1 / 35

Sveikatos ugdymas mokykloje: kas lemia kokybę

Sveikatos ugdymas mokykloje: kas lemia kokybę. Saugumas (nedaryti žalos): savęs vertinimas, ryšiai su šeima, ryšiai su kitais pedagogais. Efektyvumas (suteikiama nauda, randama pusiausvyra tarp naudos ir žalos) ( Beauchamp , Childress , 1989).

cicero
Download Presentation

Sveikatos ugdymas mokykloje: kas lemia kokybę

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Sveikatos ugdymas mokykloje: kas lemia kokybę

  2. Saugumas (nedaryti žalos): savęs vertinimas, ryšiai su šeima, ryšiai su kitais pedagogais. Efektyvumas (suteikiama nauda, randama pusiausvyra tarp naudos ir žalos) (Beauchamp, Childress, 1989). Autonomija (žmonės gyvenseną gali rinktis laisvai, jei tai nedaro žalos kitiems, laisvas apsisprendimas dalyvauti programoje ar ne). Asmens sutikimo formos dalyvauti programose. Teisingumas (kiekvienam asmeniui taikomos tos pačios normos ir taisyklės). Pagrindiniai etiniai sveikatos ugdymo principai Butler, 2001; Principles of Health Education and Health Promotion. Weadsworth, a division of Thompson Learning, Inc. 101 psl.

  3. Pavyzdžio analizė • Ar nutukimo prevencijos programos gali būti žalingos?

  4. Vaikų ir paauglių antsvorio bei nutukimo paplitimas yra viena opiausių visuomenės sveikatos problemų (Haug et al., 2009; Rokholm, Baker, Sorensen, 2010; Dumith et al., 2010).Tačiau didelį visuomenės sveikatos rūpestį kelia ir didžiulis nepasitenkinimo savo kūnu lygis, žalingo kūno masės reguliavimo elgesio bei valgymo sutrikimų (VS) paplitimas. • Mokslininkai atkreipia dėmesį, kadnutukimas ir valgymo sutrikimai turi nemažai bendrų požymių ir mano, kad šios dvi problemos yra neatsiejamos sveikatos ugdymo kontekste (Haines, Neumark-Sztainer, 2006).

  5. SU programos, mažinančios nutukimo ir valgymo sutrikimų riziką, tikslasyra suformuoti teigiamą požiūrį į save, į sveiką mitybą ir išmokyti reguliuoti kūno masę. Požiūrio į savo kūną optimizavimą palankiausiai veikia programos, į kurių sudėtį, įtraukiamas kognityviniu disonansu, savęs vertinimo stiprinimu bei žiniasklaidos raštingumo kėlimu paremti ugdymo metodai (Yager, O’Dea, 2008). Dažnai ši žinia jaunimo dažnai priimama neteisingai, pradedama neobjektyviai vertinti savo kūno masę Paauglių nutukimą bei VS sukelia didelis ir dažnai nepagrįstas nepasitenkinimas savo išvaizda (Neumark-Sztainer et al., 2006), todėl prevencinės programos turi spręsti šią problemą. Padaugėjo dietų laikymasis, sveikatai žalingų svorio reguliavimo metodų taikymas, rūkymas, baimė maistui (O’Dea, 2005) Nemaža dalis nutukimo ir VS rizikos prevencijos programų yra nesaugios Didino nepasitenkinimą savo kūnu, neobjektyvų savo svorio vertinimą, skatino laikytis dietos (O’Dea, 2004) Neturėjo poveikio (Winzelberg et al., 2000; Mutterperl, Sanderson, 2002; Nicolino et al, 2001) Didino VS simptomatiką ir dietų laikymąsi (Stice, Ragan, 2002; Mann et al., 1997)

  6. Nors neginčijama, kad fizinis aktyvumas yra susijęs su daugybe palankių faktorių asmens fizinei ir psichinei sveikatai (Prichard & Tiggemann, 2008), tačiau reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad asmenys perdozuodami krūvį arba neteisingai mankštinantis bei maitinantis gali iššaukti sveikatai neigiamus padarinius.

  7. Svorio mažinimas Sveikaselgesys Sveikatai žalingas elgesys Mažinamas kalorijų suvartojimas↓ valgomo maisto kiekis ↓ riebalų kiekis ↓ paprastieji angliavandeniai ↓ Didinamaskalorijų išeikvojimas ↑ FA didinimas ↑ Liesos kūno masės didinimas ↑ Badavimas Rūkymas Įvairių dietų praktika Per intensyvus mankštinimasis Per dažnas ir per ilgas mankštinimasis Vidurius laisvinantys vaistai, arbatos Skysčius varantys vaistai, arbatos “Liekninančios” tabletės Skysčių nevartojimas Per šilta apranga ir kt.

  8. Sveikatos ugdymas 11-12 klasėms Sveikatos ugdymo pamokos tema: SVORIO KONTROLĖIR SVORIO KONTROLĖS MITAIUžduočių pavyzdžiai

  9. 1 užduotis. Kokie pratimai tinka svorio kontrolei? Ant lentos rašyti aerobinio ir raumenų stiprinimo pratimų pavyzdžius (minčių lietus) • Geriausias FA kontroliuojant vaikų svorį yra vidutinio intensyvumo aerobiniai pratimai (60-70 % mak ŠSD), kuriuos atliekant – pagrindiniu energijos šaltiniu yra riebalai. Nereikia jokių specialių mokėjimų, įgūdžių ar technikos, nes šie pratimai - tai ėjimas, važiavimas dviračiu, riedučiais, bėgimas, plaukimas, šokinėjimas per virvutę ar „gumą“, šokiai, darbas namų ūkyje. • Labai svarbūs yra ir raumenų stiprinimo pratimai, nes jie didina liesą kūno masę (raumenis) ir tuo pačiu užtikrina spartesnę medžiagų apykaitą. Paklausti vaikų, kokie namų ūkio darbai būtų priskiriami prie aerobinių ir raumenis stiprinančių? (lapų grėbimas, sniego valymas, langų, grindų plovimas ir pan.).

  10. 2 užduotis – išmokti matuoti savo pulsą (matuoti pulsą ramybėje, pajudėjus, pailsėjus 2 min). • Individualiai kiekvienam ir priklausomai nuo mankštinimosi tikslų apskaičiuoti optimalaus savo pulso dažnio ribas pagal duotą formulę. • Savarankiškam darbui duoti apskaičiuoti savo šeimos narių optimalias pulso dažnio ribas ir jiems pateikti rekomendacijas. Svorio kontrolei pasirenkama „riebalų deginimo“ zonayra 60 - 70% max ŠSD. max ŠSD = 220 – amžius (metais) ŠSD minimali riba = max ŠSD x 0,6 ŠSD maksimali riba = max ŠSD x 0,7

  11. 3 užduoties pavyzdys.Taip / Ne žaidimas. Svorio kontrolės mitai. • - geriausias būdas suliesėti yra dieta / NE • - dirbant su svoriais merginos taps stambesnėmis ir vyriškesnėmis / NE • - stipriausias riebaliukų priešas – ilgos trukmės aerobiniai krūviai / TAIP • - patikimiausias būdas priaugti svorio – anaboliniai steroidai / NE • - norint priaugti svorį negalimas joks aerobinis krūvis / NE • - darant pilvo preso pratimus, pilvukas sumažės ir taps plokščias per 2 savaites / NE • - pirtyse prakaituojant galima ištirpdyti riebaliukus / NE • - jėgos pratimai su dideliu pasipriešinimu padeda raumenims augti / TAIP • - be papildų svorio padidinti neįmanoma / NE • - greipfurtai arba žalioji arbata padeda mažinti svorį / NE • - ilgi pasivaikščiojimai po parduotuves padeda svorio sumažinimui / TAIP • - norint mažinti svorį, reikia sportuojant kuo šilčiau apsirengti / NE • -pusryčių nevalgymas gali padėti svorio kontrolei / NE • - bet kokios treniruotės nesumažins, bet padidins svorį / NE • - svorio nesumažinsi, jei nevartosi svorio mažinimo papildų / NETIESA

  12. 4 užduoties pavyzdys. Kokius žinote sukčiavimo ir ”makaronų kabinimo” reklamos pavyzdžius? Diskusija. • Abejotinos, bet dažniausiai taikomos svorio mažinimo technikos: • Susižavėjimas įvairiausiomis dietomis (kokias žinote?) • Taškinių (konkrečių) kūno vietų mažinimo pratimai (pratimai, mažinti riebalų sankaupas ant pilvo – tokių nėra!!! (Pratimai veikia raumenis – jie stiprėja, o „riebaliukai“ naudojami tolygiai visame kūne kaip „kuras“ dirbantiems raumenims) • Kūno įvyniojimo ar kitokios susukimo procedūros (aptemtos kelnės, šortai, diržai). Tai tik laikinas efektas, apimtys sumažėja dėl suspaudimo ir vandens netekimo, tačiau per kelias valandas atsistato. • Riebalus mažinantys (skaidantys) kremai (tokių nėra!!!) • Metaboliniai stimuliatoriai (pavojingi sveikatai).

  13. 5 užduoties pavyzdys.Mokiniams parodyti šį paveikslėlį ir paprašyti jį pakomentuoti Užduotis namų darbams „Reklamos dienoraštis“ Pasyvūs pratimai niekaip negali pakeisti aktyvaus mankštinimosi !!! Jokios priemonės nesuteikia geresnės formos labiau nei fizinė veikla !!!

  14. Užduotis namų darbams „Reklamos dienoraštis“ • Mokiniams išdalinama “Mano 24 val. žiniasklaidos poveikio dienoraštis” (4 mokinio lapas) ir jiems yra paaiškinama, kaip užpildyti jį sekančios dienos metu (nuo ryto, kai jie atsikelia iki atsigula miegoti); • * Mokiniai turi identifikuoti skirtingas žiniasklaidos rūšis, kurios juos pasiekia sekančią dieną, įskaitant spausdintą ir elektroninę žiniasklaidą; • Klasėje mokiniai suskirstomi poromis ir poromis diskutuoja ką kiekvienas iš jų atrado;

  15. Tyrimų analizė Netinkamo sveikatos ugdymo pasekmės...

  16. Pajaujienė, S. (2012). Paauglių požiūris į savo kūnąir edukacinės programos poveikis jo koregavimui. Daktarodisertacija, LSU Tiriamojiimtis n=805, iš jų 476 merginosir329 vaikinai Amžiaus vidurkis 17,23 (0,6) metai Pakankamai fiziškai aktyvūs - 25,6 proc. Nesimankština laisvalaikiu - 41,3 proc. Per mažas KMI – 17,5 proc. Norma – 75,5 proc. Per didelis KMI – 7 proc. Nori svorio priaugti – 36,3 proc. Svoris tenkina – 20,6 proc. Nori svorį sumažinti – 43,1 proc. Patenkinti savo kūnu – 46,1 proc. Nepatenkintisavo kūnu - 17,4 proc. Neapsisprendę – 36,5 proc. Laikosi dietų 63,3 proc. Rūkymas – 39,8 proc. Alkoholis – 80,5 proc. Narkotikai – 15,3 proc. Valgymo sutrikimų rizika 10,8 proc. Sveikatai žalingas mankštinimosi elgesys (su mankštinimusi susiję netinkami svorio mažinimo būdai). 46 proc. Sveikatai žalingas svorio mažinimo elgesys (dietų, papildų ir kitų sveikatai žalingų įpročių naudojimas) 38,2 proc.

  17. Sveikatai žalingo svorio mažinimo ir su tuo susijusio mankštinimosi elgesio raiška paauglių (n, proc.) Pajaujienė, S., Jankauskienė, R. (2012). Socioculturalidealinternalization, bodydissatisfactionandweightcontrolbehavioramongadolescentathletesandnon-athleteadolescents. Doesthatneededucation? Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas, 2 (85), 40–47.

  18. Raumenų masės didinimo raiška paauglių vaikinų imtyje 62,7 proc. vaikinų pripažino norintys priaugti svorio. Raumeningumo siekimas nebuvo susijęs su vaikinų esamu kūno svoriu. Pajaujienė, S. (2012). Paauglių požiūris į savo kūnąir edukacinės programos poveikis jo koregavimui. Daktarodisertacija, LSU

  19. Adaptuotos prevencinės programos pavyzdys • Nutukimo ir valgymo sutrikimų rizikos prevencinės programos efektyvumas ir saugumas

  20. LMT projektas “Paauglių nutukimo ir valgymo sutrikimų prevencinės programos efektyvumo bei saugumo vertinimas” Remiant LMT (Nr. MIP-22/2010). • Projekto tikslas – remiantis gerąja patirtimi sukurti SU programą, skirtą šalies 9 klasių moksleivių antsvorio ir nutukimo bei valgymo sutrikimų prevencijai ir įvertinti jos efektyvumą bei saugumą. • Analizuota, ar SU programa, kurios edukacinį turinį sudaro savęs vertinimo stiprinimas, žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo didinimas bei kognityvinio disonanso strategija pagrįstos į mokinį orientuotos didaktinės užduotys, teigiamai veiks abiejų lyčių paauglių požiūrį į savo kūną, savęs vertinimą, mažins valgymo sutrikimų riziką bei gerins raštingumą su fiziniu aktyvumu susijusioje kūno masės reguliavimo srityje. • Programa buvo sukurta remiantis gerąja tarptautine patirtimi (O’Dea, Abraham, 2000; Smolak, Levine, 2001; O’Dea, 2002; Matusek, Wendt, Wiseman, 2004; Varnado-Sullivan, Zucker, 2004; O’Dea, 2005; Wilksch, Tiggemann, Wade, 2006; Neumark-Sztainer et al., 2006; Swinburn, 2008; Cousineu et al., 2010; Mauriello et al., 2010). • Tyrėjai rekomenduoja išsamiai analizuoti kiekvienos sukurtos ugdymo programos, ypač požiūrio į savo kūną ir kūno vaizdo problemų prevencijos srityje, efektyvumą (O’Dea, 2002, 2005a).

  21. Edukacinėsprogramosturinys Kauno m. Švietimo ir ugdymo skyrius bei mokyklų vadovai sutiko, jog šios sveikatos ugdymo pamokos būtų integruojamos į tvarkaraštį (kūno kultūros, biologijos, etikos ar tikybos dėstomąjį kursą) arba vedamos per esamus „langus“, vaduojant susirgus mokytojui ir pan. Pajaujienė, S. (2012). Paauglių požiūris į savo kūnąir edukacinės programos poveikis jo koregavimui. Daktarodisertacija, LSU Remiantis tyrėjų rekomendacijomis (O‘Dea & Abraham, 2000; Smolak, Levine, 2001; O‘Dea, 2002; Matusek, Wendt, & Wiseman, 2004; Varnado – Sullivan, & Zucker, 2004; O‘Dea, 2005; Wilksch, Tiggemann, & Wade, 2006; Swinburn, 2008; Cousineu et al., 2010).

  22. 2 tyrimas Tyrimo kintamųjų raiška eksperimentinėje ir kontrolinėje grupėse atskirai prieš ir po intervencinės programos Pajaujienė, S. (2012). Paauglių požiūris į savo kūnąir edukacinės programos poveikis jo koregavimui. Daktarodisertacija, LSU * p<0,05; **p<0,001; PSŽME – požiūris į sveikatai žalingą mankštinimosi elgesį.

  23. Išvada Sukurti edukacinę programą ir įvertinti jos poveikį paauglių požiūrio į savo kūną ir su juo susijusių veiksnių bei sveikatos raštingumo kūno masės reguliavimo srityje kaitai. Kognityvinio disonanso strategija, savęs vertinimo kėlimu bei žiniasklaidos naudojimo priemonių raštingumo didinimu pagrįsta edukacinė programa turėjo poveikį paauglių savęs vertinimui, tačiau neturėjo reikšmingos įtakospožiūrio į savo kūną, lieknumo siekimo, VS rizikos, raštingumo kūno masės kontrolės ir fizinio aktyvumo srityse kaitai. Programos turinys ir įgyvendinimo priemonės turėtų būti koreguojami remiantis tolesniais tyrimais.

  24. Edukacinės programos ribotumai • Siekiant pozityvių kitų rodiklių pokyčių programa: • turėtų būti ilgesnė • ne tokia intensyvi • vykdoma mažesnėmis grupėmis • apimanti visą mokyklos bendruomenę, įtraukiant moksleivių šeimos narius. Kadangi užsiėmimai niekada nevykdavo iš anksto mokiniams žinomu laiku, mokiniai nesistengė atlikti savarankiškų užduočių namuose. • Daugumoje mūsų analizuotų programų dalyvavo jaunesni, t.y. 5-7 klasių mokiniai (Varnado – Sullivan, Zucker, 2004; O‘Dea, 2005b; Wilksch, Tiggemann, Wade, 2006; Swinburn, 2008; Neumark – Sztainer et al., 2010; Cousineu et al., 2010). Taip pat ir kai kurios visuomenės sveikatos specialistės nurodė, kad programą vertėtų pradėti anksčiau (6-7 klasėse), todėl toliau analizuojant jos efektyvumą, vertėtų įtraukti jaunesnius mokinius. • Lietuvoje esant vienam aukščiausių mokinių patyčių lygiui lyginant su kitomis šalimis (Zaborskis, Vareikiene, 2008), kai kuriose klasėse visiškai nepavyko įgyvendinti tam tikrų į mokinį orientuotų užduočių, tokių kaip diskusijos, savo stipriųjų ar silpnųjų pusių aptarimas, vaidmenų žaidimai, kadangi ne visi mokiniai gebėjo dirbti grupėse ir viešai kalbėti. • Trūko mokinių motyvacijos dalyvauti programoje.

  25. Edukacinę programą, be visuomenės sveikatos specialistų, turėtų vykdyti pedagoginį išsilavinimą turintys asmenys – klasių auklėtojai, biologijos, etikos ir kūno kultūros mokytojai.

  26. Kas lemia kokybę?

  27. Mokyklos sveikatos stiprinimas Sveikatos ugdymas Sveikatos stiprinimo projektai (programos) Mokyklos aplinka Integruotas į dalykus Privaloma sveikatos ugdymo pamoka Emocinė Fizinė Socialinė Intervencinis modeliavimas Biologija Kūno kultūra Etika Technologijos Kalbos Pilietinis ugdymas Kitos pamokos Sveikatos ugdymas ĮGALINIMAS MOKYKLOS POVEIKIS BENDRUOMENEI

  28. Sveikatą stiprinančios mokyklos veiklos vertinimo sritys • Sveikatos stiprinimo veiklos valdymo struktūra, politika ir kokybės vadyba; • Psichosocialinė aplinka • Fizinė aplinka • Žmogiškieji ir materialieji ištekliai • Sveikatos ugdymas • Veiklos sklaida ir tęstinumas

  29. Sveikatos ugdymo kokybės vertinimo rodikliai

  30. Sveikatos ugdymo kokybės vertinimo rodikliai

  31. Sveikatos ugdymo kokybės vertinimo rodikliai

  32. Sveikatos ugdymo kokybės vertinimo rodikliai

  33. Sveikatos ugdymo kokybės vertinimo rodikliai

  34. Nuo fragmentuoto iki nuoseklaus sveikatos ugdymo • Kiek sveikatos ugdymo programos integravimas užtikrina pagrindinių gyvenimo įgūdžių išugdymą? • Kaip mes tai patikriname? • Ar sukurtas tęstinių mokymosi linijų planas? • Ar kiekvienas dalykas nuosekliai prisideda prie pagrindinių gyvenimo įgūdžių išugdymo tęstinės linijos?

More Related