1 / 24

Duomenų bazės rengimas: idėjos, sprendimai, rezultatai

Duomenų bazės rengimas: idėjos, sprendimai, rezultatai. Nijolė Kolesinskienė , Domenų bazės Lituanistika vyriausioji specialistė Baigiamoji projekto „Duomenų bazė „Lituanistika“ (VP1-3.1-ŠMM-02-V-02-003) konferencija Lietuvos mokslo taryba, Gedimino pr. 3, Vilnius 2014-08-20.

chesmu
Download Presentation

Duomenų bazės rengimas: idėjos, sprendimai, rezultatai

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Duomenų bazės rengimas: idėjos, sprendimai, rezultatai Nijolė Kolesinskienė, Domenų bazės Lituanistikavyriausioji specialistė Baigiamoji projekto „Duomenų bazė „Lituanistika“ (VP1-3.1-ŠMM-02-V-02-003) konferencija Lietuvos mokslo taryba, Gedimino pr. 3, Vilnius 2014-08-20

  2. Rengimo darbų turinys

  3. Kūrinių atranka ir registracija Tikslas – surasti, aprašyti ir pateikti ekspertuoti Lietuvoje ir užsienyje paskelbtus lituanistikos objektą atitinkančius mokslo kūrinius. Objektas – disertacijos nuo 1991 m., kiti mokslo kūriniai – nuo 2000 m. Uždaviniai: Išsamumas – surasti ir parašyti viską, kas buvo išleista; Operatyvumas – einamųjų metų HSM publikacijos tuoj po jų paskelbimo; Kokybė – teisingai įrašyti bibliografiniai ir ekspertavimui reikalingi duomenys, gera ekspertuoti teikiamo teksto kokybė. Rezultatas – registracinis kūrinių sąrašas.

  4. Registracinio sąrašo papildymas: šaltiniai ir metodai 1. Mokslo institucijų teikimai • Sumanymas • Mokslo institucijos kasmet renka savo darbuotojų mokslo publikacijų ataskaitas, todėl turimą medžiagą lengvai galima būtų perduoti Lituanistikos DB. • Įgyvendinimas • 2006 –2008 metų projekte. • Patirtis: • Pateikta daug žanro ar objekto požiūriu netinkamų publikacijų (iš 906 įvertintų neigiamai net 365 (40 proc.) buvo pripažintos netinkamomis dėl objekto). • Nesurinkta užsienio autorių produkcija. Pvz., retrospektyviai 2005 m. produkcija buvo papildyta dar 1139 publikacijomis, tarp kurių net 74 proc. buvo išleista užsienyje. • Galimi sprendimai ateityje: • Institucijos lituanistinę literatūrą galėtų teikti naudodamos atnaujintą pasiūlymų teikimų internetu paslaugą. • Lituanistinę literatūrą iš ataskaitoms pateiktos medžiagos galėtų atsirinkti patys Lituanistikos DB darbuotojai.

  5. Registracinio sąrašo papildymas: šaltiniai ir metodai 2. Autorių teikimai • Sumanymas • Jeigu visi lituanistikos temomis rašantys autoriai pateiktų informaciją apie savo kūrinius, bazės sudarytojams beliktų surinkti tik užsienio autorių publikacijas. • Įgyvendinimas • Kvietimas teikti savo publikacijas nuolat skelbiamas LDB tinklalapyje. • 2007–2008 metais buvo sudaryta galimybė teikti informaciją apie lituanistikos kūrinius internetu (teikėjas įrašo pagrindinius bibliografinius duomenis, kurie automatiškai įkeliami į registracinį sąrašą). • Patirtis • Asmeniškai į LDB sudarytojus kreipiamasi itin retai. • Internetu gauta daug pasiūlymų, tačiau pastebėta daugybė klaidų bibliografiniuose duomenyse, pakartotinių teikimų, nepateikiami kūrinių tekstai. • Išvada • Autoriai dažnai pateikia naujos ir ypač vertingos informacijos, todėl ateityje kūrinių teikimus internetu reiktų atnaujinti. Pateikimo tvarką ir priemones reiktų pertvarkyti atsižvelgiant į 2007–2008 metų patirtį.

  6. Registracinio sąrašo papildymas: šaltiniai ir metodai 3. Katalogų ir duomenų bazių informacija • Sumanymas • 2000 m. ir vėliau paskelbtus lituanistikos darbus surinkti atliekant paiešką bibliotekų kataloguose, leidėjų tinklalapiuose, bibliografinėse duomenų bazėse. • Įgyvendinimas • Skirtingu intensyvumu taikoma visu bazės rengimo laikotarpiu, 2007–2014 m. • Patirtis • Kataloguose ir duomenų bazėse nėra nei mokslo, nei lituanistikos požymio, todėl sunku identifikuoti mokslo lituanistinę literatūrą. • Rasta literatūra dažnai lieka neįrašyta, nes neįmanoma gauti kūrinių tekstų, kai jų nėra Lietuvoje. • Reikalauja ypač daug laiko sąnaudų, tuo tarpu surandama palyginti nedaug naujos medžiagos. • Galimi sprendimai ateityje • Taupant laiką paiešką visose prieinamose bazėse galima būtų atlikti kartą per metus. • Ateityje reiktų planuoti lėšas straipsniams pirkti iš užsienio duomenų bazių ir knygoms atsisiųsti per TBA.

  7. Registracinio sąrašo papildymas: šaltiniai ir metodai 4. Mokslinėse bibliotekose esanti literatūra • Sumanymas • Išaiškinti (peržiūrint de visu) ir suregistruoti akademinių bibliotekų fonduose esančią lituanistinę literatūrą. • Įgyvendinimas • 2011–2014 m. projekte įdarbinami universitetų bibliotekų darbuotojai. • Patirtis • Teikimams dažniausiai buvo naudojama bibliotekose sudaromų publikacijų duomenų bazių medžiaga, rečiau – bibliotekos fonduose sukaupta literatūra. • Po visą šalį išsibarsčiusius antraeiliams darbams (dažnai po 0,25 etato) laikinai samdomus darbuotojus sunku suburti, motyvuoti, apmokyti. • Problematiškas leidinių pateikimas iš kitų bibliotekų. • Galimas sprendimas • Lituanistinės literatūros rengime bibliotekos galėtų dalyvauti naudodamos atnaujintą pasiūlymų teikimų paslaugą internetu. • Leidiniai ekspertavimui turėtų būti siunčiami paštu (TBA pavyzdžiu) ar per kurjerių tarnybą apmokant už paslaugas lituanistikos lėšomis.

  8. Registracinio sąrašo papildymas: šaltiniai ir metodai 5. Privalomasis Lietuvos spaudos egzempliorius • Sumanymas • Peržiūrint bibliotekoje gaunamą privalomąjį egzempliorių de visu būtų išsamiai, tiksliai ir operatyviai surenkama naujai išleista lituanistinė literatūra. • Įgyvendinimas • Pradėta naudoti 2009 metais LMA Vrublevskių bibliotekoje. • Patirtis • Ypač efektyvus lituanistinių kūrinių surinkimo būdas. • Trūkumai: • Nesurenkama literatūra, spausdinta mažesniu nei 100 egz. tiražu. • Privalomą egzempliorių pristatyti bibliotekoms dažnai vėluojama, pamirštama ar net vengiama. • Nesurenkami elektroniniai leidiniai. • Išvados • Privalomasis Lietuvos spaudos egzempliorius yra pagrindinis Lituanistikos DB papildymo šaltinis. • Būtina spręsti elektroninių leidinių įsigijimo klausimą.

  9. Registracinio sąrašo papildymas: šaltiniai ir metodai 6. Kūriniuose naudota literatūra • Įgyvendinimas • Pradėta naudoti 2012 metais. • Patirtis • Ypač efektyvus registracinio sąrašo papildymo šaltinis. • Iš naudotos literatūros sąrašų atrinkti kūriniai dažniausiai yra vertinami teigiamai ir patenka į Lituanistikos DB.

  10. Registracinio sąrašo ir LDB papildymo operatyvumas • Siekiamas tikslas – pateikti vartotojui kūrinius Lituanistikos duomenų bazėje tuoj po jų paskelbimo. • Patirtis • LDB rengimo pradžioje buvo „užprogramuotas“ 2 metų atotrūkis tarp kūrinio paskelbimo ir ekspertavimo datų. 2005–2006 metų publikacijos buvo registruojamos ir pateikiamos ekspertuoti 2007–2008 metais. • 2009 metais buvo stengiamasi šį atotrūkį mažinti. Buvo kreiptasi į ŠMM ir 2010 metais gautas papildomas finansavimas 2009 metų produkcijai ekspertuoti. Tuo metu atotrūkis buvo sumažintas iki 6 mėn., tačiau tolesnis finansavimas atotrūkį vėl padidino.

  11. Registracinio sąrašo ir LDB papildymo operatyvumas • Tuoj pat po jų paskelbimo į Lituanistikos duomenų bazę patenka: • Finansavimo laikotarpiu užregistruoti ir tuoj pat ekspertuoti paskirti kūriniai. Lituanistikos duomenų bazėje juos galima išvysti jau po 2 mėnesių (tokiam laikotarpiui paprastai pasirašoma ekspertavimo sutartis). • Neekspertuotini kūriniai: straipsniai iš neekspertuotinų žurnalų sąrašo, disertacijos, disertacijų pagrindu išleistos knygos ir knygos, išleistos Lituanistikos programos lėšomis.

  12. Kokybės prielaidos • Darbuotojų kvalifikacija, sąmoningumas ir atsakomybės supratimas • Tinkamas darbų organizavimas • Pažangios techninės priemonės

  13. Išsamusis katalogavimas • Išsamiai kataloguojamos tik Lituanistikos DB esančios publikacijos. Rengėjų kompetencijos sričiai priskiriama: • Ekspertuotų publikacijų santraukų (jeigu yra) įkėlimas ar paskyrimas rengti asižvelgiant į ekspertų vertinimus ir informacinės sistemos galimybes. • Neekspertuotinų kūrinių grupei priklausančių darbų reikšminių žodžių (lietuviškai ir angliškai) nustatymas, mokslo šakų ir krypčių bei žanro nustatymas, sprendimai dėl santraukų kokybės, jų įkėlimas ar paskyrimas rengti. • Ryšių tarp publikacijų ir juos komentuojančių kūrinių nustatymas. • Katalogavimą reglamentuoja specialiai šiam tikslui parengtos katalogavimo taisyklės. • Ypatybės: • Aprašymo objektas yra kūrinys. Tai reiškia, kad duomenys apie visus kūrinio kartotinius, sutrumpintus ar papildytus leidimus, perspaudus, vertimus, tomus pateikiami viename įraše. Kitos duomenų bazės aprašo kiekvieną kūriniopublikaciją. • Griežta duomenų struktūra. Žanrai, klasifikacijos skirsnių pavadinimai, antraštės, santraukos ir raktažodžiai pateikiami lietuvių ir anglų kalbomis. Kitose duomenų bazėse įrašoma tai, kas yra publikacijoje. • Tikslingai renkamos ir atspindimos kūrinių ir juos komentuojančių ar kitaip naudojančių darbų sąsajos. Kitos duomenų bazės gali aprašyti kūrinius ir jų recenzijas, tačiau specialiai tokių duomenų nerenka.

  14. Naudotos literatūros įrašymas • Sprendimai • Duomenys rašomi tik iš literatūros sąrašų, esančių straipsnių ar knygų pabaigoje. • Įrašomos tik knygos ir straipsniai. • Neįrašomi duomenys: • puslapio išnašose ir kūrinio tekste esančios bibliografinės nuorodos; • cituoti rankraščiai (išskyrus disertacijas), garso įrašai, archyvų medžiaga, teisiniai aktai, normos, standartai, ataskaitos, informacinių biuletenių pranešimai, pokalbiai ir pan.; • disertacijose naudota literatūra.

  15. Naudotos literatūros įrašymas • Problemos • Naudotą literatūrą išnašose nurodo 30 duomenų bazėje referuojamų žurnalų ir net 23% monografijų. • Nevienodas citavimo stilius, dažnai netgi klaidingas citavimas apsunkina kūrinio atpažinimą. • Klaidos: • įrašoma savarankiškai į užsienio kalbą išversta publikacijos antraštė; • nurodomas ne pirmasis ir ne pagrindinis kūrinio autorius; • dažnai klaidingai nurodomi publikavimo metai, žurnalų numeriai, straipsnių puslapiai. • Praktika, 2011–2014 m. • Jeigu kartotinai cituoto kūrinio bibliografiniai duomenys skiriasi – jie tikrinami ir taisomi. • Išaiškinami cituojamų lietuvių autorių inicialai. • Visada tikslinami Lietuvoje išleistų, bet užsienio kalbų antraštėmis įrašytų darbų duomenys. • Jeigu cituojamo kūrinio duomenų neįmanoma patikslinti, jie įrašomi taip, kaip pateikė autorius. • Didėjant įrašytų cituotų kūrinių kiekiui bei Lituanistikai priskirtų kūrinių amžiui ir kiekiui, didėja kartotinai cituojamų kūrinių skaičius. Kadangi lituanistika yra palyginti siaura mokslo sritis, galima prognozuoti, kad ateityje vis rečiau pasitaikys bazėje nesančių cituotų kūrinių, mažės darbo sąnaudos, mažiau reikės skirti lėšų, didės sąsajų tarp įrašytų ir cituojamų kūrinių nauda.

  16. Išvados • Bibliotekose esanti ir naujai įsigyta literatūra, bibliografinių duomenų bazių informacija, autorių bei institucijų pasiūlymai nevienodai gausūs, bet vienodai svarbūs LDB papildymo šaltiniai. Naudoti šiuos šaltinius reikia kompleksiškai ir sistemingai atsižvelgiant į patirtį ir įgyvendinant nuolat tobulėjančių technologijų galimybes. • Sudaryti galimybę bibliotekoms, mokslo institucijoms, leidėjams ir autoriams teikti informaciją apie paskelbtus mokslo tyrimo darbus internetu. Atsižvelgiant į patirtį modifikuoti pateikimo priemonę taip: kūrinio tekstas turėtų tapti privalomu teikiamos informacijos priedu; pasiūlymai turėtų patekti į atskirą tarnybinę bazę, kurios duomenis patikrintų ir į registracinį sąrašą perkeltų darbuotojai. • Nors naudotos literatūros įrašymas taisant autorių pateiktus duomenis lėtina ir brangina patį procesą, nepatartina jo atsisakyti. Kitaip neefektyvi taps susijusių kūrinių paieška, o citavimo bibliometriniai duomenys dar labiau nepatikimi. Užsienio duomenų bazėse citavimo duomenys nėra taisomi, tačiau citavimo kultūra užsienio moksliniuose leidiniuose yra nepalyginamai aukštesnė.

  17. Išvados • Svarbus veiksnys bazės išsamumui pasiekti – nepertraukiama naujų publikacijų registracija. Tarpprojektiniu laikotarpiu reiktų rasti būdą finansuoti registracinio sąrašo papildymą bent iš vieno didžiausią efektyvumą teikiančio šaltinio – privalomojo Lietuvos spaudos egzemplioriaus. • Pagrindinė operatyvumo sąlyga – nepertraukiamas visų bazės rengimo darbų vyksmas. • 8 metų LDB darbuotojų samdymo patirtis (apie 30 darbuotojų laikinai buvo samdoma pirmajame projekte 2007–2008 m. ir 2012–2013 m.) rodo, kad naudingiausiai bazei dirba nuolatiniai visu etatu (8 val.) įdarbinti darbuotojai. Tokiu būdu įgyjama reikiamos kvalifikacijos ir patyrimo, gebėjimo analizuoti ir drąsos daryti sprendimus. To laukiama iš kiekvieno sudarytojo, nes, kaip parodė patirtis, vien tik techninių darbų LDB rengimo srityje nėra.

  18. Skaičiai ir faktai

  19. Institucijų teikimų analizė

  20. Registracinio sąrašo papildymas

  21. Registracinio sąrašo papildymas Iš viso registraciniame sąraše 53880

  22. Iš viso registraciniame sąraše 53880

  23. Išsamiai analizuojamų žurnalų sąrašas

  24. Nuoširdžiai ačiū

More Related