1 / 12

Nekilnojamojo daikto apibrėžimas bei daiktų rūšys

Nekilnojamojo daikto apibrėžimas bei daiktų rūšys. asist. Sigitas Jablonskis 2010 m.

cate
Download Presentation

Nekilnojamojo daikto apibrėžimas bei daiktų rūšys

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Nekilnojamojo daikto apibrėžimas bei daiktų rūšys asist. Sigitas Jablonskis 2010 m.

  2. CK 1.98. str. 2 d. ir 4.2 str. nurodo, kad pagal prigimtįnekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji). • Tačiau vien fakto, kad daiktas atitinka CK 1.98 ir 4.2 str. nurodytus požymius, kad daiktas būtų laikomas nekilnojamuoju daiktu civilinių teisių objekto prasme, nepakanka. Daiktas privalo būti suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas įstatymų nustatyta tvarka ir užregistruotas nekilnojamojo turto registre.

  3. CK 1.98. str. 3 d. nurodo, kad nekilnojamiesiems daiktams taip pat prilyginami įstatymuose numatyti laivai ir orlaiviai, kuriems nustatyta privaloma teisinė registracija. • Pavyzdžiui, Prekybinės laivybos įstatymo 6 str.: „Jūrų laivai prilyginami nekilnojamiesiems daiktams.“ • Įstatymai gali pripažinti nekilnojamaisiais daiktais ir kitą turtą (Pavyzdžiui, įmonė, kaip civilinių teisių objektas, laikoma nekilnojamuoju turtiniu kompleksu) • To priežastis – įstatymu siekiama nustatyti daiktams, kurie turi ypatingą vertę, specialų nekilnojamųjų daiktų teisinį režimą.

  4. Kilnojamuosius daiktus civilinis kodeksas apibrėžia priešingai, t. y. CK 98 str. 4 d. nurodo, kad daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, laikomi kilnojamaisiais, jeigu įstatymai nenustato ko kita.

  5. Daiktų rūšys • Daiktų skirstymas į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius yra pagrindinis daiktų skirstymas daiktinėje teisėje. Civilinės teisės vadovėlyje nurodoma, kad to priežasties yra ypatingi nekilnojamojo daikto teisiniam režimui būdingi pagrindiniai požymiai: • 1. Nuosavybės teisė ir kitos daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą turi būti registruojamos; • 2.Nekilnojamiems daiktų – sandoriams privaloma notarinė forma. • 3. Nekilnojamojo daikto įgyjamosios senaties terminas – 10 metų; • 4. Taikoma daikto buvimo vietos valstybės teisė; • 5. Prievolė, kurios dalykas yra nekilnojamasis daiktas, yra vykdoma jo buvimo vietoje (CK 1.48 str. 1 d.); • 6. Skiriasi teisinės gynybos priemonės (skiriasi ieškinio, kurį galima pareikšti rūšys). Apibendrinant galima teigti, kad nekilnojamojo turto teisinis režimas yra griežtesnis, nes tradiciškai pripažįstama, jog šis turtas yra ypač vertingas, todėl teisė turi užtikrinti ne tik privataus, bet ir viešojo intereso apsaugą.

  6. Kitos daiktų rūšys. Civilinio kodekso 4.2 – 4.19 str. • Pagrindiniai ir antraeiliai daiktai (CK 4.12 - 4.19 str.) • Pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Be pagrindinių daiktų, civilinė teisė dar skiria antraeilius daiktus, kurie dar yra skirstomi į esmines pagrindinio daikto dalis, į priklausinius ir į iš pagrindinio daikto gaunamus vaisius, produkciją ir pajamas. • Daiktų skirstymo į pagrindinius ir antraeilius teisinė reikšmė yra ta, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip.

  7. Išimti iš apyvartos, ribotai esantys apyvartoje ir neišimti iš apyvartos daiktai (CK 4.7 str.) • Kiekvienas asmuo nuosavybės teise gali turėti bet kuriuos daiktus, jeigu tie daiktai neišimti iš apyvartos arba nėra ribotai esantys apyvartoje. Ribotai esantys apyvartoje daiktai yra tam tikras savybes turintys daiktai, kurių apyvarta ribojama saugumo, sveikatos apsaugos ar kitų visuomenės poreikių. • Išimti iš apyvartos yra tik išimtine valstybės nuosavybe esantys daiktai. Jau minėtas Konstitucijos 46 str. nustato, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Minėtų objektų privatūs asmenys apskritai negalį įsigyti savo nuosavybėn. Juos galima tiktai suteikti naudotis neatlygintinai arba išnuomoti įstatymų arba Vyriausybės nutarimų nustatyta tvarka.

  8. Dalieji ir nedalieji daiktai. (CK 4.6 str.) • Daliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių, fiziškai juos padalijus, nepasikeičia tikslinė paskirtis ir kiekviena dalis gali būti kaip savarankiškas daiktas. (Pavyzdžiui, cukrus, žemė su tam tikrom išlygom). • Nedaliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių, fiziškai juos padalijus, pasikeičia tikslinė paskirtis (Pavyzdžiui, gyvūnai, medžiai ir pan.). • Įstatymai taip pat gali pagal prigimtį daliuosius daiktus pripažinti nedaliaisiais. (Pavyzdžiui, Saugomų teritorijų įstatymas nustato, kad Valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, parduodant, išnuomojant, atidalijant, įkeičiant, dovanojant, išskyrus atvejus, kai keičiamos gretimų sklypų ribos.)

  9. Daikto išlaidos (CK 4.10) • Daikto išlaidos skirstomos į įprastines ir ypatingąsias. • Įprastinėmis išlaidomis laikomos išlaidos, būtinos daikto saugumui užtikrinti arba daiktui išsaugoti nuo žūties ar aiškaus pablogėjimo. • Ypatingosiomis išlaidomis laikomos išlaidos, daromos tiek pačiam daiktui pagerinti, tiek ir gaunamoms iš daikto pajamoms padidinti.

  10. Kitus daiktų skirstymo į rūšis pagrindai • 1.Daiktai skirstomi į apibūdinamus pagal individualius požymius (visi nekilnojamieji daiktai, nes yra registruojami registre) ir pagal rūšies požymius (ekstra klasės miltai, grūdai, bulvės). Visi individualiais požymiais apibūdinti daiktai taip pat yra nepakeičiamieji, o pagal rūšies požymius apibūdinti – pakeičiami. • 2. Daiktai skirstomi į suvartojamus (statybinės medžiagos) ir nesunaudojamus (žemė). • 3. Daiktai skirstomi įprastinę vertę turinčius, į ypatingą vertę turinčius daiktus ir į asmeniniais tikslais pagrįstą vertę turinčius daiktus. • 4. Išskiriama atskira daiktų kategorija – namų apyvokos daiktai.

  11. LR civilinio kodekso 1.97-1.98 str., 1.109 str. 4.1-4.19 str. • Valentinas Mikelėnas / Alfonsas Vileita / Algirdas Taminskas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos. Pirmasis leidimas. Vilnius: Justitia, 2001, 213-217 psl.; • Vadovėlis „Civilinė teisė. Bendroji dalis“ (Mokslinis redaktorius Vytautas Mizaras) Išleidimo metai: 2009 m. (Skyrius “Civilinės teisės objektai)

  12. Dėkoju už dėmesį 

More Related