1 / 45

UŽGAVĖNĖS

UŽGAVĖNĖS. Parengė Skuodo Pranciškaus Žadeikio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Vida Stončaitienė. Užgavėnės - paskutinė mėsėdžio diena, žiemos palydų, žiemos išvarymo, daugelio dar vadinama vaisingumo žadinimo, skalsos ir gausumo skatinimo švente.

boyd
Download Presentation

UŽGAVĖNĖS

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript

  1. UŽGAVĖNĖS Parengė Skuodo Pranciškaus Žadeikio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Vida Stončaitienė

  2. Užgavėnės - paskutinė mėsėdžio diena, žiemos palydų, žiemos išvarymo, daugelio dar vadinama vaisingumo žadinimo, skalsos ir gausumo skatinimo švente.

  3. Pagonybės laikais Užgavėnės vadintos Ragučio švente. Pagal seną tradiciją jos turėtų būti švenčiamos net 8 dienas (pradedant sekmadieniu). Na, o tikroji Užgavėnių diena - 46-oji diena prieš Velykas.

  4. Užgavėnės, pagal liaudies mąstyseną, - tai slenkstis tarp nueinančios žiemos ir ateinančio pavasario.

  5. Tai - žiemos virsmo į pavasarį šventė, žiemos palydos ir pavasario žadinimas.

  6. Mirties ir gandro šokis

  7. Lietuvoje Užgavėnės, ypač Žemaitijoje, garsėja persirengėliais.

  8. Žemaitijoje dažniausiai persirengdavo kaukėmis, vaizduojančiomis gyvulius - arkliais, ožiais, gervėmis, beždžionėmis. Kiekviena kaukė turėjo prasmę, paskirtį.

  9. Gervė. Ja rengdavosi ilgakojis paauglys arba vyras, kailinius tartum kelnes maudavosi ant kojų, ant galvos dėdavo smailią kailinę kepurę su prie jos pritaisytu snapu.

  10. Užgavėnių karnavale ir daktaras.

  11. Ožys. Vaidinantis žmogus laikydavo rankose riestą pagalį,  kurio gale pritvirtintas kelmelis su riestomis šaknimis. Kad žiūrovai neliestų ragų - juos išdervuodavo.

  12. Svarbiausieji Užgavėnių persirengėliai buvo iš kasdieninės aplinkos - žydai, elgetos, čigonai, jaunavedžiai, daktarai. Kiekviena kaukė turėjo prasmę, paskirtį.

  13. Žmonės tikėjo, kad žemėje vaikščioja įvairiais pavidalais protėvių vėlės, kurios gali daryti įtaką jų gyvenimui.

  14. Raganos. Vilki senus drabužius, išsidažo suodžiais arba anglimis veidus. Staugia už langų, užeina į vidų.

  15. Čigonai. Vilki spalvotais suplyšusiais drabužiais, vyrai - su bizūnais, moterys su vaiku (lėle) ant rankų. Jie dažniausiai būna be kaukių, tik veidus išsiteplioja suodžiais

  16. Žydo kaukė būna išskobta iš medžio, barzda ir ūsai iš kailio arba lino, išryškinti dantys, lūpos ir skruostai padažyti raudonai, antakiai juodi arba geltoni. Jis vilki sudriskusius drabužius, išvirkščius kailinius, iš šiaudų ar skarmalų pasidaro kuprą.

  17. Visa tai simbolizuoja nenorinčio pasitraukti mėsėdžio arba žiemos (Lašininio) kovą su žmonių išsiilgtu pavasariu (Kanapiniu).

  18. Lašininis su Kanapiniu bei didžiulė moters arba vyro iškamša, vadinama More

  19. Giltinė. Aukšta, ant drabužių užsiskleidusi didelę baltą drobulę. Akys apvedžiotos anglimi, ant dantų uždėdavo iš bulvės išpjaustytus retus dirbtinius dantis - jos burna tapdavo panaši į kaukolę. Jos nešėsi per petį persimetusios dirbtinį dalgį, rankose turėjo medžio pagalį.

  20. Velnias. Persirengėlių grupėje dažniausiai būna  vienas. Jis nedidelis, juodai apsitaisęs, raguota kauke, kartais ir kuprotas, riesta stipria uodega (ji daroma iš vielos).

  21. Morė

  22. Morė. Dėmesio centre. Ją mušdavo sniegais, pagaliais, ožys badė ragais, gervės gnaibė snapais, čigonai būrė mirtį, o velniai laukė jos dūšios, ėjo aplinkui trindami rankas.

  23. Morės deginimas

  24. Žemaitijoje Morę vadino Kotre, Gavėnu.

  25. Tradiciniai Užgavėnių valgiai

  26. Sekmadienį mėsos valgydavo triskart, pirmadienį šešiskart, o per Užgavėnes – net 12 kartų, kad „per metus būtum riebus, sotus ir sveikas“.

  27. „Kad pilvas būtų už kaklą kietesnis“.

  28. Tradiciniai Užgavėnių valgiai – šiupinys (ypač populiarus Žemaitijoje), kopūstai, vėdarai, blynai, šaltiena, kiunkė (mėsos ir bulvių troškinys).

  29. Šiupinys. Kaip matyti pats senoviškiausias Užgavėnių patiekalas. Minima, kad Mažosios Lietuvos šiupinį - žirnius, virtus su kiaulės galva ir kojomis,  - valgė dar praėjusiame šimtmetyje. Ypatinga reikšmė šiupinyje buvo teikiama kiaulės uodegai. Sakydavo, kad tas, kuris valgydamas ją ras, pirmas ir ves. Kitur kiaulės uodegą atiduodavo piemeniui, kad geriau kiaules ganytų.

  30. Visi Užgavėnių valgiai būdavo riebūs: blynai - daugiausia pietums, pavakariams  - mėsa, vakarienei - sriubos.

  31. Blynai Dažniausiai kepdavo miltinius, kartais į jų tešlą įplakdavo ir kiaušinių. Kiek rečiau valgydavo tarkuotų bulvių blynus. Jais būtinai vaišindavo svečius, valgydavo vakare.

  32. Užsigeriama būdavo namie darytu miežiniu alumi, gira arba degtine. Beje, degtinę gerdavo tik vyrai. Vandenį gerti per Užgavėnes nepatariama, nes visus metus troškulys kamuos.

  33. Užgavėnės - paskutinė žiemos diena, per kurią daug valgoma, ypač mėsiškai. Iš pat ankstyvo ryto moterys verda, kepa. Sunkesnių darbų jau nedirbama. Net buvo sakoma, jeigu sunkiai per Užgavėnes dirbsi, tai per visus metus nebus poilsio, nebaigsi darbų. Ypač daug nelaimių tą dieną gali prišaukti verkiančios moterys: rūdys arba kirmys mėsa (kumpiai, lašiniai), rūdimis apsitrauks linai, siūlai ir drobulės, pelės audeklus kapos, kirmėlės kopūstus ės, avys kvaituliu suksis, gyvulių žaizdose atsiras kirmėlių, jaučiai ariant seilėsis.

  34. Šaltiena. Užgavėnių valgis. Ją verda iš kiaulės ausų, kojų ir galvos, šiam reikalui paliktų nuo kalėdinių skerstuvių.

  35. Kopūstai - labai riebus patiekalas, verdamas su dešra arba mėsa. Valgoma per pusryčius ir pavakarius.

  36. Lakštiniai arba kruopos - paskutinis valgis, pieniškas. Valgomas prieš vidurnaktį, kai jau mėsa nebelenda.

  37. Miežinis alus - jį ruošdavo iš anksto, kiti užsiraugdavo tuoj po Kalėdų. Žiūrėdavo, kad nenusistotų, būtų smarkus, aštraus skonio ir kvapo. Alumi vaišindavo svečius, gurkšnodavo patys šeimininkai, ypač senieji, jau nebesuspėjantys su užgavėninkais vaikščioti, besipasokodami apie savo jaunų dienų Užgavėnes

  38. Užgavėnių dainos

  39. Žiema, žiema, bėk iš kiemo! Jei nebėgsi, išvarysim, Su botagais išbaidysim!

  40. Šalta žiema šalin aina, 2 k. Pavasaralis ataina. 2 k. Šėmi jauteliai bauboja, 2 k. Avinėliai arcavoja. 2 k. Pasijungsiu šėmus jaučius, 2 k. Aisiu artų malynėlia. 2 k. Sėsiu kviečius ir rugelius, 2 k. A pasėjis – apakėsiu. 2 k.

  41. Tai man dyvai Dyveliai pastojo, Kol vasarą Ažeras sustojo. Nusipirksiu Deimanto žiedelį, Pašildysiu Vasaros ledelį. Aš nueisiu Vilnužiaus miestelin, Nusipirksiu Deimanto žiedelį Pašildysiu Vasaros ledelį Pagirdysiu Ristųjį žirgelį

  42. Vieškelėli vieškelėli, ką veji, kur bėgi? Tinginėli tinginėli, raišas besermėgi! Pasakysiu pasaką: vilkas rijo ašaką. Rijo rijo, kol užkliuvo už liežuvio.

  43. Vai du bernai ožį pjovė. Ožį pjovė. Ožį pjovė. Bus du skvernai ir rankovė. Ir rankovė. Cha-cha-cha! Vai du bernai ožį lupo. Ožį lupo. Ožį lupo. Girių varnai juos užklupo. Juos užklupo. Cha-cha-cha

More Related