Venera
This presentation is the property of its rightful owner.
Sponsored Links
1 / 19

Venera PowerPoint PPT Presentation


  • 286 Views
  • Uploaded on
  • Presentation posted in: General

Venera. Alytaus Šaltinių pagrindinė mokykla Kūrė: Laura Bilinskaitė ir Justina Malinauskaitė 10 a klasė, mokytoja Rasa Kižienė. Turinys:. Pažintis su Venera.........................3 skaidrė Saulės sistema...............................4 skaidrė

Download Presentation

Venera

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

Presentation Transcript


Venera

Venera

Alytaus Šaltinių pagrindinė mokyklaKūrė: Laura Bilinskaitė ir Justina Malinauskaitė

10 a klasė, mokytoja Rasa Kižienė


Turinys

Turinys:

Pažintis su Venera.........................3 skaidrė

Saulės sistema...............................4 skaidrė

Veneros duomenys........................5 skaidrė

Veneros atmosfera..................6 ir 7 skaidrės

Paviršius.................................8 ir 9 skaidrės

Veneros žemėlapis........................10 skaidrė

Vidinė sandara...............................11 skaidrė

Orbita ir sukimasis...............12 ir 13 skaidrės

Veneros palydovai.........................14 skaidrė

Palyginimas su Žeme.....................15 skaidrė

Tai įdomu............................16 ir 17 skaidrės

Naudota literatūra...........................18 skaidrė


Venera

  • Stebint plika akimi, Venera – nuostabus dangaus objektas, ryškumu pralenkiantis visus kitus šviesulius, išskyrus Saulę ir Mėnulį. Dėl to ji pavadinta grožio deivės vardu. Lietuvių mitologijoje vadinama Aušrine, viena iš Saulės dukterų, ir Vakarine, Lietuvių deive, vakaro globėja. Venera yra Paukščių Tako galaktikoje, Saulės sistemoje.

Paukščių Tako galaktika

Mėnulis ir Venera


Saul s sistema

Saulės sistema

Venera yra antroji pagal atstumą nuo

Saulės planeta. Ji išsidėsčiusi tarp Merkurijaus ir

Žemės. Kad būtų galima įsivaizduoti Saulės

sistemos mastus, sumažinkime ją 10 milijardų

kartų ir pabandykime įsivaizduoti, kaip atrodys

planetos, kokiu atstumu nuo Saulės jos

skrietų.Saulė tokiame modelyje atrodytų kaip 14cm

dydžio arbūzas, nuo kurio už 6 metrų skrietų

pusės aguonos grūdo dydžio Merkurijus, už 11 m skrietų

aguonos grūdo dydžio Venera, o už 15 m panašaus dydžio

Žemė.


Veneros duomenys

Veneros duomenys:

  • Planetos masė: 4,869 · 1024 kg

  • Vidutinis tankis: 5240 km/m3

  • Pusiaujo spindulys: 6051 km

  • Laisvojo kritimo pagreitis prie paviršiaus: 8,87 m/s2

  • Skriejimo orbita- vidutinis greitis: 35 km/s

  • Apskriejimo aplink Saulę periodas: 225 paros

  • Apsisukimo apie ašį periodas: 243 paros

  • Nuotolis nuo Saulės:

  • Didžiausias: 108,9mln. km

  • Mažiausias: 107,5mln. km

  • Nuotolis nuo Žemės:

  • Didžiausias: 261mln. km

  • Mažiausias: 38mln. km


Veneros atmosfera

Veneros atmosfera

Venera toli gražu ne svetingas pasaulis, kaip kažkada tikėtasi. Anglies

dvideginio atmosfera, sieros rūgšties lašelių debesys ir nepakeliamas karštis

joje visai netinkami žmogui.

Venera turi labai tankią ir gerai Saulės šviesą atspindinčią (iki 65%)

atmosferą, susidedančią iš anglies dioksido (96%), azoto (iki 3%) ir kitų dujų

(apie 1 %). Anglies dioksidas gerai sulaiko planetos spinduliuojamą šilumą

(šiltnamio efektas), todėl paviršiaus temperatūra siekia 467°C.

Žaibai Veneroje – kasdienybė.


Veneros atmosfera1

Veneros atmosfera

Veneroje beperstojo pučia stiprus rytų vėjas (išorinių debesųaukštyje greitis iki 100m/s,paviršiuje – apie 2m/s), vykstanuolatinė atmosferos cirkuliacija, dėl totemperatūra beveik vienoda visojeplanetoje ir nepriklauso nei nuo geografinės platumos, nei paros laiko.Atmosferos slėgis planetos paviršiujebeveik 100 kartų didesnis nei Žemėje (~9MPa).Veneroje nėra metų laikų, nesjos sukimosi ašis beveik statmena orbitos plokštumai.


Pavir ius

Paviršius

Beveik visame Veneros paviršiuje pastebimi vulkaninio aktyvumo požymiai. Apskritai, Veneroje yra keletą kartų daugiau ugnikalnių nei Žemėje, o taip pat 167 gigantiški ugnikalniai, kurių skersmuo didesnis nei 100 km.

Veneros reljefas gana plokščias, apie 63% planetos paviršiaus ploto užima kalvotos lygumos. Jose stūkso ugnikalniai apirusiais krateriais ir nuolaidžiais šlaitais. Didžiausio, Mid, kraterio skersmuo 270 km.


Pavir ius1

Paviršius

Aukščiausia Veneros vieta – apie 10 km aukščio Maksvelio kalnai. Apskritai,

Veneroje yra keletą kartų daugiau ugnikalnių nei Žemėje. Patikima informacija

apie Veneros paviršių gaunama tik nuo 1962 m. kosminiais aparatais. Venera

bei Marsas yra vienos iš smarkiausiai tyrinėtų Saulės sistemos planetų.

http://www.youtube.com/watch?v=ro-EG0ZCvKE&feature=related


Veneros em lapis

Veneros žemėlapis


Vidin sandara

Vidinė sandara

Apie Veneros vidinę sandarą žinoma ganėtinai mažai, tačiau, kaip ir kitos panašios planetos, turi branduolį, mantiją ir plutą. Spėjama, kad Venera turi ~2800km spindulio metalinį branduolį, ~3200km storio silikatinę mantiją ir ~16km bazaltinę plutą. Dėl palyginti mažo sukimosi greičio magnetinis laukas nesusidaro.


Orbita ir sukimasis

Orbita ir sukimasis

Venera skrieja aplink Saulę vidutiniškai nutolusi apie 106 milijonus km ir pilną ratą apskrieja per 224,7 Žemės dienas. Kaip ir visos planetų orbitos, Veneros orbita yra elipsės formos, tačiau labai artimos apskritimui, orbitos ekscentricitetas (suplokštėjimas) mažesnis nei 1 %. Kai Venera atsiduria tarp Žemės ir Saulės, ši padėtis vadinama apatine jungtimi, mažiausias atstumas tarp planetų tampa apie 40 milijonų km. Ši apatinė jungtis kartojasi kas 584 Žemės dienas.Aplink savo ašį Venera apsisuka kartą per 243 Žemės dienas – tai lėčiausias apsisukimo periodas visoje Saulės sistemoje. Ties pusiauju Veneros sukimosi apie ašį greitis siekia 6,5 km/h (palyginimui Žemės sukimosi greitis ties pusiauju 1600 km/h). Stebėtojui, esančiam Veneroje, Saulė patekėtų vakarų pusėje, o leistųsi rytuose kas 116,75 Žemės dienos. Veneros metai trunka 0,92 Veneros dienos.


Orbita ir sukimasis1

Orbita ir sukimasis

Jei būtų stebima iš Saulės šiaurinio ašigalio, visos Saulės sistemos planetos skrietų kryptimi prieš laikrodžio rodyklės sukimo kryptį, taip pat ir suktųsi apie savo ašį prieš laikrodžio rodyklę, tačiau vienintelė Venera apie savo ašį suktųsi laikrodžio rodyklės kryptimi.

http://www.youtube.com/watch?v=_kNFwzLXYGk&feature=related


Veneros palydovai

Veneros palydovai

Venera palydovų (mėnulių) neturi, tačiau dabar aplink ją sukasi asteroidas 2002 VE68. Vieną iš anomalaus Veneros sukimosi aplink savo ašį paaiškinimų pateikė Alex Alemi ir David Stevenson iš Kalifornijos Technologijos instituto. Jie teigia, kad Saulės sistemos susiformavimo pradžioje Venera greičiausiai turėjo bent jau vieną didelį mėnulį, susiformavusį smūgio į planetą metu. Maždaug po 10 milijonų metų kitas susidūrimas su planeta pakeitė planetos sukimosi apie savo ašį kryptį. Po to mėnulis spiraline trajektorija priartėjo ir susiliejo su Venera.


Veneros palyginimas su eme

Veneros palyginimas su Žeme


Tai domu

Gimimo diena: gegužės 19 diena

Amžius:Žemėje - 16 metų(6095,42 dienos)

Veneroje - 27 metai

Svoris:

Žemėje – 56 kg

Veneroje – 50,4 kgLaura

Gimimo diena: balandžio 11 diena

Amžius:

Žemėje - 16 metų

(6133,42 dienos)

Veneroje - 27 metai

Svoris:

Žemėje – 60 kg

Veneroje – 54 kg

Justina

Tai įdomu

Šiandien sausio 22 diena


Tai domu1

Tai įdomu

  • Veneros astronominis simbolis♀, arba rankinio veidrodžio – moteriškumo ypatybių emblemos – atvaizdas.

  • 2004 m. birželio 8 d. Lietuvoje buvo matomas labai retas astronominis reiškinys – Veneros praėjimas pro Saulės diską (tranzitas), kuris truko 6 h ir 3 min. Veneros tranzitai vyksta poromis periodiškai. Kiti tranzitai bus matomi 2012 ir 2117 metais. (1 pav.)

  • Venera – daugiausiai lietuviškų pavadinimų turintis dangaus kūnas.

  • Egzistuoja nedidelė tikimybė, jog po kelių milijardų metu Žemė susidurs su Venera. (2 pav.)

  • 2020 – 2025 m. NASA planuoja surengti kompleksinę Veneros tyrimų ekspediciją

  • Pirmoji nepilotuojama misija į Venerą, ir apskritai pirmoji misija į kitą planetą, buvo „Venera 1“, paleista 1961 m. vasario 12 d. (3 pav.)

1 pav.

2 pav.

3 pav.


Naudota literat ra

Naudota literatūra

  • „Mokslas ir visata”, 1990 metai, Vilnius

  • Vladas Valentinavičius „Fizika 10”, 2006 metai, Kaunas

  • „Mokinio žinynas”, 2011 metai, Vilnius

  • http://lt.wikipedia.org/wiki/Venera_(planeta)

  • http://lt.wikipedia.org/wiki/Veneros_atmosfera

  • http://www.technologijos.lt/n/mokslas/astronomija_ir_kosmonautika/straipsnis?name=straipsnis-6830

  • http://astro.res.lt/planet/vener/venfot.htm

  • http://www.technologijos.lt/n/mokslas/astronomija_ir_kosmonautika/straipsnis-7924/straipsnis?name=straipsnis-7924&l=2&p=1

  • http://www.wingmakers.co.nz/universe/solar_system/Venus.html


A i u d mes

Ačiū už dėmesį! 


  • Login