Moni valdymo teisiniai klausimai
This presentation is the property of its rightful owner.
Sponsored Links
1 / 109

Įmonių valdymo teisiniai klausimai PowerPoint PPT Presentation


  • 124 Views
  • Uploaded on
  • Presentation posted in: General

Įmonių valdymo teisiniai klausimai. Advokatas dr. Paulius Čerka. Juridiniai asmenys. Esminiai juridinio asmens elementai. Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme.

Download Presentation

Įmonių valdymo teisiniai klausimai

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

Presentation Transcript


Moni valdymo teisiniai klausimai

Įmonių valdymo teisiniai klausimai

Advokatas dr. Paulius Čerka


Juridiniai asmenys

Juridiniai asmenys


Esminiai juridinio asmens elementai

Esminiaijuridinioasmenselementai

  • Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme.

  • Juridiniai asmenys skirstomi į viešuosius ir privačiuosius.Privatieji juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti privačius interesus.

  • Teisnumasribotastik viešiesiems asmemims, t.y. privatūs juridniia asmenys turi teisę vykdyti visą leistiną veiklą, o ne tik tą, kuri nurodyta įstatuose. Tačiau juridinio asmens vadovai atsako už įstatuose esančių apribojimų nesilaikymą.

  • Darbdaviugali būti ir organizacija be juridinio asmens statuso- pvz. užsienio asmens filialas. (DK 16str. Darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio)


Mon v juridinis asmuo

Įmonė v. juridinis asmuo

  • „Įmonė“ yra civilinės teisės terminas reiškiantis ne juridinį asmenį, o turtinį kompleksą, t.y. komercinę veiklą.

  • Įmonė gali inkorporuota ir neinkorporuota.

  • Inkorporuota įmonė yra juridinis asmuo atm tikros formos (AB, UAB ir pan.)

  • CK 1.110 straipsnis. Civilinių teisių objektu gali būti įmonė, kaip verslu užsiimančiam (pelno siekiančiam) asmeniui priklausantis turto ir turtinių bei neturtinių teisių, skolų ir kitokių pareigų visuma. Turtinis kompleksas, kaip civilinių teisių objektas, – tai bendros ūkinės paskirties vienijamų daiktų visuma.


Laisv verstis komercine veikla

Laisvė verstis komercine veikla

  • LR Konstitucijos 48str. Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą.

  • Ši teisė negali būti ribojama tik būtinybę steigti juridinį asmenį (buvo periodas kai veikla neįsteigus juridinio asmens buvo kriminalizuota).

  • Netgi, veiklos vykdymas, nepranešus VMI apie individualios veiklos pradžią, turėtų būti vertinamas kaip administracinis pažeidimas, o neteisėtos veiklos vykdymas


Individuali veikla v juridinis asmuo

Individuali veikla v. juridinis asmuo

  • Fizinis asmuo turi iš esmės tos apimties teisnumą vykdyti komercinę veiklą kaip ir juridinis.

  • Fizinis asmuo gali samdyti darbuotojus, sudaryti jungtinės veiklos sutartis su partneriais/investuotojais, skolintis ir skolinti (nuosavas lėšas), turėti prekinį ženklą, būti PVM mokėtoju ir t.t.

  • Ribojimas gali būti specifinėse veiklose, kuriose įstatymai numato būtinybę steigti juridinį asmenį (pvz., azartiniai lošimai, prekyba auksu ir pan.)

  • Ribojimas gali būti dėl dalyvavimo viešuosiuose konkursuose.


Asmens teisnumas

Asmens teisnumas

  • Juridinis asmuo turi subjektiškumą. Net jei įmonės akcininkas yra veinas asmuo, jų subjektiškumas skiriasi, todėl darbo sutartis tarp to paties akcininko ir įmonės vadvo gali būti sudaryta

  • „Įmonės turtas nėra akcininko turtas“ teisininko akyse, tačiau ekonomisto akyse „įmonės turtas yra akcininko turtas“.

  • Ne kiekviena organizacija yra juridinis asmuo (pvz. atstovybė, filialas, padalinys, įmonių grupė).

  • Sutartys sudaromos visada su asmeniu turinčiu savo teisnumą, nors sutartį pasirašyti gali ir jos padalinio atstovas/vadovas.


Skirtingos moni formos

Skirtingos įmonių formos

  • -Mokestiniai aspektai

  • - Santykiai tarp investuotojų/dalyvių

  • - Valdymo organų įvairovė

  • - viešas akcijų platinimas


Akcij si lymas perleidimas

Akcijų siūlymas/perleidimas

  • Vertybiniai popieriai gali būti viešai siūlomi Lietuvos Respublikoje tik po to, kai šio skirsnio nustatyta tvarka vertybinių popierių emitentas ar siūlytojas paskelbia prospektą. Paskelbti prospektą nereikalaujama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

  • 1) vertybiniai popieriai siūlomi tik profesionaliesiems investuotojams;

  • 2) vertybiniai popieriai siūlomi mažiau kaip 100 fizinių ar juridinių asmenų kiekvienoje valstybėje narėje, neįskaitant profesionaliųjų investuotojų;

  • 3) kiekvienas iš investuotojų įsigyja vertybinių popierių ne mažiau kaip už 50 tūkstančių eurų skaičiuojant atskirai kiekvienam siūlymui;

  • 4) siūlomi vertybiniai popieriai, kurių vieno vieneto nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 50 tūkstančių eurų;

  • 5) siūlomi vertybiniai popieriai, kurių visų bendra pardavimo vertė nesiekia 100 tūkstančių eurų skaičiuojant per 12 mėnesių laikotarpį.


Moni valdymo teisiniai klausimai

Dr. Paulius Čerka

Pagrindiniai uždaviniai, kuriuos atlieka bendrovės steigėjai:

1. sudaro bendrovės steigimo sutartį (kai steigėjas vienas asmuo – steigimo aktą).2. atidaro kaupiamąją steigiamos bendrovės sąskaitą.3. pasirašo steigiamos bendrovės akcijas. Viešosios akcinės bendrovės steigėjai įregistruoja akcijas Vertybinių popierių komisijoje.4. parengia steigimo ataskaitą.5. sušaukia steigiamąjį susirinkimą, kuriame renka audito įmonę bendrovės valdymo organų narius, tvirtina steigimo ataskaitą.6. įregistruoja bendrovę įmonių rejestre.7. įregistravus bendrovę perduoda valdybai ar bendrovės vadovui bendrovės dokumentus


Moni valdymo teisiniai klausimai

Sandoriai iki įsteigimo

Sandoriai galimi.

Bendrovės steigimo sutartyje turi būti nurodyta sandorių steigiamos bendrovės vardu sudarymo ir jų tvirtinimo tvarka;


Prekinis enklas v pavadinimas

Prekinis ženklas v. pavadinimas

  • Prekinis ženklas nėra tapatus pavadinimui.

  • Netgi ir fizinis asmuo gali veikti „po“ prekiniu ženklu „O3 kontora“.

  • Prekinis ženklo naudojimas bus teisėtu (nors neapsaugotu) jei neįregistruotas ar netapęs plačiai žinomu.

  • Prekiniam ženklui nėra lietuvių kalbos normatyvo.


Juridinio asmens pavadinimas

Juridinio asmens pavadinimas

  • Juridinis asmuo privalo turėti savo pavadinimą, pagal kurį jį būtų galima atskirti nuo kitų juridinių asmenų.

  • Juridinio asmens pavadinimas yra juridinio asmens nuosavybė, tačiau jis negali būti parduotas ar kitaip perduotas kito asmens nuosavybėn atskirai nuo juridinio asmens.

  • Juridinio asmens pavadinimas neturi prieštarauti viešajai tvarkai ar gerai moralei ir klaidinti visuomenę dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, buveinės, veiklos tikslo, teisinės formos, tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, žinomesnių Lietuvos visuomenei užsienio įmonių, įstaigų ir organizacijų vardus, prekių ir paslaugų ženklus. Juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti dėl jo tapatumo ar panašumo į anksčiau už juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje pateiktus registruoti, įregistruotus ar pripažintus žinomus prekių ir paslaugų ženklus.

  • Juridinio asmens pavadinimas atskirai neregistruojamas ir yra saugomas nuo tos dienos, kai juridinių asmenų registrui pateikiamas prašymas įregistruoti juridinį asmenį.

  • Juridinio asmens pavadinimas yra sudaromas iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine reikšme arba turinčių tiesioginę reikšmę.

  • Juridinio asmens pavadinimas turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų ir negali būti sudarytas tik iš tiesioginę veiklos daiktų ar paslaugų rūšį nurodančio bendrinio žodžio (žodžių) arba tik iš vietovardžio, arba tik iš kitokio žodžio, neturinčio skiriamojo požymio.

  • Juridinio asmens pavadinimas gali būti sudarytas iš raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių tik tada, jeigu toks pavadinimas yra nusistovėjęs visuomenėje. Juridinio asmens, susijusio su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija, pavadinimas gali būti sudaromas taip, kad jis būtų tapatus ar panašus į užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimą, jei yra šių sutikimas naudoti pavadinimą.


Pavadinimas

Pavadinimas

  • Pavadinimas komerciškai tama svarbus tik tada, kai turi savarankišką vertę.

  • Reikalinga aukšta kritinė masė, kad vardas įgytų minimalią vertę- dažna naujų verslų klaida.

  • Įmonės pavadinimas nėra tapatu prekiniam ženklui, kuris žymi įmonės paslaugas ar produkciją.


Teis juridinio asmens pavadinim

Teisė į juridinio asmens pavadinimą

  • Neleidžiama įgyti teisių ir pareigų prisidengiant kito juridinio asmens pavadinimu arba naudoti kito juridinio asmens pavadinimą be jo sutikimo.

  • Juridinis asmuo, kurio teisė į pavadinimą yra pažeista dėl to, kad kitas asmuo neteisėtai naudoja pirmojo pavadinimą, arba dėl to, kad kitas asmuo turi ar naudoja pavadinimą, kuris neatitinka CK 2.39 straipsnio reikalavimų, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti, kad teismas įpareigotų juridinį asmenį nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakeisti pavadinimą ir atlyginti tais veiksmais padarytą turtinę ir neturtinę žalą, o jeigu pažeista šio straipsnio 1 dalis, – taip pat reikalauti, kad asmuo perduotų viską, ką gavo prisidengęs ar naudodamas pavadinimą be jo savininko sutikimo.


Juridinio asmens dalyvis

Juridinio asmens dalyvis

  • Juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir pan.) yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu.


Nes iningi veiksmai

Nesąžiningi veiksmai

  • Kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

  •  Siekiant nustatyti, ar asmuo elgėsi teisėtai, būtina konstatuoti, kam ir kokias pareigas šis asmuo turėjo, t. y. atsakomybės subjektas yra asmuo, padaręs žalą dėl tam tikrų pareigų pažeidimo. CK1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal sąžiningumo reikalavimus. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo pripažįstamas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Būtent juridinio asmens dalyviui atsakomybė pagal CK2.50 straipsnio 3 dalį atsiranda dėl nesąžiningų jo veiksmų.


Moni valdymo teisiniai klausimai

  • Viena vertus, savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybė yra reikšminga valstybės ūkiui, todėl įtvirtinama įstatyme. Kita vertus, juridinio asmens vardu veikiantys asmenys gali, prisidengdami savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybe, elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu. Jei dalyviai ir vadovai linkę veikti pernelyg rizikingai, visiškai neatsižvelgiant į kreditorių interesus, gali būti iššvaistytas juridinio asmens turtas, dėl ko kreditorių reikalavimų patenkinimas taps neįmanomas ar sunkiai įgyvendinamas. Be to, kai kurie asmenys gali būti linkę tiesiogiai piktnaudžiauti juridinio asmens savarankiška atsakomybe, pavyzdžiui, steigdami įmones vien lėšoms pritraukti, o vėliau šias lėšas nesąžiningai perkeldami į kitas įmones, pasisavindami, iššvaistydami ar kitaip pažeisdami savo kreditorių interesus ir netrukus steigdami naujas tokias įmones (įmonių „feniksų“ reiškinys). Dėl to siekiant sutrukdyti nesąžiningoms schemoms, kurių tikslas – kreditorių pinigus perkelti sau ar kitaip pažeisti jų interesus piktnaudžiaujant juridinio asmens savarankiška ir ribota atsakomybe, įstatymas nustato vadovų ir dalyvių civilinę atsakomybę.


Vienanar s bendrov s atveju

Vienanarės bendrovės atveju

  • Galima sudaryti sutartis tarp direktoriaus (veikiančio kaip atstovas) ir akcininko bei direktoriaus ir akcininko (veikiančio kaip atstovas).

  • 5 straipsnis (DVYLIKTOJI BENDROVIŲ TEISĖS TARYBOS DIREKTYVA

  • 1989 m. gruodžio 21 d. dėl vienanarių uždarųjų akcinių bendrovių)

  • 1. Sutartys tarp vienintelio nario ir jo bendrovės, kuriai jis atstovauja, įrašomi į protokolą arba parengiami raštu.

  • 2. Valstybės narės neprivalo taikyti 1 dalies nuostatos normaliomis sąlygomis atliekamai einamajai veiklai.


Akcininko ir vadovo sutaptis

Akcininko ir vadovo sutaptis

  • CK 2.134 straipsnis. Atstovo teisių sudaryti sandorius apribojimas

  • 1. Atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir kitais artimaisiais giminaičiais. Tokie sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais atstovaujamojo reikalavimu.

  • 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai netaikomi, jeigu kiti įstatymai numato ką kita, taip pat kai atstovas veikia kaip atstovas pagal įstatymą.


Juridini asmen atsakomyb pagal savo prievoles

Juridinių asmenų atsakomybė pagal savo prievoles

  • Juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu.

  • Juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus.

  • Kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

  • Juridiniai asmenys skirstomi į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės asmenis. Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys yra individuali (personalinė) įmonė ir ūkinė bendrija.


Juridinio asmens filialas

Juridinio asmens filialas

  • Juridinio asmens filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų.

  • Juridinio asmens filialas nėra juridinis asmuo. Juridinis asmuo atsako pagal filialo prievoles ir filialas atsako pagal juridinio asmens prievoles.


Juridinio asmens atstovyb

Juridinio asmens atstovybė

  • Juridinio asmens atstovybė yra juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę.

    Juridinio asmens atstovybė turi teisę atstovauti juridinio asmens interesams ir juos ginti, sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus juridinio asmens vardu, vykdyti eksporto ir importo operacijas, tačiau tik tarp užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų, įsteigusių atstovybę, arba su ja susijusių įmonių, įstaigų ar organizacijų ir atstovybės.


Filialas atstovyb ar dukterin mon

Filialas, atstovybė ar dukterinė įmonė?

  • Šis klausimas nėra aktualus vidaus rinkoje, tačiau ypač aktualus plečiant verslą į užsienį.

  • Filialo nuostoliai/pelnas persikelia pagrindinei įmonei, o dukterinės įmonės atveju ne. (išimtis su konsoliduotų įmonių atveju)

  • Filialo steigimas yra sąlyginai brangesnis (nors teoriškai paprastesnis).

  • Filialo likvidavimas nėra visiškai aiškus klausimas dėl DK nuostatų taikymo, t.y. ar laikoma tai darbdavio likvidavimu ar tik reorganizavimu.


Bendrov s tikslas

Bendrovės tikslas

  • Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą.

  • Pagal šį matą vertinami valdymo organų sprendimai jeigu ginčijami teismine tvarka.

  • Nei vienas akcininkas neturi išskirtinės padėties kitų atžvilgiu.


Akcij paketo vert

Akcijų paketo vertė

Slenkstinė kontrolės vertė


Akcij paketo vert1

Akcijų paketo vertė

  • V(Ak) = V ( kontrolė) + V (pelnodalis+likvidacinė išmoka)

  • UAB atveju esminę reikšmę sudaro kontrolė, nes paprastai dividendai nėra mokami sistemiškai.

  • AB atveju kontrolės dėmuo pranyksta, nes nei vienas akcininkas neturi reikšmigesnės kontrolės, todėl esminę reikmę sudaro dividendai, kurie papratsai mokami sistemiškai.


B dai u tikrinti akcij paketo vert

Būdai užtikrinti akcijų paketo vertę

  • I. Bendrovei nustatyti ribotą terminą. Tai pats veiksmingiausias sprendimas

  • II. Sudaryti akcininkų sutartį dėl privalomo balsavimo skiriant tam tikrą pelno dalį dividendams


Bendrov s ribotas laikotarpis

Bendrovės ribotas laikotarpis

  • Juridinis asmuo turi galimybę veikti neribotai, tačiau UAB atveju toks pasirinkimas nors teisėtas yra ekonomiškai vertinant klaidingas.


Akcinink sutartys

Akcininkų sutartys

  • Sutartys dėl investicijų ir balsavimo suderinimo


Juridinio asmens dalyvi balsavimo sutartys

Juridinio asmens dalyvių balsavimo sutartys

  • 1. Juridinio asmens dalyviai gali sudaryti sutartį dėl bendro balsavimo juridinio asmens dalyvių susirinkime. Balsavimo sutartis negalioja, jeigu įsipareigojama:

  • 1) balsuoti pagal juridinio asmens valdymo organų nurodymus;

  • 2) balsuoti už visus juridinio asmens valdymo organų pateiktus pasiūlymus;

  • 3) balsuoti pagal nurodymus ar balsuojant susilaikyti už tam tikrą atlyginimą.

  • 2. Balsavimo sutartis gali nustatyti, kad balsavimo sutarties šalys išduoda įgaliojimą trečiajam asmeniui balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkimuose balsavimo sutarties šalių vardu, ir toks įgaliojimas gali būti panaikintas tik balsavimo sutarties numatytais atvejais.

  • 3. Balsavimo sutarties šalys, išdavusios įgaliojimą, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, neturi teisės pačios balsuoti ar išduoti įgaliojimus kitiems asmenims balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime įgaliojime nurodytais klausimais.

  • 4. Vienai iš balsavimo sutarties šalių pažeidus balsavimo sutartį, teismas turi teisę įpareigoti perskaičiuoti juridinio asmens dalyvių susirinkimo balsavimo rezultatus pagal balsavimo sutartį arba pripažinti juridinio asmens dalyvių susirinkimo sprendimą negaliojančiu, jei balsavimas pažeidžiant sutartį turėjo lemiamos įtakos sprendimo priėmimui ar nepriėmimui.


Iliustracijos

Iliustracijos

  • Akcininkai susitaria, kad iki Projekto užbaigimo neparduos ar kitaip neperleis nuosavybės teise jiems priklausančių Bendrovės akcijų kitiems asmenims. Vienas Akcininkas turi teisę perleisti kitam Akcininkui jam priklausančias bendrovės akcijas tik gavęs visų Akcininkų (Sutarties Šalių) raštišką sutikimą.

  • Akcininkai susitaria, kad kiekvienas Akcininkas gali inicijuoti, atšaukti bet kurį stebėtojų tarybos narį, bet priimti sprendimą dėl jų atšaukimo galima tik gavus Akcininko, pasiūliusio stebėtojų tarybos nario kandidatūrą, pritarimą.

  • Bet kuris Akcininkas gali bet kuriuo metu pasiūlyti atšaukti savo paties pasiūlytą stebėtojų tarybos narį, ir Akcininkai sutinka artimiausio visuotinio akcininkų susirinkimo metu balsuoti už tokio stebėtojų tarybos nario pakeitimą kitu stebėtojų tarybos nariu, kurį pasiūlo stebėtojų tarybos narį iš pareigų atšaukiantis Akcininkas.


Iliustracijos1

Iliustracijos

Iki Projekto užbaigimo Bendrovės akcininkams dividendų mokėti nenumatoma.

Skirstyti 1/3 metinio pelno dividendams, nebent vienbalsiai būtų atšauktas šis įsipareigojimas.

Parduoti tretiesiems asmenims savo akcijas tik jei kartu parduoda savo turimas ir likę akcininkai, nebent jie prieštarauja kainai.


Galimo konflikto sprendimo iliustracija 50 50 atvejis

Galimo konflikto sprendimo iliustracija (50-50 atvejis)

  • Akcininkas turi teisę pasiūlyti parduoti savo akcijas, tačiau jei per 30 dienų kitas akcininkas nesutinka jų nupirkti, jis privalo ta pačia kaina parduoti savo valdomas akcijas.


Veiklos tyrimas

Veiklos tyrimas

  • Juridinio asmens veiklos tyrimui pagrindas yra CK2.125 straipsnyje išvardintų asmenų abejonė, ar juridinis asmuo, kaip toks, ar šio juridinio asmens valdymo organai, jų nariai veikė tinkamai [...]. Teismas sprendžia, ar prašyme nurodytos aplinkybės yra pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, bet netiria ir nevertina juridinio asmens, jo valdymo organo ar jo narių konkrečių veiksmų“.

  • Taigi, teismui sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo, nėra vertinami konkretūs juridinio asmens valdymo organo ar jo nario veiksmai/sprendimai ir nustatinėjamas jų teisėtumas/neteisėtumas bei įtaka netinkamai juridinio asmens veiklai. Pastarieji klausimai bus nagrinėjami antrajame juridinio asmens tyrimo etape, tai yra gavus ekspertų išvadas dėl juridinio asmens (jo valdymo organo ar nario) tyrimo, išklausius šalių ir atitinkamų valstybės institucijų nuomonių (CK2.131 str. 1 d.). Tuo tarpu pirmajame juridinio asmens tyrimo etape yra vertinami tik juridinio asmens vykdomos ūkinės-komercinės veiklos rezultatai, tai yra įvairūs ekonominiai rodikliai, kuriems tendencingai blogėjant arba kuriems nesant iki galo aiškiems (atskleistiems), kyla pagrįstų abejonių dėl juridinio asmens valdymo organo ar nario vykdomos veiklos tinkamumo. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs juridinio asmens veiklos nuostolingumą kaip pagrindą pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą 


Priverstinis akcij dali paj pardavimas

PRIVERSTINIS AKCIJŲ (DALIŲ, PAJŲ) PARDAVIMAS

  • Juridinio asmens dalyviai turi teisę kreiptis į teismą reikalaudami, kad juridinio asmens akcijos (dalys, pajai), priklausančios juridinio asmens dalyviui, kurio veiksmai prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams ir kai negalima pagrįstai manyti, kad tie veiksmai ateityje pasikeis, būtų parduotos juridinio asmens dalyviui, kuris kreipiasi.

  • Teisę kreiptis dėl priverstinio akcijų (dalių, pajų) pardavimo turi šie privataus juridinio asmens dalyviai:

  • 1) vienas ar keli uždarosios akcinės bendrovės akcininkai, kurių turimų akcijų nominali vertė ne mažesnė kaip 1/3 įstatinio kapitalo;

  • 2) vienas ar keli ūkinės bendrijos nariai, kurių dalys sudaro ne mažiau kaip 1/3 viso į bendrąją dalinę nuosavybę sujungto turto dalių;

  • 3) vienas ar keli žemės ūkio bendrovės arba kooperatinės bendrovės nariai, kurių pajus sudaro ne mažiau kaip 1/3 visų pajų.


Privalomasis pasi lymas

Privalomasis pasiūlymas

  • Privalomas oficialus pasiūlymas – asmens, įgijusio daugiau kaip 40 procentų balsų bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus pasiūlymas, visuotiniame akcininkų susirinkime, vertybinių popierių savininkams teikiamas privalomas viešas pasiūlymas supirkti likusius balsavimo teisę suteikiančius tos bendrovės išleistus vertybinius popierius ir vertybinius popierius, patvirtinančius teisę įsigyti balsavimo teisę suteikiančius vertybinius popierius.


Teis i pirkti

Teisė išpirkti

  • Gali būti numatyta įstatuose arba akcininkų sutartyje

  • Įstatyme taikoma tik AB tipo bendrovėms.

  • Nuosavybės vertybinių popierių emitento akcininkas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, įsigijęs akcijų, sudarančių ne mažiau kaip 95 procentus balsavimo teises suteikiančio kapitalo ir ne mažiau kaip 95 procentus visų balsų emitento visuotiniame akcininkų susirinkime, turi teisę reikalauti, kad visi kiti emitento akcininkai parduotų jiems priklausančias balso teisę suteikiančias akcijas, ir šie privalo jas parduoti šio įstatymo nustatyta tvarka.


Juridinio asmens organai

Juridinio asmens organai

  • 1. Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus.

  • 2. Įstatymų ar steigimo dokumentų nustatytais atvejais juridinis asmuo gali įgyti civilines teises ir pareigas per savo dalyvius.

  • 3. Juridinio asmens dalyviai turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami uždrausti juridinio asmens valdymo organams ateityje sudaryti sandorius, prieštaraujančius juridinio asmens veiklos tikslams ar peržengiančius juridinio asmens valdymo organo kompetenciją.

  • 4. Juridinio asmens valdymo organų nariais gali būti tik fiziniai asmenys, o kitų organų nariais – ir fiziniai, ir juridiniai asmenys.


U darosios akcin s bendrov s akcij perleidimo ypatumai

Uždarosios akcinės bendrovės akcijų perleidimo ypatumai

Apie ketinimą parduoti visas ar dalį uždarosios akcinės bendrovės akcijų akcininkas privalo raštu pranešti uždarajai akcinei bendrovei, nurodydamas perleidžiamų akcijų skaičių pagal klases ir pardavimo kainą. Pirmumo teisę įsigyti visas parduodamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas turi akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo uždarojoje akcinėje bendrovėje dieną buvę jos akcininkai.

  • Akcijas parduodantis asmuo turi teisę pareikalauti, kad pirkėjas pateiktų adekvatų kainos už akcijas apmokėjimo užtikrinimą (banko garantiją, įkeitimą ir kt.).

  • Uždarosios akcinės bendrovės įstatuose gali būti nustatyta kitokia akcijų pardavimo tvarka. (pvz. jei perleidžiamos akcijos vienam iš esamų akcininkų)


Juridini asmen organ kompetencija ir funkcijos

Juridinių asmenų organų kompetencija ir funkcijos

  • 1. Juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai.

  • 2. Kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra. Atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojantys įstatymai gali nustatyti, kad valdymo organas ir dalyvių susirinkimas gali būti vienu juridinio asmens organu.

  • 3. Valdymo organas atsako už finansinės atskaitomybės sudarymą, juridinio asmens dalyvių susirinkimo sušaukimą, duomenų ir dokumentų pateikimą juridinių asmenų registrui, pranešimą juridinio asmens dalyviams apie esminius įvykius, turinčius reikšmės juridinio asmens veiklai, juridinio asmens veiklos organizavimą, juridinio asmens dalyvių apskaitą, veiksmus, nurodytus CK 2.4 straipsnio 3 dalyje, jei kitaip nenumatyta atskirų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar juridinio asmens steigimo dokumentuose.

  • 4. Juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos.


Moni valdymo teisiniai klausimai

Dr. Paulius Čerka

Pagrindiniai įmonių valdymo teisiniai aspektai

Akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės gali turėti keturis valdymo organus:

Visuotinį akcininkų susirinkimą

Stebėtojų tarybą

Valdybą

Bendrovės vadovą.


Moni valdymo teisiniai klausimai

Vykdantieji v. nevykdantieji vadovai

Bendrovių teisės doktrinoje vadovais laikomi ir vykdantieji (valdymo organų nariai) ir nevykdantieji vadovai (priežiūros organų nariai). Atsižvelgiant į tai, vadovu laikytinas valdymo ar priežiūros organo narys, kurio veikla susijusi su kasdienės juridinio asmens veiklos organizavimu ir tokios veiklos priežiūra. Dalyvis yra įmonės kapitalo teikėjas ir bendrovės organo – dalyvių susirinkimo narys. Dalyvių susirinkimas nelaikomas valdymo organu (CK2.82 straipsnio 2 dalis), nes neatlieka valdymo organui būdingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų.

Tačiau dalyvių susirinkimas sprendžia neišeidamas už jam įstatymo priskirtos kompetencijos ribų svarbiausius ir paprastai su ilgalaike įmonės veiklos perspektyva susijusius, nekasdienius veiklos klausimus, todėl dalyvių veikla kasacinio teismo vadinama strateginiu bendrovės valdymu .

Jei dalyvis atlieka veiksmus, kurie pagalįstatymus ir steigimo dokumentus nepriskirtini jo, kaip dalyvio, kompetencijai, bet būdingi vadovui, laikytina, kad jis veikia kaip faktinis vadovas ir atsakomybę turi prisiimti kaip vadovas. Kai tas pats asmuo yra ir vadovas, ir dalyvis arba tik dalyvis ir atlieka dalyviui būdingus, bet neteisėtus kaltus žalos sukėlusius veiksmus, jo atsakomybė turi būti nustatoma kaip dalyvio civilinė atsakomybė.


Moni valdymo teisiniai klausimai

Vadovo atšaukimo klausimas

Valdyba v. VAS:

Skirtingi sušaukimo terminai ir iniciatyva turintys asmenys

Operatyvumas labai reikšminga aplinkybė

Laikino administratoriaus skyrimas kritiniais atvejais.


Sandoriai sudaryti pa eid iant priva iojo juridinio asmens valdymo organ kompetencij

Sandoriai, sudaryti pažeidžiant privačiojo juridinio asmens valdymo organų kompetenciją

  • 1. Sandoriai, kuriuos sudarė privačiojo juridinio asmens valdymo organai pažeisdami savo kompetenciją, sukelia prievoles juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus, kai įrodoma, jog sudarydamas sandorį trečiasis asmuo žinojo, jog sandorį sudarė šios teisės neturintis juridinio asmens valdymo organas, ar dėl aplinkybių susiklostymo negalėjo to nežinoti.

  • 2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, jeigu yra nustatytas kiekybinis atstovavimas, t. y.juridinio asmens vardu gali veikti tik keli valdymo organo nariai kartu ar valdymo organo narys ir atstovas kartu, ar valdymo organo narys ir kito organo narys kartu, ar valdymo organo narys ir dalyvis kartu. Kiekybinis atstovavimas turi būti numatytas juridinio asmens steigimo dokumentuose, nurodytas juridinių asmenų registre ir paskelbtas juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

  • 3. Asmuo, sudaręs sandorį šio straipsnio 1 dalyje numatytomis aplinkybėmis, yra subsidiariai atsakingas, jei trečiojo asmens reikalavimo juridinis asmuo iki galo nepatenkina.


Saugumo priemon s

Saugumo priemonės

  • I. Kiekybinis atstovavimas.

  • II. Banko sąskaitos valdymas kelių asmenų.

  • III. Įstatų draudimai.

  • IV. Darbo reglamento tvarka. (pareiga derinti ir pan.)


Juridinio asmens organ nari pareigos

Juridinio asmens organų narių pareigos

  • 1. Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai.

  • 2. Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo.

  • 3. Juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams.

  • 4. Juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo.

  • 5. Juridinio asmens valdymo organo narys privalo pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 3 dalyje, ir nurodyti jų pobūdį ir, jei įmanoma, vertę. Ši informacija turi būti pateikta raštu arba įrašyta į juridinio asmens organų posėdžio protokolą.

  • 6. Juridinio asmens organo narys gali sudaryti sandorį su juridiniu asmeniu, kurio organo narys jis yra. Apie tokį sandorį jis privalo nedelsdamas pranešti kitiems juridinio asmens organams šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka arba juridinio asmens dalyviams, jei juridinio asmens steigimo dokumentai aiškiai nenustato kitos informavimo tvarkos.

  • 7. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.


Nekonkuravimo susitarimas

Nekonkuravimo susitarimas

  • Laikomas civilinio pobūdžio sutartimis

  • Būtina:

    Maksimalus terminas 2metai

    Atlyginimas per nekonkuravimo laikotarpį

    Ribojimas teritorija ir darbo pobūdžiu


Komercin s paslapties saugojimo susitarimas

Komercinės paslapties saugojimo susitarimas

  • Skiriasi nuo nekonkuravimo sutarties

  • Galima bauda, nors darbo kodeksas draudžia pinigines drausmines nuobaudas.

  • Neribojamas laike. Neatlygintinas.

  • Paslaptis turi būti :

  • 1. Slapta. (nėra asmenų, kurie ją teisėtai žinotų be pareigos saugoti) 2. Komerciškai vertinga. 3. Saugoma (techninėmis ir teisinėmis priemonėmis)


Pastang v rezultato sutartys

Pastangų v. rezultato sutartys

  • Darbo/samdos sutartis- iš esmės sutariama dėl pastangų.

  • Darbo/rangos sutartis- iš esmės sutariama dėl rezultato.

  • Dėl šios priežasties nėra darbo drausminės atsakomybės už rezultato nepasiekimą.

  • Valdybai ir vadovui galima nustatyti atlyginimus pagal pasiektus rezultatus.


Vadovo atsakomyb s klausimai

Vadovo atsakomybės klausimai


Mon s vadovo atveju

Įmonės vadovo atveju

  • Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnyje nustatyta, kad su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis ir kad su juo gali būti sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad bendrovės vadovui taikoma materialinė darbuotojo atsakomybė pagal bendrąsias DK nustatytas taisykles, papildomai taikant specialiuosius įstatymus. Jie taikomi tiek, kiek turtinės bendrovės vadovo atsakomybės klausimų nereglamentuoja DK (CK 1.1 straipsnio 3 dalis).


Moni valdymo teisiniai klausimai

Dr. Paulius Čerka

VALDYMO ORGANŲ GALIŲ ATSVAROS BŪTINYBĖ –VALDYMO ORGANŲ PAREIGOS

  • Administracijos vadovą ir Lietuvoje įsteigtą irveikiančią bendrovę tarpusaviosieja ne vien tik darbo santykiai.

  • Vadovo ir bendrovės santykius reguliuoja ne tik Darbo kodeksas


Mon s vadovo atveju1

Įmonės vadovo atveju

  • Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens organo nariui nustatyta visiška atsakomybė už padarytą žalą juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

  • Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal DK 255 straipsnio 5 punktą darbuotojui, kuris yra juridinio asmens valdymo organo narys, taikoma visiška materialinė atsakomybė, išskyrus atvejus, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip


Vadovo atsakomyb s klausimas

Vadovo atsakomybės klausimas

  • Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl juridinio asmens vadovo teisinio statuso, akcentavo tam tikrą vadovo ir bendrovės santykių dualizmą: „vidiniuose“ santykiuose, organizuojant kasdienę bendrovės veiklą, priimant, atleidžiant, skatinant, baudžiant darbuotojus, vadovas vertintinas kaip darbo teisinių santykių subjektas, o „išoriniuose“, veikdamas bendrovės vardu santykiuose su kitais asmenimis, – kaip bendrovės valdymo organas (ir atstovas), ir išaiškino, jog kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos veikdamas kaip jos valdymo organas „išoriniuose“ santykiuose, tai jam taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus, o ne materialinė atsakomybė pagal Darbo kodeksą(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Optimalūs finansai“ v. G. P., bylos Nr. 3K-7-444/2009). Tais atvejais, kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos netinkamai organizuodamas kasdienę bendrovės veiklą, t. y. netinkamai atlikdamas savo kaip vadovo pareigas „vidiniuose“ santykiuose, tai dėl jo atsakomybės spręstina pagal darbo teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Mažeikių nafta“ v. I. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-446/2009).


U delsto bankroto atveju

Uždelsto bankroto atveju

  • Įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.


Pareigos kreditoriams

Pareigos kreditoriams

  • LAT pažymėjo, kad įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams, tačiau suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Jei dalyvis atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus nepriskirtini jo, kaip dalyvio, kompetencijai, bet būdingi vadovui, laikytina, kad jis veikia kaip faktinis vadovas ir atsakomybę turi prisiimti kaip vadovas. Kai tas pats asmuo yra ir vadovas, ir dalyvis arba tik dalyvis ir atlieka dalyviui būdingus, bet neteisėtus kaltus žalos sukėlusius veiksmus, jo atsakomybė turi būti nustatoma kaip dalyvio civilinė atsakomybė.


Moni valdymo teisiniai klausimai

Dr. Paulius Čerka

  • Akcinių bendrovių įstatymas nenumato specialaus įmonės vadovo statuso, bet teismai, atsižvelgdami į minėto įstatymo nuostatas ir numatytas procedūras, savo praktikoje nustatė specifinį vadovo teisinį statusą.


Moni valdymo teisiniai klausimai

Dr. Paulius Čerka

Akcinių bendrovių įstatymo norma įtvirtino administracijos vadovo atsakomybė pagal civilinės, o ne darbo teisės normas, principą, nepriklausomai nuo to, ar jis dirba pagal darbo, ar pagal vadovavimo sutartį.

Vadovo ir bendrovės santykiai turi būti laikomi ne darbo, o atstovavimo santykiais, kuomet direktoriui, kaip bendrovės įgaliotiniui, pavedama veikti bendrovės vardu ir savo veiksmais sukurti bendrovei teises ir pareigas.


Moni valdymo teisiniai klausimai

Vadovo statuso problema bendrosios teisės šalyse

Visi darbuotojai yra savo darbdavio atstovai, tačiau ne visi atstovai yra darbuotojai.

Bendrosios teisės šalyse, teisinis įmonės vadovo statusas darbo santykiui neturi reikšmės, vadovo buvimą įmonės darbuotoju lemia faktinės aplinkybės, visų pirma, sutartis


Moni valdymo teisiniai klausimai

Dr. Paulius Čerka

Vadovo statuso problema civilinės teisės tradicijos šalyse

Įmonės vadovas nėra įmonės darbuotojas, jam netaikomos darbo teisės normos, su įmone vadovą sieja sutartiniai civiliniai santykiai.


Moni valdymo teisiniai klausimai

Dr. Paulius Čerka

Valdybos statusas Europos šalyse

Europos Sąjungos valstybių narių įstatymai skirtingai reglamentuoja valdybos narių statusą ir galimą santykį su bendrove.


Moni valdymo teisiniai klausimai

Dr. Paulius Čerka

Valdybos narių skirstymas į darbuotojus ir ne darbuotojus daugeliu atveju tiesiogiai susijęs ir su valdybos narių skirstymu į vykdančiuosius ir ne vykdančiuosius direktorius.

Vykdantieji direktoriai, sudarantys bendrovės administraciją (vykdantysis direktorius, finansų direktorius, marketingo direktorius ir pan.) dažniausiai yra bendrovės darbuotojai. Tuo tarpu išoriniai direktoriai yra nepriklausomi atstovai, ir su jais dažniausiai sudaromos atskiros sutartys dėl paslaugų, dalyvavimo valdyboje ar pan.


Moni valdymo teisiniai klausimai

Dr. Paulius Čerka

Vadovo ir bendrovės santykiai nėra tradiciniai darbo santykiai arba, kitaip tariant, net ir tuomet, kai tarp administracijos vadovo ir bendrovės yra sudaryta darbo sutartis, šie santykiai iš esmės atitinka ne darbo teisinius santykius, o civilinius teisinius santykius, kuriems taikytinos pavedimo sutartį reguliuojančios teisės normos. Taigi administracijos vadovui negali būti visa apimtimi taikomas Darbo kodeksas.


Moni valdymo teisiniai klausimai

Dr. Paulius Čerka

VALDYMO ORGANŲ GALIA - TEISĖ SUDARYTI SANDORIUS BENDROVĖS VARDU IR „ULTRA VIRES“ PRINCIPAS

  • LR Akcinių bendrovių įstatymas bei Civilinis kodeksas numato, kad taip vadinamoji “ultra vires” teisės doktrina nebėra taikoma bendrovės valdymo organų sudarytiems sandoriams.


Moni valdymo teisiniai klausimai

Dr. Paulius Čerka

Sąžiningumas civilinėje teisėje turi būti vertinamas taikant du kriterijus - objektyvų ir subjektyvų. Pirmiausiai turi būti atsakoma, ar asmens veiksmai gali būti pripažinti sąžiningais, atsižvelgiant tik į objektyvias faktines aplinkybes, t.y. atsiribojant nuo subjektyvių asmens vertinimų bei jo savybių.

Asmuo, kuris prieš sudarydamas sandorį nesiima visų įmanomų priemonių išsiaiškinti aukščiau nurodytas aplinkybes, negali būti laikomas sąžiningu ir turi prisiimti visus neigiamus tokio neapdairumo padarinius.


Moni valdymo teisiniai klausimai

Dr. Paulius Čerka

Kokio žinojimo pakanka, kad galima būtų laikyti, jog sutarties kontrahentas “žinojo” apie bendrovės įstatuose numatytas veiklas?

Numanomas žinojimas, t.y. kuomet laikoma, kad visi asmenys žino apie visus viešai paskelbtus duomenis;

Faktinis žinojimas, t.y. kuomet sutarties šalis faktiškai buvo susipažinusi su bendrovės įstatuose numatyta veiklos apimtimi;

Sutarties šalis ne tik yra faktiškai susipažinusi su įstatais, bet ir aiškiai supranta, kad sudaromas sandoris neatitinka vykdomos veiklos, t.y. yra neteisėtas.


Moni valdymo teisiniai klausimai

Dr. Paulius Čerka

  • Kuriam asmeniui įsipareigoję valdymo organai?


Moni valdymo teisiniai klausimai

Įmonių valdymas. Bendrovių valdymo kodeksas


Moni valdymo teisiniai klausimai

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD) pateikia funkcinį bendrovių valdymo apibrėžimą:

„Bendrovių valdymas – tai sistema, kuri yra taikoma vadovauti bendrovėms ir jas kontroliuoti. Bendrovių valdymo struktūrą sudaro teisių ir atsakomybių paskirstymas tarp skirtingų bendrovėje veikiančių asmenų, tokių kaip valdyba, direktoriai, akcininkai ir kiti interesų turėtojai, ir taisyklių bei veikimo būdų, taikomų priimant sprendimus dėl tam tikrų bendrovės klausimų, išdėstymas. Taip pat yra pateikiama sistema, pagal kurią yra nustatomi bendrovės tikslai ir priemonės tiems tikslams siekti ir bendrovės veiklai kontroliuoti.“


Moni valdymo teisiniai klausimai

Šiuolaikinis išskirtinis dėmesys bendrovių valdymuipasižymi tuo jog pripažįstama, kad bendrovių valdymas daro didelę įtaką įmonės ekonominei veiklai ir jos galimybei gauti ilgalaikį žemos kainos investicinį kapitalą.

Vienas efektyviausiu ir populiariausiu instrumentu, darantis teigiamą įtaką bendrovių valdymui, yra bendrovių valdymo kodeksas (corporategovernancecode). Europos Komisijos duomenimis, per pastaruosius dešimt metų Europoje buvo priimti maždaug 40 tokių kodeksų. Paprastai bendrovių valdymo kodeksus rengia vertybinių popierių biržos, o kodeksai taikomi tose biržose listinguojamoms bendrovėms.


Moni valdymo teisiniai klausimai

Akcinės bendrovės struktūros vystymasis

Žodis “bendrovė” yra kilęs iš lotyniško žodžio corpus (organas, organizacija), kuris nurodo į “žmonių organizaciją”; t.y. grupė žmonių, kurie yra įgalioti veikti kaip vienas individas


Moni valdymo teisiniai klausimai

Valdymo ir nuosavybės atskyrimas bendrovėse - prielaida nustatyti valdymo organų pareigas

Nors vienas iš svarbesnių motyvų steigti akcinę ar uždarąją akcinę bendrovę yra jų, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų statusas, tačiau tuo pačiu turto atskyrimas reiškia, jog tą turtą valdys ne jo savininkai (akcininkai), o bendrovės vadovai.


Moni valdymo teisiniai klausimai

  • Bendrovės valdymo šiuolaikiniai principai

    Bendrovių valdymas – tai sistema, kuri yra taikoma vadovauti bendrovėms ir jas kontroliuoti. Bendrovių valdymo struktūrą sudaro teisių ir atsakomybių paskirstymas tarp skirtingų bendrovėje veikiančių asmenų, tokių kaip valdyba, direktoriai, akcininkai ir kiti interesų turėtojai, ir taisyklių bei veikimo būdų, taikomų priimant sprendimus dėl tam tikrų bendrovės klausimų, išdėstymas.


Moni valdymo teisiniai klausimai

plačiąja prasme bendrovės valdymas apima tokius veiksnius kaip:

1. Teisės ir pareigos bei tarpusavio santykiai tarp skirtingų suinteresuotų akcinių bendrovių pusių.

2. Teisinė bazė, kurioje veikia akcinė bendrovė.

3. Pagrindinių duotoje jurisdikcijoje subjektų faktinis elgesys.


Akcinink teis s rekomendacijos

Akcininkų teisės (rekomendacijos)

  • Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.

  • Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą.

  • VAS sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų.

  • Rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus, įskaitant susirinkimo sprendimų projektus, iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje.

  • Rekomenduojama dokumentus viešai skelbti ir anglų kalba.


Valdymo organ pareigos

Valdymo organų pareigos

  • Fiduciarinės pareigos:

  • Rūpestingumo

  • Lojalumo

  • Paklusnumo


Lojalumo pareiga

Lojalumo pareiga


Interes konfliktas rekomendacijos

Interesų konfliktas (rekomendacijos)

  • Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams.

  • Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai.

  • Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys sudaręs sandorį (išskyrus mažareikšmį) su bendrove turi pranešti apie tai kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams.

  • Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.


Informacijos atskleidimas rekomendacijos

Informacijos atskleidimas (rekomendacijos)

  • Kodeksas nereglamentuoja atskleistinos informacijos turinio – tai kitų teisės aktų reguliavimo dalykas. Kodeksas akcentuoja informacijos atskleidimo formą ir būdus.

  • Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu.

  • Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje.

  • Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.


Interes konflikt vengimas ir atskleidimas

Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

  • Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.

  • Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.

  • Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo.

  • Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams.

  • Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.


Atstovavimas

Atstovavimas

Dr. Paulius Čerka


Atstovavimo esm

Atstovavimo esmė

  • Visą, ką gali daryti pats (sandorių prasme) gali atlikti per atstovą.

  • Įmonės neišvengiamai veikia tik per savo organus ir atstovus.


Atstovavimo esm1

Atstovavimo esmė

  • 1. Asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius.

  • 2. Atstovauti galima sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu.

  • 3. Atstovai gali būti tiek veiksnūs fiziniai asmenys, tiek ir juridiniai asmenys.

  • 4. Atstovais nelaikomi asmenys, kurie veikia savo vardu, nors ir dėl kito asmens interesų (prekybos tarpininkai ir kt.).


Atstovavimas1

atstovavimas

  • Asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius (LR CK 2.132 str. 1d.)

  • Pelno siekiančių juridinių asmenų išduodamas įgaliojimas vadinamas Prokūra. Prokūra yra įgaliojimas, kuriuo juridinis asmuo (verslininkas) suteikia teisę savo darbuotojui ar kitam asmeniui atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su juridinio asmens (verslininko) verslu.Prokūra turi būti įregistruota juridinių asmenų registere. (LR CK 2.176 str.).


Moni valdymo teisiniai klausimai

  • 1.Kieno vardu?

  • 2. Kieno interesais?

  • 3. Kieno sąskaita?

    Atstovas- atstovaujamojo vardu, interesais ir sąskaita

    Komitentas- atstovaujamojo interesais ir sąskaita

    Distributorius/Brokeris- gali veikti atstovaujamojo interesais.


Prekybos agento samprata

Prekybos agento samprata

  • 1. Prekybos agentu laikomas nepriklausomas asmuo, kurio pagrindinė ūkinė veikla – nuolat už atlyginimą tarpininkauti atstovaujamajam sudarant sutartis ar sudaryti sutartis savo ar atstovaujamojo vardu ir atstovaujamojo sąskaita bei dėl jo interesų.

  • 2. Atstovaujamasis ir atstovas gali tarpusavio sutartyje nustatyti tik tokias konkurenciją ribojančias sąlygas, kurių nedraudžia konkurencijos teisės normos.

  • 3. Sutartyje gali būti numatyta išlyga, suteikianti prekybos agentui išimtinę teisę atstovaujamojo vardu sudaryti sutartis tam tikroje teritorijoje ar su tam tikra vartotojų grupe, jeigu tokia išlyga nepažeidžia šio straipsnio 2 dalies nuostatų.


Priklausomas v nepriklausomas atstovas

Priklausomas v. Nepriklausomas atstovas

  • Priklausomas atstovas- darbuotojas

  • Nepriklausomas atstovas- agentas/brokeris/prekybos atstovas

  • Atsiskleidęs atstovas- agentas

  • Neatsiskleidęs atstovas- komiso santykiai


Prok ra

Prokūra

  • 1. Prokūra yra įgaliojimas, kuriuo juridinis asmuo (verslininkas) suteikia teisę savo darbuotojui ar kitam asmeniui atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su juridinio asmens (verslininko) verslu.

  • 2. Be to, prokūra suteikia teisę atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų atlikti teisinius veiksmus teisme ir kitose ne teismo institucijose.

  • 3. Asmuo, kuriam išduota prokūra, yra prokuristas.


Pavedimo vykdymas pagal galiotojo nurodymus

Pavedimo vykdymas pagal įgaliotojo nurodymus

  • 1. Įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotą pavedimą pagal įgaliotojo nurodymus. Įgaliotojo nurodymai privalo būti teisėti, įvykdomi ir konkretūs.

  • 2. Įgaliotinis turi teisę nukrypti nuo įgaliotojo nurodymų, jeigu, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, tai yra būtina įgaliotojo interesais, o įgaliotinis negalėjo iš anksto atsiklausti įgaliotojo arba per protingą terminą negavo atsakymo į savo paklausimą. Šiuo atveju įgaliotinis privalo pranešti įgaliotojui apie nukrypimus, kai tik įmanoma apie tai pranešti.

  • 3. Jeigu įgaliotinis veikia kaip komercinis atstovas, tai įgaliotojas savo interesais gali suteikti jam teisę nukrypti nuo pavedimo ir be išankstinio paklausimo. Tokiu atveju komercinis atstovas privalo per protingą terminą pranešti įgaliotojui apie pavedimo nesilaikymą, jeigu ko kita nenustato sutartis.


Galiotinio pareigos

Įgaliotinio pareigos

  • 1. Įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus, bei vengti savo asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo interesais.

  • 2. Įgaliotinis privalo įvykdyti pavedimą asmeniškai, išskyrus sutartyje nustatytas išimtis bei atvejus, kai įstatymas leidžia perįgaliojimą.


Ataskaita ir turto perdavimas

Ataskaita ir turto perdavimas

  • Įvykdęs pavedimą, įgaliotinis privalo tuojau pat apie tai pranešti įgaliotojui ir pateikti ataskaitą

  • Visa, ką gavo vykdydamas pavedimą, įgaliotinis privalo tuojau pat perduoti įgaliotojui.

  • Įgaliotinis neturi teisės naudoti gautos vykdant pavedimą informacijos ar turto savo interesais. Jeigu įgaliotinis šios pareigos nevykdo, jis privalo atlyginti įgaliotojui dėl to padarytus nuostolius bei grąžinti visa tai, kas yra jo nepagrįstas praturtėjimas, o jeigu jis neteisėtai naudojo daiktą ar pinigus, – atitinkamai sumokėti nuomos mokestį ar palūkanas.


Atstovo pareiga atsiskaityti

Atstovo pareiga atsiskaityti

  • Atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą.


Atstovaujamojo pareiga atlyginti i laidas bei sumok ti atlyginim

Atstovaujamojo pareiga atlyginti išlaidas bei sumokėti atlyginimą

  • 1. Atstovaujamasis turi atlyginti atstovo turėtas išlaidas, susijusias su pavedimo vykdymu, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ko kita.

  • 2. Atstovui už darbą atstovaujamasis turi sumokėti atlyginimą, išskyrus atvejus, kai sutartis ar įstatymai numato, kad atstovaujama neatlygintinai.

  • 3. Atstovaujamasis atlygina atstovo padaryta žalą tretiesiams asmenims.

  • 4. Atstovaujamasis atlygina pačio atstovo patirtą žalą.

  • 5. Atstovaujamasis atlygina atstovo kilusias prievoles iš pavedimo vykdymo (pvz. kompensuoja baudą dėl neteisėto prekinio ženklo naudojimo ir pan.)


Atstovo pareigos

Atstovo pareigos

  • Fiduciarinės pareigos:

  • 1. Rūpestingumo

  • 2. Lojalumo

  • 3. Paklusnumo


Atstovo lojalumo pareiga

Atstovo lojalumo pareiga

  • Dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį.

  • Atstovas negali sudarinėti sandorių atstovaujamojo vardu su savo artimais giminaičiais, nes tokių sandorių sudarymas sukelia interesų konfliktą ir pažeidžia atstovaujamųjų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. gegužės 24 d. nutartis, bylos Nr.3K-3-157/99m.; 1999 m. spalio 27 d. bylos Nr.3K-3-721/99m.).

  • Jeigu atstovas, pažeisdamas suteiktas teises, sudaro atstovaujamojo interesams prieštaraujantį sandorį, toks sandoris atstovaujamojo reikalavimu gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu trečiasis asmuo apie tokį interesų konfliktą žinojo ar turėjo žinoti.

  • Asmuo tuo pat metu negali būti abiejų sandorio šalių atstovu. Tačiau ši nuostata netaikoma vykdant prievoles, taip pat kai abi sandorio šalys aiškiai išreiškia savo valią, kad atstovas veiktų dėl jų abiejų interesų.


R pestingumo ir paklusnumo pareiga

Rūpestingumo ir paklusnumo pareiga

  • Atstovas privalo egtis apdairiai ir rūpestingai.

  • Atstovas privalo paklūsti nurodymams.

  • Duoti ataskaitą apie įvykdytą pavedimą.


Galinim ribos

Įgalinimų ribos

  • Atstovo teisės ir pareigos

  • 1. Atstovo teisės ir pareigos gali būti aiškiai išreikštos arba numanomos iš konkrečių aplinkybių.

  • 2. Atstovas turi teisę atlikti bet kokius veiksmus, kurie konkrečiomis aplinkybėmis būtini atstovaujamojo pavedimui tinkamai įvykdyti.

  • 3. Atstovo teisės ir pareigos gali būti išreikštos bet kokia forma ir jų turinys gali būti įrodinėjamas bet kokiomis įrodinėjimo priemonėmis.


Kompetentingo atstovo problema

Kompetentingo atstovo problema.

  • 1. Įgalinimų viršijimo pasekmės

    (ultra vires).

  • 2.Sutarties vėlesnis patvirtinimas.


Rimtas pagrindas prie ta

Rimtas pagrindas prieš TA

  • Atstovo teisės taip pat gali būti suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.). Jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam.

  • Jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises.


Patvirtinimo galimyb

Patvirtinimo galimybė

  • Jeigu asmens atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai ar sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (CK 2.133 straipsnis).

  • Jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. Kita sandorio šalis tokiu atveju gali raštu prašyti per jos nustatytą terminą, kuris negali būti mažesnis kaip keturiolika dienų, patvirtinti arba nepatvirtinti sandorį. Jeigu per nustatytą terminą neatsakoma, laikoma, kad sandorį patvirtinti atsisakyta. Sandorio patvirtinimas turi atgalinio veikimo galią, t. y. laikoma, kad jis galioja nuo sudarymo.

  • Paskesnis atstovaujamojo pritarimas sandorį padaro galiojantį nuo jo sudarymo.

  • Patvirtinimas gali būti bet kokios formos. Be to, jis gali būti numanomas iš atstovaujamojo elgesio. Patvirtinimas įsigalioja nuo to momento, kai pasiekia trečiąjį asmenį. Įsigaliojusio patvirtinimo nebegalima atšaukti.


Patvirtinimo veiksmai

Patvirtinimo veiksmai

  • Preziumuojama, kad šalis sandorį patvirtino, jeigu po to, kai ji įgijo galimybę sandorį patvirtinti arba nuginčyti:

  • 1) sandorį visiškai ar iš dalies įvykdė;

  • 2) pareikalavo, kad kita šalis įvykdytų sandorį;

  • 3) užtikrino kitai šaliai savo prievolių įvykdymą;

  • 4) visiškai ar iš dalies perleido kitam asmeniui pagal tą sandorį įgytas teises.


Numanomas atstovavimas

Numanomas atstovavimas

Atstovo teisės taip pat gali būti suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.). Jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam.

Jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, t.y. atstovaujamojo elgesys davė protingumo kriterijų atitinkantį pagrindą trečiajam asmeniui sąžiningai manyti, kad atstovas turi reikiamus įgaliojimus ir veikia jų neviršydamas , sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises.


Pasira ymas u kit asmen

Pasirašymas už kitą asmenį

  • Darbuotojas turi pasirašyti tik savo parašu, tačiau nurodyti, kad veikia įmonės vardu.

  • Kito asmens parašo išpildymas reiškia klastojimą.

  • Rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys.

  • Jeigu fizinis asmuo dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti, jo pavedimu sandorį gali už jį pasirašyti kitas asmuo. Už kitą asmenį pasirašiusio asmens parašą turi patvirtinti notaras arba įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurioje jis dirba ar mokosi, vadovas ar jo pavaduotojas, arba stacionarinės gydymo įstaigos, kurioje jis gydosi, vyriausiasis gydytojas ar jo pavaduotojas, arba karinio dalinio vadas ar jo pavaduotojas, kai sandorį sudaro karys, arba tolimajame plaukiojime esančio laivo kapitonas, kartu nurodydami priežastį, dėl kurios sudarantis sandorį asmuo pats negalėjo pasirašyti.


Direktoriaus ultra vires

Direktoriaus ultra vires

  • Sandoriai, kuriuos sudarė privačiojo juridinio asmens valdymo organai pažeisdami savo kompetenciją, sukelia prievoles juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus, kai įrodoma, jog sudarydamas sandorį trečiasis asmuo žinojo, jog sandorį sudarė šios teisės neturintis juridinio asmens valdymo organas, ar dėl aplinkybių susiklostymo negalėjo to nežinoti.

  • Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, jeigu yra nustatytas kiekybinis atstovavimas,

  • Asmuo, sudaręs sandorį šio straipsnio 1 dalyje numatytomis aplinkybėmis, yra subsidiariai atsakingas, jei trečiojo asmens reikalavimo juridinis asmuo iki galo nepatenkina.


Galiojimus vir ijusio atstovo sudaryto sandorio negaliojimas

Įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryto sandorio negaliojimas

  • Jeigu asmens atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai ar sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino.

  •   Jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. Kita sandorio šalis tokiu atveju gali raštu prašyti per jos nustatytą terminą, kuris negali būti mažesnis kaip keturiolika dienų, patvirtinti arba nepatvirtinti sandorį. Jeigu per nustatytą terminą neatsakoma, laikoma, kad sandorį patvirtinti atsisakyta. Sandorio patvirtinimas turi atgalinio veikimo galią, t. y. laikoma, kad jis galioja nuo sudarymo.

  • Kita sandorio šalis, sudariusi sutartį su tokios teisės neturinčiu asmeniu, gali sandorio atsisakyti, kol atstovaujamasis sandorio nepatvirtino, išskyrus atvejus, kai sandorio sudarymo metu žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaro sandorį su neįgaliotu asmeniu.

  • Pagal sandorį, sudarytą neturint įgaliojimo, kitai sandorio šaliai atsako jį sudaręs asmuo, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad pastarasis neturi teisės sudaryti sandorį.

  • Jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises.


Atstovo teis s prie ta

Atstovo teisės prieš TA

  • Prekybos agentas turi teisę atstovaujamojo vardu be specialaus atstovaujamojo įgaliojimo atlikti bet kokius atstovaujamojo pavedimui tinkamai įvykdyti būtinus veiksmus. Keisti sutarčių sąlygas, taip pat priimti sutarties įvykdymą prekybos agentas turi teisę tik tuo atveju, jeigu ši jo teisė yra specialiai aptarta komercinio atstovavimo sutartyje ar atskirame įgaliojime.

  • Prekybos agentas, nors jam ir nesuteikta teisė sudaryti sutartis, turi teisę priimti pretenzijas dėl prekių kiekio ir kokybės bei kitokius trečiųjų asmenų pareiškimus, susijusius su sutarties vykdymu, taip pat atstovaujamojo vardu įgyvendinti pastarojo teises, susijusias su įrodymų užtikrinimu.


Atsakomyb u al

Atsakomybė už žalą

  • Samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės.

  • Darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami.

  • Darbuotojas atsako jį nusamdžiusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra darbuotojo tyčia ar neatsargumas.

  •  Jeigu asmuo, kuris nėra darbuotojas, vykdydamas kito asmens, kuris nėra jo darbdavys, duotą nurodymą, padaro žalos, tai abu šie asmenys atsako solidariai. Atstovaujamas asmuo atsako už savo atstovo, vykdančio pavedimą, padarytą žalą solidariai su savo atstovu.


  • Login