauti, svarstant bendruomenei svarbius klausimus ir pan.

- kodėl apskritai kuriamos ne pelno organizacijos,

- kam jos reikalingos, jei jų veikla yra paremta savanorišku darbu ir jos negauna pelno.

Ir kai niekas kompetentingai neatsako į šiuos klausimus, žmonės pradeda galvoti negatyviai apie šių organizacijų veiklą: kad jomis yra tik dangstomasi ir “plaunami pinigai”.


Nevyriausybinės organizacijos vis labiau įsitvirtina Lietuvoje ir jų atliekamas vaidmuo tampa daug svarbesnis mūsų visuomenėje. Žinoma, NVO savo kokybe ir plėtra sparčiai atsilieka nuo Europos šalių, tačiau jei lyginsime praeitą dešimtmetį su šiuo, išvysime didelę pažangą.

Lietuvoje įregistruota apie 14 tūkst. NVO;

2 iš 3 nėra įdarbinusios nei vieno etatinio darbuotojo;

Išvada – dauguma NVO dirba “visuomeniniais pagrindais” arba kitaip sakant verčiasi savanoriška veikla...


Iuolaikini nvo tikslai

Šiuolaikinių NVO tikslai: Lietuvoje ir jų atliekamas vaidmuo tampa daug svarbesnis mūsų visuomenėje. Žinoma, NVO savo kokybe ir plėtra sparčiai atsilieka nuo Europos šalių, tačiau jei lyginsime praeitą dešimtmetį su šiuo, išvysime didelę pažangą.

Išreikšti piliečių poreikius;

Skatinti nuomonių įvairovę;

Veikti, kaip politikai įtakos turinti jėga;

Veikti kaip politinės socializacijos struktūra;

Greičiausiai pastebėti visuomenėje kylančias įtampas;

Būti tarpininkėmis tarp žmonių ir rinkos bei valstybės.


Aktyviai veikiančių Lietuvos NVO darbuotojų / savanorių veiksmai (dažniausiai) yra motyvuoti, ir daugelio NVO veikla pasiekia gerų rezultatų. Nevyriausybinių organizacijų veikla yra labai reikšminga mūsų visuomenės plėtros raidoje, o jų įvairovė vaidina svarbų vaidmenį formuojant pilietinę visuomenę.


Nevyriausybinių organizacijų augimą labai įtakoja demokratinė visuomenė, naujas žmogaus požiūris į darbą ir pagalbą.

Pagrindinis nevyriausybinės organizacijos požymis yra savanoriškumas, kadangi ji negauna valstybinių dotacijų ir subsidijų. Joje savanoriškai dirba aktyvūs žmonės, kurie nori spręsti socialines problemas, keisti visuomenę.


Savanoryst s principas

Savanorystės demokratinė visuomenė, naujas žmogaus požiūris į darbą ir pagalbą. principas

- nauda visuomenei, puikiai dera su nevyriausybinių organizacijų tikslais. Bendradarbiaudamos abi pusės sukuria simbiozę, abipusę naudą: savanoriai įgyja naujų žinių, realizuoja save, organizacijos įvykdo iškeltus tikslus.

Savanoriauti nevyriausybinėje organizacijoje savanoriams verta ir todėl, kad paprastai tokios organizacijos vykdo mokymus ir tai puiki galimybė kelti savo kompetenciją, įgyti patirties, kuri šiais laikais yra labai vertinama.


Kai Dalai Lamos paklausė, kas jį labiausiai stebina žmonijoje, jis atsakė: "Žmogus. Nes jis aukoja savo sveikatą, kad uždirbtų daugiau pinigų. Po to jis aukoja pinigus, kad atstatytų savo sveikatą. O tada jis taip rūpinasi savo ateitimi, kad nesidžiaugia dabartimi. Viso to rezultatas yra tas, kad žmogus negyvena nei dabartyje, nei ateityje. Jis gyvena taip, tarsi niekada nemirtų. O tada numiršta taip ir negyvenęs."


Savanoriai atlieka darb kurio labiausiai reikia visuomenei

Savanoriai atlieka darbą, kurio labiausiai reikia visuomenei.

Jie pasižymi motyvacija, tolerancija bei sugebėjimu laisva valia dirbti kitiems. Daugeliu atvejų savanoriai tampa organizacijos kūrėjais: po ilgo laiko dirbant savanorišką darbą, įkuriama struktūra, į kurią vėliau savanoriai patys įsijungia. Taip organizacijos gali išsiugdyti motyvuotų, atsakingų ir kvalifikuotų darbuotojų.


Savanoriškos veiklos plitimas Lietuvoje, puikiai parodo, kad kiekvienas imame jausti atsakomybę už mūsų kiemo, bendruomenės ar net šalies gerovę ir imamės veiksmų prie jos asmeniškai prisidėti. Ši tendencija – ženklas, kad po truputį tampame brandžia visuomene.


Kas yra savanoryst

KAS YRA SAVANORYSTĖ kad kiekvienas imame jausti atsakomybę už mūsų kiemo, bendruomenės ar net šalies gerovę ir imamės veiksmų prie jos asmeniškai prisidėti. Ši tendencija – ženklas, kad po truputį tampame brandžia visuomene.

Tai altruistinė veikla, dalies savo laiko, energijos, žinių ir asmeninės patirties atidavimas dirbant visuomenei naudingą darbą, negaunant už tai jokio piniginio atlygio.

„Savanorystė, savanoriška veikla – laisva valia prisiimtos pareigos, atliekant visuomenei naudingą darbą, kuris paprastai būna mažai arba išvis neapmokamas“.


Užsiimant papildoma savanoriška veikla yra ugdomas komunikabilumas, atsakingumas, ryžtingumas, savarankiškumas. Suteikiama galimybė realizuoti savo lūkesčius ar siekti asmeninės karjeros (savanoris tampa nevyriausybinių organizacijų dalis, tad yra lengviau konkuruoti dėl darbo pozicijos organizacijoje), sugebėjimai valdyti krizines situacijas, įgavimas organizacinių įgūdžių, galimybė išbandyti save kitose veiklose ir pan.


Savanorystės komunikabilumas, atsakingumas, ryžtingumas, savarankiškumas. Suteikiama galimybė realizuoti savo lūkesčius ar siekti asmeninės karjeros (savanoris tampa nevyriausybinių organizacijų dalis, tad yra lengviau konkuruoti dėl darbo pozicijos organizacijoje), sugebėjimai valdyti krizines situacijas, įgavimas organizacinių įgūdžių, galimybė išbandyti save kitose veiklose ir pan. nauda neatsiejama nuo visuomenės, nes tai viena iš priemonių, kuria pavieniai asmenys (ar grupės) gali atkreipti dėmesį į žmogiškąsias, socialines ar aplinkosaugines problemas, be to tai stiprina socialinę, kultūrinę, švietimo sritis, ugdo visos tautos pilietiškumą.

„Vis daugiau žmonių supranta, kad savanorystė yra savanoriškas pasirinkimas, būtent laisvas (...).

Tai gyvenimo būdas ir pilietiškumo matas, kai žmogus pats imasi iniciatyvos, siekdamas padėti spręsti visuomenėje iškilusias problemas.“

Prezidentė Dalia Grybauskaitė,

Savanoriškosios veiklos metų renginys 2011 m. balandžio 18 d.


Visuomenė, kurioje egzistuoja tolerancija, humaniškumas, kurioje yra puoselėjamos vertybės geba priimti tvirtus sprendimus turėdama gyventojų palaikymą, kas be galo svarbu demokratijos ir tvirtos savarankiškos šalies egzistavimui.

Savanorystės idėjos svarba yra reikšminga pačiam savanoriui, visuomenei ir žinoma pačiai organizacijai.

Nors organizacijos turi apmokamus darbuotojus, tačiau šių darbuotojų didžiausias stimulas yra gaunamas atlyginimas. Skirtingai nuo savanorių, kurių pagrindinis stimulas yra – savirealizacijos troškimas.


Savanorystė taip pat turi ir neigiamų bruožų t.y. savanoris gali nesiimti organizacijai reikalingų atlikti užduočių, jis gali turėti savų tikslų (pvz. tikėdamasis dalyvauti nemokamuose renginiuose, tiesiog praleisti laiką linksmai ar norėdamas papildyti savo gyvenimo aprašymą, kokia nors veikla), tokiu atveju savanoris nebūtinai atliks jam pavestas užduotis, o atsakomybę prisiimti teks organizacijai.


Kam savanoris gali nesiimti organizacijai reikalingų atlikti užduočių, jis gali turėti savų tikslų (pvz. tikėdamasis dalyvauti nemokamuose renginiuose, tiesiog praleisti laiką linksmai ar norėdamas papildyti savo gyvenimo aprašymą, kokia nors veikla), tokiu atveju savanoris nebūtinai atliks jam pavestas užduotis, o atsakomybę prisiimti teks organizacijai.savanorystė labiau reikalinga – pačiam savanoriui ar tiems, kurie iš savanoriškos veiklos gauna naudos?


Savanorystės motyvų aiškinimų esama daug. savanoris gali nesiimti organizacijai reikalingų atlikti užduočių, jis gali turėti savų tikslų (pvz. tikėdamasis dalyvauti nemokamuose renginiuose, tiesiog praleisti laiką linksmai ar norėdamas papildyti savo gyvenimo aprašymą, kokia nors veikla), tokiu atveju savanoris nebūtinai atliks jam pavestas užduotis, o atsakomybę prisiimti teks organizacijai.

Pagal vienus jų, visuomenei naudingas elgesys yra

užkoduotas mūsų genuose ir siejasi su savisaugos instinktu: padėdami kitiems tikimės, kad prireikus

galėsime gauti pagalbos sau.

Kiti pabrėžia empatiją – socialinį įgūdį, kuris gali būti lavinamas.

Noras padėti laikomas ir brandos ženklu.

Kad ir kokių būtų aiškinimų, mes ir patys numanome – noras padėti kitiems yra iš dalies prigimtinis, iš dalies kultūrinis ir įgyjamas bruožas.

Tiesiog daryti gera yra gera.


Kai kalbame apie savanoryst b tinos dvi s lygos

Kai kalbame apie savanoris gali nesiimti organizacijai reikalingų atlikti užduočių, jis gali turėti savų tikslų (pvz. tikėdamasis dalyvauti nemokamuose renginiuose, tiesiog praleisti laiką linksmai ar norėdamas papildyti savo gyvenimo aprašymą, kokia nors veikla), tokiu atveju savanoris nebūtinai atliks jam pavestas užduotis, o atsakomybę prisiimti teks organizacijai.savanorystę, būtinos dvi sąlygos:

Visų pirma, savanoriško darbo esmė yra pats savanoris

– asmuo, pasirinkęs atiduoti savo laiką ir jėgas visuomenei ir jos reikmėms. Savanorystės nėra be visiškai laisvo asmens apsisprendimo pakeisti kasdienybę ir leistis į savanoriškos veiklos nuotykį. Kaip tik tuo savanorystė graži: niekas kitas negali priversti žmogaus savanoriauti – nei piniginis atlyginimas, už kurį reikia „atidirbti“, nei vadovas, įsakantis vykdyti jo valią. Savanoriauti apsisprendžia pats asmuo, neklausdamas, „Kiek už tai gausiu?“ arba „Kas man iš to?“ Iš tiesų klausiama visiškai priešingai – „Kam galėčiau būti reikalingas?“ Tai atveria platų saviraiškos, dalijimosi džiaugsmo ir atradimų horizontą.


Savanorystei būtina dar viena sąlyga: atrasti savanoris gali nesiimti organizacijai reikalingų atlikti užduočių, jis gali turėti savų tikslų (pvz. tikėdamasis dalyvauti nemokamuose renginiuose, tiesiog praleisti laiką linksmai ar norėdamas papildyti savo gyvenimo aprašymą, kokia nors veikla), tokiu atveju savanoris nebūtinai atliks jam pavestas užduotis, o atsakomybę prisiimti teks organizacijai.„kitą“

– asmenį arba organizaciją, – kuriam šis darbas ir būtų

skiriamas. Ėmęsis savanoriško darbo, savanoris jį atlieka

ne sau, ne draugui ar giminaičiui, o tam, kuris yra

svetimas ir kuriam savanoris neprivalo padaryti ką nors

gera.

Savanoriška veikla gali būti orientuota ne tik į asmenį, bet

ir į kitą gražų tikslą, pavyzdžiui, upės kranto ar miško

sutvarkymas, paukščių skaičiavimas taip pat gali būti

savanoriška veikla, nuo kurios kam nors kitam bus šviesiau gyventi.


Esama vairi savanori kos veiklos apibr im ta iau visuose kalbama apie

Esama įvairių savanoriškos veiklos apibrėžimų, tačiau visuosekalbama apie:

• motyvaciją – asmeninį norą ir įsitraukimą;

• darbo atlikimą ne sau ar artimiesiems, bet kitam asmeniui arba organizacijai;

• ne piniginį atlyginimą.

Nors asmeninis noras ir pasiryžimas yra itin svarbūs, savanorystės savitumą ir išskirtinumą atskleidžia savanorystės principai


Savanoryst s principai

Savanorystės visuose principai:

• Savanorystė teikia naudos ir visuomenei, ir pačiam savanoriui. Savanoriškas darbas nesiremia vien noru daryti gera kitiems (altruizmu): esama ir kitokių motyvų, kuriuos aptarsime vėliau.

• Savanoriška veikla yra nemokama. Vadinasi, savanoriška veikla yra kiekvieno piliečio pasirenkama visiškai laisvai (nesitikint jokios finansinės naudos), ji didina bendrąjį gėrį ir atliekama ne šeimos narių ar draugų naudai. Tiesa, atsižvelgiant į savanoriškos veiklos specifiką savanoriui kartais kompensuojamos tam tikros išlaidos, pavyzdžiui, kelionės bilietas ar maisto išlaidos, tačiau tai nėra atlyginimas už atliktą darbą.


Pavojai savanoryst je

Pavojai visuosesavanorystėje

Didžiausias jų – gailestis vietoj geraširdiškumo, geraširdiškumas vietoj meilės, priklausomybė vietoj laisvės;

Meilės žmonėms supainiojimas su pomėgiu padėti jiems;

Savanoriams reikia ne tik mokymų, bet, visų pirma, atitinkamo asmenybės formavimo – apmąstymo valandų, o galbūt net asmeninio dvasinio ir psichologinio vadovavimo.


Savanoryst s r ys

Savanorystės visuose rūšys

- Savanoriai organizacijose – tai dažniausiai jauni žmonės, dar neturintys konkrečios specialybės, dirbantys įvairiose savanorių organizacijose. Šios organizacijos padeda su tam tikromis problemomis susiduriantiems žmonėms, dirba aplinkosaugos srityje, gyvūnų prieglaudose. Savanoriai pagal savo poreikius ir galimybes įsilieja į organizacijos veiklą.


Savanoryst s r ys 2

Savanorystės visuose rūšys (2)

- Savanoriai profesionalai – tai žmonės jau įgiję tam tikrą specialybę (gydytojai, buhalteriai, teisininkai, psichologai) ir neatlygintinai padedantys savanorių organizacijoms. Šie žmonės padeda organizacijoms išspręsti su jų sritimi susijusias problemas pritaikydami savo sukauptas žinias ir patirtį.


Savanoryst s r ys 3

Savanorystės visuose rūšys (3)

Renginių savanoriai – tai žmonės dirbantys renginiuose ir prisidedantys prie renginio organizavimo, viešinimo. Taip pat jie atlieka įvairius pagalbinius darbus. Tokiems savanoriams dažniausiai suteikiama galimybė ne tik pamatyti visas renginio organizavimo subtilybes, bet ir dalyvauti pačiame renginyje nemokamai.


Savanoryst s formos

Savanorystės visuose formos

Svarbu, kad kiekviena socialinė grupė ir kiekvienas asmuo atrastų sau labiausiai tinkančią savarankiškos

veiklos formą. Ir jaunas, ir brandaus amžiaus, ir pagyvenęs žmogus, ir sveikas, ir turintis

negalią gali įžvelgti savo galimybę užsiimti savanoriška veikla.

Taip kiekvienas asmuo gali spręsti visuomenės problemas ir siekti sau svarbių tikslų.


Pagal status

Pagal statusą visuose

Savaiminė savanorystė vyksta be jokios organizacijos

ar kito tarpininko įsikišimo. Pavyzdžiui, ateini

išplauti kaimynui indų, žinodamas, kad jis pats negali

susitvarkyti, ir norėdamas jam padėti.

Formalioji savanorystė visada įtraukia tarpininką –

organizaciją, kuri koordinuoja savanorišką veiklą. Ji

kviečia savanorius ir kartu su savanoriais planuoja

darbus, pavyzdžiui, indų plovimas labdaros valgykloje,

kurioje savanoriauji, jau yra formalioji savanorystė.


Pagal am i

Pagal amžių visuose

Savanoriauti gali visi žmonės nuo to amžiaus, kai asmuo gali prisiimti teisinę atsakomybę už savo veiksmus.

Kiekvienos amžiaus grupės žmonių motyvai ir poreikiai

paprastai šiek tiek skiriasi.


Pagal trukm

Pagal trukmę visuose

Laiko riba, skirianti ilgalaikę ir trumpalaikę savanorystę, yra 3 mėnesiai.

Trumpalaikė savanorystė – savanoriška veikla, trunkanti iki 3 mėnesių.

Ilgalaikė savanorystė – savanoriška veikla, trunkanti ilgiau nei 3 mėnesius.


Pagal geografij

Pagal geografiją visuose

Savanoriui nėra geografinių ribų.

Vietinė savanoriška veikla gali vykti ir Tavo gyvenvietėje.

Europinė savanoriška veikla gali vykti bet kurioje Europos šalyje.

Tarptautinė savanoriška veikla gali vykti bet kurioje pasaulio šalyje bet kuriame žemyne.


Pagal patirt

Pagal patirtį visuose

Dažniausiai savanorystei nebūtina speciali profesinė patirtis. Svarbiausia yra noras padėti.

Tačiau galima ir tokia savanorystė, kai veikla remiasi konkrečiais profesiniais įgūdžiais. Pavyzdžiui, norint vykti mokyti anglų kalbos į Pietų Ameriką, reikalinga anglų kalbos mokytojo patirtis.


Pagal organizavim

Pagal organizavimą visuose

Vieno žmogaus savanoriavimas vadinamas individualia savanoriška veikla.

Savanoriška veikla gali būti organizuojama ir grupėmis, pavyzdžiui, tarptautinės savanoriško darbo stovyklos.


Savanoryst s sritys

Savanorystės visuose sritys

Pagal 2011 m. „Vilmorus“ atliktą tyrimą:

• 70 % Lietuvos gyventojų mano, kad ypač reikalinga sveikatos priežiūros savanorystė: ligonių ir neįgaliųjų slaugymas, lankymas ar kitokia pagalba;

• 53 % mano, kad prasminga savanoriškai teikti socialinę-psichologinę pagalbą sunkumus patiriantiems žmonėms: jaunimui, asocialių šeimų vaikams, asmenims, grįžusiems iš įkalinimo įstaigų, ir pan.;

• 51 % vertina savanorišką pagalbą stichinių nelaimių atvejais;

• 46 % vertina savanorišką aplinkos tvarkymą;

• 23 % mano, kad verta padėti rengti kultūros, sporto ir laisvalaikio renginius;

• 14 % svarbia laiko savanorišką šviečiamąją veiklą.


Savanoryst s ateitis

Savanorystės visuose ateitis

Savanorystė, įsitraukimas į ją arba ne, savaime suprantama, pirmiausia priklauso nuo asmeninių nuostatų ir pasirinkimo. Bet tai dar nereiškia, kad galima visiškai apleisti jos organizavimo klausimus;

Veikia įvairios organizacijos, kurios kviečia savanorius ir organizuoja jiems darbą. Jos taip pat dažnai yra atsakingos už savanorių teikiamas paslaugas ir rezultatus;

Savanorystė yra sudėtingas procesas, kuris visuomet prasideda geriausiais ketinimais. Deja, būna, kad pasibaigia abipusiu priešiškumu. Savanorystėje abi pusės turi mokėti laviruoti itin išmintingai.


Organizacijos specialiai mokosi (ir privalo tai daryti), kaip reikia dirbti su savanoriais;

Kai esminis savanoriško darbo principas – nepatikėti savanoriui tokio darbo, kurio pats nenorėtum daryti, tai ir visai neatsitiktinai geidžiamiausi mokymai yra iš srities, kurią būtų galima įvardinti “kaip rasti ir išlaikyti savanori?”

Taigi organizuotos savanorystės problema – tai ne vien “duodančiojo”, bet ir “gaunančiojo” problema.

Savanorystė priklausys Lietuvoje ne tik nuo žmogiškųjų išteklių, pavienių geros valios lietuvių, bet ir nuo savanorystės ir pilietiškumo tradicijų plėtros, politinės pareigūnų valios ir ryžto pasidalinti atsakomybe, darbais ir ištekliais, palaikyti visuomenės ugdymo ir institucinio ne pelno organizacijas.


Savanoriai dar sako, kad savanoriškas darbas teikia tą neįkainojamą jausmą, kad esi reikalingas.

Tai byloja, kad savanoriaujant tenkinamas vienas svarbiausių žmogaus poreikių –pagarbos, pripažinimo ir įvertinimo – kuris yra svarbus bet kokio amžiaus žmogui.

„Jei norite būti savanaudis, jums reiktų to siekti protingu būdu. Kvailas būdas būti savanaudžiu yra (…) siekti laimės tik sau. Protingas būdas būti savanaudžiu yra siekti kitų gerovės.“

Dalai Lama


Savo noru tai jau savanoris

SAVO NORU – TAI JAU SAVANORIS? neįkainojamą jausmą, kad esi reikalingas.

Kaip apibūdintum, kas yra savanoris?


Dar visai neseniai, išgirdę žodį „savanoris“, lietuviai pirmiausia pagalvodavo apie savanoriškai tarnaujančiuosius kariuomenėje.

Jei gatvėje paklaustum žmonių, kas yra savanorystė, dažniausiai išgirstum, kad tai savo noru atliekama veikla. Ir tai tiesa. Žodis „savanoris“ sudarytas iš dviejų kitų – „savo“ ir „noru“. Kitose kalbose savanorystės esmė taip pat atsispindi pačiame žodyje. Pavyzdžiui, anglų kalbos žodis „volunteer“ kilęs iš lotyniškojo „voluntas“, kuris reiškia „asmeninį pasirinkimą“, „laisvą valią“, „galimybę rinktis“.


Tačiau savo noru ir laisva valia mes ir valgome, bendraujame vieni su kitais arba nebendraujame,

atliekame daugybę kitų veiksmų, be kurių neįsivaizduojamas gyvenimas. Net turime ypatingų

pomėgių, kuriems laiką ir jėgas skiriame taip pat savo noru. Tad, kaip Tau atrodo, kuo nuokitos savo noru atliekamos veiklos skiriasi savanorystė?


Kas gali tapti savanoriu

Kas gali tapti savanoriu? bendraujame vieni su kitais arba nebendraujame,

Savanoriu gali tapti bet kokio amžiaus, lyties, religinių ar politinių įsitikinimų asmuo, norintis praplėsti savo akiratį, prisidėti prie geresnės ir socialiai atsakingesnės visuomenės kūrimo, įgyti naujų pažįstamų ir naudingos patirties, nesiekiantis už atliekamus darbus gauti jokios materialinės naudos sau.

Nesvarbu: Svarbu, kad:

• kiek Tau metų; • nori padėti kitiems;

• kokį turi išsilavinimą; • tiki savanorystės idėja;

• kokios esi tautybės; • gali skirti savo jėgų ir laiko geram tikslui;

• kokį darbą dirbi; • nori tobulėti ar bent jau prasmingai leisti laisvalaikį;

• kaip atrodai. • gali prisiimti teisinę atsakomybę.


Ar inojai kad

Ar žinojai, kad... bendraujame vieni su kitais arba nebendraujame,

savanoriu gali būti ir bausmę įkalinimo įstaigoje atlikęs asmuo, ir fizinę ar protinę negalią turintis žmogus, ir mama su kūdikiu.

savanorystė yra „paveldima“ – jei rinksiesi savanorystę visuose savo gyvenimo etapuose, yra net80 % tikimybė, kad Tavo vaikams savanoriška veikla bus savaime suprantamas dalykas, ir jietaip pat aktyviai savanoriaus.

Žmogus, kuris sako, kad to padaryti neįmanoma - neturėtų pertraukinėti žmogaus, kuris tai daro. (Kiniečių patarlė)


Kod l verta tapti savanoriu

Kodėl verta tapti savanoriu? bendraujame vieni su kitais arba nebendraujame,

Visi žmonės tampantys savanoriais gali pasakyti daugybę skirtingų priežasčių, kodėl nusprendė pagelbėti tiems, kuriems to labai reikia, tačiau dažniausiai minimi motyvai yra šie:

  noras aktyviai įsitraukti į visuomeninį gyvenimą;

žinojimas, kad gali padėti;

noras pasisemti naujos patirties;

naujų iššūkių troškimas;

noras realizuoti save naujoje, dar neišbandytoje srityje;

naujų pažinčių, draugų paieškos;

tikėjimas, kad dirbant savanorišką darbą gali pakeisti gyvenimus;

asmeninių būdo savybių tobulinimasis.

Šį sąrašą galima tęsti ir bet kokia priežastis užsiimti savanoriška veikla yra sveikintina.


Prie pradedant savanori k veikl

Prieš pradedant savanorišką veiklą bendraujame vieni su kitais arba nebendraujame,

pravartu atsakyti sau į keletą pagrindinių klausimų, kurie padės Jums apsispręsti, kur ir kokį savanorišką darbą Jūs norėtumėte dirbti:

ar aiškiai žinote, kokia savanoriška veikla norėtumėte užsiimti?

kokios problemos ar bendruomenės poreikiai Jums rūpi labiausiai?

ar norite dirbti su konkrečia žmonių grupe (pvz. vaikai, senyvo amžiaus žmonės, žmonės su negalia ir t.t.)?

kiek laiko Jūs galite skirti savanoriškai veiklai?

ar norite dirbti vienas, ar būti komandos dalimi?

ar per savanorišką veiklą norite įgyti kokių nors konkrečių įgūdžių, patirties?

ar savanoriaudami norite panaudoti konkrečius savo įgūdžius?

kokius asmeninius poreikius sieksite patenkinti užsiimdami šia veikla?

ar norite sutikti naujų žmonių, rasti naujų draugų?


Svarbu žinoti! bendraujame vieni su kitais arba nebendraujame, Savanoris neprivalo atlikti jam nepriimtinų ir nemalonių darbų prieš savo valią, o organizacija neturi teisės išnaudoti savanorį bei naudotis juo kaip neapmokama darbo jėga.Didžiausias iššūkis gyvenime yra įveikti savo paties (nusistatytas) ribas ir eiti taip toli, kaip niekada nebūtum nė svajojęs. (Paul Gauguin)


Kaip pasirinkti tinkam organizacij

KAIP PASIRINKTI TINKAMĄ ORGANIZACIJĄ? bendraujame vieni su kitais arba nebendraujame,

Yra gausybė organizacijų, dirbančių skirtingose srityse, todėl ypač svarbu, kad potencialus savanoris pasirinktų labiausiai jo vertybes, charakterio savybes ar pomėgius atitinkančią organizaciją. Klaidingas pasirinkimas gali atbaidyti žmogų nuo tolimesnių savanoriško darbo paieškų.


Kiekvienas savanoris turėtų tvirtai apsispręsti, kur galėtų geriausiai save realizuoti. Pavyzdžiui, mėgstantiems bendrauti, patarti žmonėms, kurie susidūrė su problemomis, geriausiai rinktis darbą krizių centruose, pagalbos telefonu linijose ar panašiose organizacijose.

Itin gamtą ar gyvūnus mylintys gali pagelbėti savanoriaudami gyvūnų prieglaudose, įvairiose aplinkosaugos organizacijose.

Kiekvienas žmogus privalo atrasti savo sritį ir prieš pasirinkdamas vietą, kurioje nori savanoriauti, detaliai išanalizuoti tiek organizacijas, tiek savo pomėgius ir būdo bruožus.


Kokiose organizacijose galima savanoriauti

Kokiose organizacijose galima galėtų geriausiai save realizuoti. Pavyzdžiui, mėgstantiems bendrauti, patarti žmonėms, kurie susidūrė su problemomis, geriausiai rinktis darbą krizių centruose, pagalbos telefonu linijose ar panašiose organizacijose. savanoriauti?

Pagal Savanoriškos veiklos įstatymą Lietuvoje savanoriškos veiklos organizatoriai gali būti:

• labdaros ir paramos fondai;

• biudžetinės įstaigos;

• asociacijos;

• viešosios įstaigos;

• religinės bendruomenės, bendrijos ir religiniai centrai;

• tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriai (padaliniai);

• politinės partijos;

• profesinės sąjungos;

• kiti juridiniai asmenys, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams.


Kod l organizacijoms reikia savanori

Kodėl organizacijoms reikia savanorių? galėtų geriausiai save realizuoti. Pavyzdžiui, mėgstantiems bendrauti, patarti žmonėms, kurie susidūrė su problemomis, geriausiai rinktis darbą krizių centruose, pagalbos telefonu linijose ar panašiose organizacijose.

Pelno nesiekiančios organizacijos paprastai turi ribotus finansinius, o kartais ir žmogiškuosius išteklius numatytiems tikslams siekti. Todėl savanorių pasitelkimas organizacijose ne tik kompensuoja žmogiškųjų išteklių trūkumą numatytiems darbams nuveikti, bet atneša ir didesnę naudą, kuri ne iš karto yra matoma.

Organizacijos savo praktikoje pasitelkiančios savanorius dažniausiai įvardina šias gaunamas naudas:

- Kartu su savanoriais į organizaciją atnešamos naujos idėjos, mintys;

- Organizacijų darbuotojai dirbdami kartu su savanoriais įgauna naujų specifinių įgūdžių, kurių nesuteikia mokymai, kvalifikacijos kėlimas;

- Darbuotojai motyvuojami dirbti kokybiškiau;

- Savanoriai į organizaciją įnešą geros nuotaikos ir daro teigiamą poveikį klientams;

- Įgyvendina užduotis, kurioms dažniausiai darbuotojai neturi laiko.


Savanoryst lietuvi visuomen je

SAVANORYSTĖ LIETUVIŲ VISUOMENĖJE galėtų geriausiai save realizuoti. Pavyzdžiui, mėgstantiems bendrauti, patarti žmonėms, kurie susidūrė su problemomis, geriausiai rinktis darbą krizių centruose, pagalbos telefonu linijose ar panašiose organizacijose.

Anot sociologų, įsitraukimą į savanorišką veiklą lemia ne vien individualūs savanorio motyvai, bet ir visuomenės požiūris į savanorišką veiklą bei savanoriavimo tradicijos šalyje. 2011 m. vasario mėnesį Lietuvoje buvo atliktas tyrimas, iš kurio galima suprasti, koks lietuvių požiūris į savanorišką veiklą. Matyti, kad savanoriškoje veikloje dalyvauja ar dalyvavo 34 % apklaustųjų (žr.diagramą).

Ar esate dalyvavęs / dalyvaujatesavanoriškoje veikloje?


Tyrėjai komentuoja, kad tarp turinčiųjų galėtų geriausiai save realizuoti. Pavyzdžiui, mėgstantiems bendrauti, patarti žmonėms, kurie susidūrė su problemomis, geriausiai rinktis darbą krizių centruose, pagalbos telefonu linijose ar panašiose organizacijose. savanorystės patirties daugumą sudaro jaunimas iki 29 metų (45 %), aukštąjį išsilavinimą (48 %) ir dideles pajamas (49 %) turintys gyventojai.

O tarp tų, kurie nedalyvavo ir neketina dalyvauti (34 %), daugiausiai yra vyriausios amžiaus grupės (70 m.

ir vyresnių – 57 %) ir neturinčiųjų vidurinio išsilavinimo (50 %).

Kaip matyti, savanoriškos veiklos aktyvumas susijęs su savanorio amžiumi ir išsilavinimu.


Kaip manai kas sulaiko lietuvius nuo savanoryst s

Kaip manai, kas sulaiko lietuvius nuo galėtų geriausiai save realizuoti. Pavyzdžiui, mėgstantiems bendrauti, patarti žmonėms, kurie susidūrė su problemomis, geriausiai rinktis darbą krizių centruose, pagalbos telefonu linijose ar panašiose organizacijose. savanorystės?

Tyrime skelbiamos ir priežastys, dėl kurių žmonės nedalyvauja savanoriškoje veikloje. Jos tokios:

• Niekas nepasiūlė (34 %). Iš jaunimo taip atsakė 46 %, iš bedarbių – 53 % apklaustųjų;

• Per senas, silpna sveikata (30 %). Šis atsakymas būdingas vyresnio amžiaus žmonėms (60 –69 m. – 46 %, 70 m. ir vyresni – 81 %);

• Neturiu laiko (26 %). 18–49 m. amžiaus grupėje šį atsakymą pasirinko 43 % apklaustųjų.


Atrodo, nieko stebinančio – jaunimas suinteresuotas, tačiau trūksta iniciatyvos ar informacijos apie savanorystės galimybes.

Vyresnieji nurodo jų amžiui būdingą fizinių galimybių sumažėjimą, o neturėti laiko 18–49 metų žmogui yra visiškai suprantama. Juk ši amžiaus grupė yra aktyviausia darbo rinkoje, ir apskritai tai produktyviausias žmogaus gyvenimo laikotarpis.

Šie skaičiai sako, kad dabar Lietuvoje savanorystė siejama su jaunatvišku entuziazmu. Tačiaukitų šalių pavyzdžiai rodo, kad jai neegzistuoja amžiaus ribos. Tarkim, Švedijoje, kuriojesavanoriškoje veikloje dalyvauja apie 50 % gyventojų, tipinis savanoris – tai vidutinio amžiaus,išsilavinęs, profesinėje aplinkoje gerai įsitvirtinęs asmuo, turintis vaikų ir gaunantis viduriniamgyventojų sluoksniui būdingas pajamas.


Kas tavo manymu skatina mones savanoriauti

Kas, Tavo manymu, skatina žmones tačiau trūksta iniciatyvos ar informacijos apie savanorystės galimybes. savanoriauti?

2011 m. visuomenės nuomonės tyrimo metu Lietuvoje apklausiami savanoriai nurodė tokius motyvus:

Motyvai %

Galimybė padėti kitiems 53

Galimybė būti naudingam visuomenei ar bendruomenei 47

Asmeninis pasitenkinimas 28

Nauji draugai, pažintys 21

Galimybė panaudoti savo sugebėjimus 20

Galimybė įgyti naujų įgūdžių, patirties 18

Galimybė turiningai praleisti laisvalaikį 17

Apklaustieji galėjo rinktis ir keletą atsakymų, tačiau aiškiai matyti, kurie motyvai vyrauja. Naudingumo motyvo („Galiu padėti kitiems ir būti reikalingas“) dažnumas rodo, kad savanorystė suvokiama kaip savo vertybių išraiška.


Davimas ir gavimas duodamas gauni dvigubai

Davimas ir gavimas tačiau trūksta iniciatyvos ar informacijos apie savanorystės galimybes. – Duodamas gauni dvigubai

Savanorių draugai, artimieji dažnai iš pradžių į savanorystę žiūri skeptiškai, nesuvokia, kad iš tokios veiklos pats gauni labai daug – žinių, patirties, atsakomybės, prasmingumo jausmą, kuris net užgožia nuovargį po naktinio budėjimo.

„Jeigu ieškai savanorystės, tai ir pats išeini ne basas, o su vidiniu pasitenkinimu. Tuo labiau, kai yra noras, susiplanuoji laiką turiningiau, ir viską spėji“

Nesmerk tų, kurie nesėkmingai stengiasi. Smerk tuos, kuriems neužtenka drąsos bandyti. (H.J.Brown)


Savanori veikl organizacijoje motyvuojantys veiksniai

SAVANORIŲ VEIKLĄ ORGANIZACIJOJE tačiau trūksta iniciatyvos ar informacijos apie savanorystės galimybes. MOTYVUOJANTYS VEIKSNIAI

Norint tinkamai motyvuoti savanorius, svarbu žinoti jų veiklos motyvus. P.Jordanas, M.Ochman (1998) pateikia tokius savanorių veiklos motyvus:

* Nori padėti žmonėms, kuriems reikia pagalbos 61 proc.

* Tikisi įgyti naujų įgūdžių 46 proc.

* Nori turėti ką veikti 41 proc.

* Nori jausti malonumą padėdami kitiems 31 proc.

* Nori sutikti naujų žmonių 29 proc.

* Nori atiduoti “skolą “ kitiems, kuriems jaučiasi esą “skolingi” 11 proc.

* Siekia konkretaus tikslo 7 proc.

* Turi daug laisvo laiko 4 proc.


Savanori skatinimas nevyriausybin se organizacijose

Savanorių skatinimas nevyriausybinėse organizacijose tačiau trūksta iniciatyvos ar informacijos apie savanorystės galimybes.

Savanoriai nevyriausybinėse organizacijoje dirba nesitikėdami materialaus atlyginimo, todėl skatinimas ir apdovanojimai yra labai svarbus jų veikloje. Kaip teigia A.Melianas, J.Naujokaitis, A.Sinkevičius (1997), visų darbuotojų veiklą reikia vertinti neskiriant savanorio nuo etatinio darbuotojo. Parenkant apdovanojimo būdus reikia atsižvelgti į savanorio darbo specifiką, jo asmeninius poreikius.

Autoriai pažymi, kad labai svarbūs yra koordinatoriaus santykiai su savanoriu. Maloni aplinka, įsimintas savanorio vardas, pokalbiams su juo skirtas laikas – jau yra paskatinimas. Reikia padėti susidraugauti su mokamu personalu, pakviesti į susitikimus, informuoti apie organizacijos veiklą. Negalima pamiršti savanorio poreikių ir troškimų.


Galimos ir kitos savanorių apdovanojimų formos: tačiau trūksta iniciatyvos ar informacijos apie savanorystės galimybes.

* savanorių dienos minėjimas;

* organizacijos ženklelio ir atmintinės įteikimas;

* savanorio padarytų darbų viešas paminėjimas;

* kvietimas į neoficialius organizacijos pobūvius;

* pasveikinimai įvairiomis progomis;

* rūpinimasis savanorių sugebėjimų ugdymu;

* įvairios kelionės.


Galima surasti įvairių apdovanojimo formų. Tai priklauso ir nuo organizacijos pobūdžio.

Kad pripažinimas ir skatinimas veiktų, reikia:

pripažinimą rodyti dažnai;

• skatinti įvairiais būdais;

• kad organizacija su savanoriu būtų nuoširdi;

• kad pripažinimo susilauktų žmogus, o ne jo nuveiktas darbas;

• skatinimo forma atitiktų savanorio nuveiktus darbus;

• ypač būtų pabrėžti laimėjimai, kurie mums yra labiau reikšmingi ir kurių mes tikimės ateityje.

Apdovanojimas ne tik skatina savanorį veikti, bet ir didina darbo efektyvumą. (A.Melianas, J.Naujokaitis, A.Sinkevičius, 1997, 14).


Praktiniai u si mimai

PRAKTINIAI UŽSIĖMIMAI ir nuo organizacijos pobūdžio.


Testas kod l savanoryst

TESTAS „KODĖL SAVANORYSTĖ ? “ ir nuo organizacijos pobūdžio.

Testo pildymo instrukcija:

Jei teiginys sutampa su jūsų priežastimis rinktis savanorystę, į tuščią langelį įrašykite „Taip“.

Jei su teiginiu nevisiškai sutinkate, įrašykite „Ne“.

Kadangi testas nesiūlo tarpinio varianto, stenkitės sutikti tik su tais teiginiais, kurie iš tiesų nusako jūsų nuostatas.


Ta k skai iavimas

Taškų skaičiavimas ir nuo organizacijos pobūdžio.

Dabar kitoje lentelėje surašykite savo atsakymų taškus:

jei į teiginį atsakėte „Taip“, lentelėje prie teiginio numerio įrašykite „1“.

Jei parašėte „Ne“, į lentelę atitinkamoje vietoje įrašykite „0“.

Susumuokite taškus ir palyginkite, kurios grupės taškų surinkote daugiausiai.

Perskaitykite toliau pateikiamą tos grupės aprašymą.

Gali būti, kad surinksite vienodą ar panašų daugiau nei vienos atsakymų grupės taškų skaičių.

Tai tiesiog rodo jūsų motyvų įvairovę.


Rezultatai

Rezultatai ir nuo organizacijos pobūdžio.

1 atsakymų grupė: vertybių išraiška

Tau savanorystė savaime yra vertybė, o noras padėti kitam yra pagrindinė Tavo varomoji jėga.

Tau svarbu būti aplinkoje, kur savanorių pagalba yra veiklos esmė. Tau reikia jaustis naudingam.

Rinkdamasis organizaciją greičiausiai įvertinsi, kam naudinga savanoriška veikla ir ar tikrai jiems Tavo pagalba reikalinga.

Pagalvok apie:

• ilgalaikę savanorišką veiklą ar net savanorišką tarnybą, nes ten paprastai labiausiai juntamas savanorystės poveikis ir nauda;

• sritis, kuriose savanorių darbas itin reikalingas ir veikla orientuota į tikslines grupes, kurioms savanorių pagalba yra esminė (pavyzdžiui, socialiai atskirti žmonės ar beglobiai gyvūnai).


2 atsakymų grupė: socialinis prisitaikymas ir nuo organizacijos pobūdžio.

Tikriausiai Tavo aplinkoje yra žmonių, kurie įsitraukę į savanorišką veiklą. Šių žmonių patirtis paskatino ir Tave pradėti savanoriauti. Savanoriaujant Tau taip pat svarbu ieškoti naujų socialinių ryšių – draugų, bendraminčių, su kuriais galėtum praleisti laisvą laiką. Galbūt neseniai pakeitei gyvenamąją aplinką ir ieškai naujų pažinčių? Tikėtina, kad patrauksi savanoriauti ten, kur jusi stipriausią ryšį su žmonėmis. Tau bus labai svarbi tarpusavio santykių atmosfera organizacijoje ir, jei reikės, ieškosi būdų jai gerinti. Tikriausiai esi pasirengęs praleisti daugiau laiko su kolegomis savanoriais, nei to reikės savanoriškai veiklai.

Pagalvok apie:

• grupinę savanorystę, suteiksiančią galimybę išgyventi grupėje vykstančius procesus. Jie padeda geriau pažinti žmones, bendrauti su jais ir kurti prasmingus santykius, kurie Tau labai svarbūs;

• tarptautines savanoriško darbo stovyklas, kuriose vyksta ir intensyvus grupės gyvenimas, ir kiti Tave turtinsiantys socialiniai procesai: kultūrų pažinimas, bendras sprendimų priėmimas ir kt.;

• organizaciją, kuri ne tik užtikrina savanorišką veiklą, bet ir skiria išteklių savanorių grupei palaikyti – organizuoja seminarus, iškylas ar kitus laisvalaikio leidimo būdus.


3 atsakymų grupė: asmeninių problemų sprendimas ir nuo organizacijos pobūdžio.

Padėdamas kitiems, sprendi ir kai kuriuos sau aktualius gyvenimo klausimus: vidinių konfliktų, pasitikėjimo savimi, savivertės, vienatvės. Kokie jie yra, geriausiai žinai tik Tu. Savanoriaujant Tau svarbu gauti aplinkos pripažinimą. Jis padės susikurti erdvę, kur jausiesi saugus ir galėsi atsiriboti nuo savo sunkumų. Taigi didžiausia paskata savanoriauti – asmeniniai tikslai. Tikėtina, kad į savanorišką veiklą įsitrauksi tiesiog intuityviai pajutęs, kad tai gali būti ta vieta, kur pasijusi saugus.

Pagalvok apie:

• Europos savanorių tarnybą, kuri Tau suteiks galimybę ištrūkti iš Tavo sunkumus sukeliančios aplinkos. Pakeitęs aplinką, galėsi išbandyti įvairius savo elgesio modelius, pasižiūrėsi į savo situaciją iš kitos perspektyvos;

• sritį, kuri Tau teikia malonumą, apie tai, kuo galbūt užsiėmei seniau, bet šiuo metu esi apleidęs. Veikdamas mėgstamoje srityje ir kartu padėdamas tiems, kuriems reikia Tavo pagalbos, patirsi daug gyvenimo džiaugsmo teikiančių dalykų.


4 atsakymų grupė: žinios ir nuo organizacijos pobūdžio.

  • Turbūt pagrindinis motyvas savanoriauti Tau yra galimybė tobulėti ir ugdytis rūpimoje srityje:

    ugdytis asmeninius gebėjimus, įgyti specifinių tam tikros srities žinių. Savanoriavimą sieji su savo esama ar būsima profesine veikla; įžvelgi, kad tai, ką norėtum gauti savanoriaudamas, gali didinti Tavo įsidarbinimo galimybes. O gal savanoriška veikla gali virsti darbo vieta? Todėl renkantis savanorystės vietą, Tau visų pirma svarbu įvertinti, ar konkreti organizacija gali suteikti pakankamai galimybių mokytis ir tobulėti.

    Pagalvok apie:

    • sritį, kuri teiktų Tau galimybę praktiškai išbandyti tai, kuo domiesi ar ką studijuoji. Pavyzdžiui, jei studijuoji psichologiją, būti savanoriu „Jaunimo linijoje“ – gera psichologinio konsultavimo praktika. Arba jei domiesi gamta, iš arčiau ją pažinsi savanoriaudamas viename iš nacionalinių parkų;

    • organizaciją, kuri nėra savo srities naujokė, bet jau turi sukaupusi patirties; kuri Tau galės pasiūlyti ne tik veiklą, bet ir savo žinių bazę, o jei pasirinksi ilgalaikę savanorystę, galbūt gausi galimybę pasitobulinti seminaruose ar mokymuose.


A i u d mes
Ačiū už dėmesį ir nuo organizacijos pobūdžio.


ad