LR DARBO KODEKSO PAKEITIMAI ISIGALIOSIANTYS NUO 2010-08-01. DARBO SUTARCIU SUDARYMO TEORINES IR PRAKTINES PROBLEMOS.

DownloadLR DARBO KODEKSO PAKEITIMAI ISIGALIOSIANTYS NUO 2010-08-01. DARBO SUTARCIU ...

Advertisement
Download Presentation
Comments
bat
From:
|  
(298) |   (0) |   (0)
Views: 407 | Added: 03-06-2012
Rate Presentation: 3 0
Description:
Darbo sutarties sudarymasDarbo sutarties vykdymasDarbo sutarties pasibaigimas. DARBO SUTARTIES SAVOKA DK 93 str.. Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas isipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybes, kvalifikacijos darba arba eiti tam tikras pareigas
LR DARBO KODEKSO PAKEITIMAI ISIGALIOSIANTYS NUO 2010-08-01. ...

An Image/Link below is provided (as is) to

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use only and may not be sold or licensed nor shared on other sites. SlideServe reserves the right to change this policy at anytime. While downloading, If for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.











- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -




1. LR DARBO KODEKSO PAKEITIMAI ISIGALIOSIANTYS NUO 2010-08-01. DARBO SUTARCIU SUDARYMO TEORINES IR PRAKTINES PROBLEMOS.

2. Darbo sutarties sudarymas Darbo sutarties vykdymas Darbo sutarties pasibaigimas

3. DARBO SUTARTIES SAVOKA DK 93 str. Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas isipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybes, kvalifikacijos darba arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovieteje nustatytai tvarkai, o darbdavys isipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatyta darba, moketi darbuotojui sulygta darbo u?mokesti ir u?tikrinti darbo salygas, nustatytas darbo istatymuose, kituose norminiuose teises aktuose, kolektyvineje sutartyje ir ?aliu susitarimu.

4. Darbo sutarties ?alys Darbuotojas-yra fizinis asmuo, turintis darbini teisnuma ir veiksnuma, dirbantis pagal darbo sutarti u? atlyginima. Visi?kas darbinis teisnumas ir galejimas savo veiksmais igyti darbo teises bei sukurti darbo pareigas (darbinis veiksnumas) atsiranda asmeniui, sukakusiam 16 metu. I?imtis numato kiti darbo istatymai. Darbdavys-gali buti imone, istaiga, organizacija ar kita organizacine struktura, nepaisant nuosavybes formos, ru?ies bei veikos pobud?io, turincios darbini teisnuma ir veiksnuma. Darbdaviu darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo ju isteigimo momento .Darbdaviai igyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas igyvendina per savo organus ir administracija.

5. Darbo sutarties po?ymiai leid?iantys atskirti darbo sutarti nuo i ja pana?iu civiliniu sutarciu (rangos, paslaugu, autoriniu ir kt.) Darbas turi buti dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus. ? Asmuo dirba tam tikros profesijos, specialybes, kvalifikacijos darba arba eina tam tikras pareigas. Asmuo dirba paklusdamas darbovieteje nustatytai darbo tvarkai. ?io po?ymio esme yra ta, kad asmuo nera visi?kai savaranki?kas atlikdamas darba, jam atliekant darba vadovauja darbdavys. ?is po?ymis gali reik?tis ivairiai, t. y. darbuotojas gali dirbti laikydamas nurodymu del darbo laiko, darbo organizavimo, darbo drausmes, darbo atlikimo budo, technologiju ir pan. Asmuo dirba atlygintinai. Atlygintinumas yra vienas reik?mingiausiu po?ymiu. Reiketu atkreipti demesi i tai, koks yra atlygintinumo pobudis - periodines i?mokos, kas menesi ar u? atlikta darba mokamos i?mokos. ?

6. DARBO SUTARTIES TURINIO YPATUMAI Darbo sutarties turinys-jos ?aliu sulygtos sutarties salygos, apibre?iancios ?aliu teises ir pareigas. ?alys negali nustatyti tokiu darbo salygu, kurios pablogina darbuotojo padeti, palyginti su ta, kuria nustato Darbo Kodeksas, istatymai, kiti norminiai teises aktai ir kolektyvine sutartis. Jei darbo sutarties salygos prie?tarauja DK, istatymui arba KS, taikomos DK, istatymu, norminiu teises aktu arba KS nuostatos. Ginca del darbo sutarties salygu taikymo sprend?ia darbo gincu nagrinejimo organai.

7. Darbo sutarties salygos Darbo sutarties salygu nustatymo tvarka ir reik?me nera vienoda. Pagal nustatymo tvarka darbo sutarties salygos skiriamos : Salygos, nustatytos istatymu, kitu teises aktu ar kolektyviniu sutarciu (pvz. norminiai teises aktai nustato privalomus saugos darbe standartus ir taisykles, pagrindines darbo ir poilsio laiko normas, darbo apmokejimo salygas i? valstybes, savivaldybiu biud?etu arba valstybes fondu finansuojamu imoniu, istaigu ir organizaciju darbuotojams ir t.t.) Salygos nustatomos ?aliu susitarimu (butinosios ir papildomos).

8. Butinosios sutarties salygos ?ios bendros salygos, butinos bet kokiai darbo sutarciai, yra dvi-tai susitarimas del darbuotojo darbovietes ir darbo funkciju. (?alims del ju nesusitarus laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta.) Darboviete darbo sutartyje apibre?iama nurodant, i kokia imone, istaiga, organizacija darbuotojas priimamas dirbti arba su kokiu fiziniu asmeniu jis sudare darbo sutarti (salyga del darbovietes gali buti patikslinama sutartyje nurodant darbo vieta-cecha, bara, skyriu, tarnyba ir pan.). Darbo funkcija sutartyje apibre?iama nurodant profesija, specialybe, kvalifikacija, pagal kuria dirbs darbuotojas, arba jo pareigas. Profesija-tai darbines veiklos sritis, apimanti darbo funkcijos tikslus ir pobudi (gydytojas, statybininkas ir pan.). Specialybe-siauresne veiklos sritis pagal tam tikra profesija sritis, reikalaujanti specialiu ?iniu ir igud?iu (gydytojas chirurgas, murininkas ir pan.) Kvalifikacija- darbuotojo pasiruo?imo tam tikrai specialybei laipsnis (1-os kat. Gydytojas chirurgas, mokytojas metodininkas ir pan.)

9. Atskiroms darbo sutarties ru?ims numatomos kitos butinosios sutarties salygos SUTARTIES TERMINAS SEZONINIO DARBO POBUDIS IR KT. Norint sudaryti terminuota darbo sutarti ?alys tai turi aptarti sutartyje. ?ios ru?ies butinosios darbo sutarties salygos skiriasi nuo salygu del darbovietes ir darbo funkciju tuo, kad nuo ju priklauso ne darbo sutarties galiojimas, o tam tikra darbo sutarties ru?is. Jeigu, pavyzd?iui, sudarant darbo sutarti nebus aptartas jos galiojimo terminas, tai bus laikoma, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis.

10. PAPILDOMOSIOS DARBO SUTARTIES SALYGOS I?bandymas (Nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojanciojo dirbti pageidavimu-ar darbas tinka darbuotojui). I?BANDYMAS NETAIKOMAS: IKI 18 METU; Pareigoms konkurso arba rinkimu budu, taip pat i?laikius kvalifikacinius egzaminus pareigoms eiti; Darbdaviu susitarimu perkeliamiems dirbti i kita darboviete; Kitais darbo istatymu numatytais atvejais. Profesiju jungimas.

11. DK 95 str.5d. DS gali buti sulygta: jeigu darbo sutartis nutraukiama del darbuotojo kaltes arba jo parei?kimu be svarbios prie?asties, tai darbuotojas isipareigoja atlyginti darbdaviui jo turetas i?laidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kelimui, sta?uotems. Kolektyvineje sutartyje gali buti nustatyta ir kita kompensavimo tvarka ir terminai.

12. DARBO APMOKEJIMO SALYGA Del darbo apmokejimo turi buti sulygstama kiekvienoje darbo sutartyje. Sulygdamos darbo apmokejimo salygas ?alys susitaria del darbo u?mokescio sistemos, darbo u?mokescio dyd?io, mokejimo tvarkos ir kt. ?i darbo sutarties salyga negali buti priskiriama nei prie butinuju, nei prie papildomu. Jos teisine prigimtis yra savaranki?ka, todel Kodeksas nustato ypatinga ?ios salygos nustatymo ir keitimo tvarka.

13. Darbo sutarties sudarymas Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai ?alys susitare del darbo sutarties salygu. Darbo sutartis turi buti sudaroma ra?tu pagal pavyzdine forma. Vienas egzempliorius iteikiamas darbuotojui, o kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis ta pacia diena iregistruojama darbo sutarciu registravimo ?urnale. Ne veliau kaip prie? darbo prad?ia darbdavys iteikia darbuotojui pastarojo tapatybe patvirtinanti dokumenta. Darbdavys u?tikrina, kad darbuotojui butu leid?iama dirbti tik pasira?ius darbo sutarti, iteikus antra sutarties egzemplioriu ir i?davus jo tapatybe patvirtinanti dokumenta. Sudarydamas darbo sutarti, darbdavys privalo pasira?ytinai supa?indinti priimama dirbti asmeni su jo busimo darbo salygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklemis, kitais darbovieteje galiojanciais aktais. Darbuotojas privalo pradeti dirbti kita po darbo sutarties sudarymo diena, jeigu ?alys nesusitare kitaip.

14. Del darbo pagal NDNT i?vada Vadovaujantis LR neigaliuju socialines integracijos istatymo (?in.,2004, Nr.83-298) 20 str.7d., asmens darbingumas ivertinamas procentais ir jo lygis nustatomas 5 punktu intervalais, t.y.: Jei asmeniui nustatoma 0-25 % darbingumo , asmuo laikomas nedarbingu; Jei 30-55%, asmuo laikomas i? dalies darbingu; 60-100% ,asmuo laikomas darbingu. NDNT direktoriaus nustatyta tvarka asmenims i?duodamas Neigaliojo pa?ymejimas, Darbingumo lygio pa?yma ar (ir) Darbingumo lygio del nelaimingo atsitikimo darbe ar profesines ligos pa?yma ir I?vada del darbo pobud?io ir salygu. Pa?ymetina, kad darbuotojui nustatytas neigalumas (darbingumo suma?ejimas) nera pagrindas su juo nutraukti darbo sutarti, jeigu darbuotojas tik i? dalies darbinas ir sugeba tinkamai atlikti savo pareigas.

15. 2006 04 12 Koordinacines komisijos, veikiancios pagal LR SADM 2002-12-23 ISAKYMA Nr.166 i?vada Kai i?vadoje del darbo pobud?io ir salygu darbuotojui yra nustatytas neigalumas su teise dirbti ne visa darbo laika, darbdavys turi u?tikrinti, kad neigalus darbuotojas dirbtu tokios trukmes darba, koks yra nurodytas i?vadoje del darbo pobud?io ir salygu. Todel darbdavys Neigaliojo pa?ymejima bei I?vada pateikusio darbuotojo pra?ymu neturi nustatyti ilgesnes trukmes darbo laiko ar darbo salygu, kurios neatitinka nurodytu I?vadoje del darbo pobud?io ir salygu. ?i nuostata taikytina visais atvejais, i?skyrus, jeigu po i?vados del darbo pobud?io ir salygu formos patvirtinimo arba priemus kitus norminius teises aktus bus numatyta, kad I?vada del darbo pobud?io ir salygu yra rekomendacinio pobud?io darbdavio at?vilgiu ir jam neprivaloma.

16. Priimant i darba butini dokumentai Darbdavys privalo pareikalauti, kad priimamasis dirbti pateiktu asmens tapatybe patvirtinanti dokumenta ir valstybinio socialinio draudimo pa?ymejima. Jeigu darbo istatymai sieja priemima i darba su tam tikru i?simokslinimu ar profesiniu pasirengimu, sveikatos bukle, darbdavys privalo pareikalauti, kad priimamasis pateiktu i?simokslinima, profesini pasirengima, sveikatos bukle patvirtinancius dokumentus, o priimdamas i darba nepilnameti nuo 14 iki 16 metu, gimimo liudijima, vieno i? tevu ar kito vaiko atstovo pagal istatyma ra?ti?ka sutikima, vaiko sveikata pri?iurincio gydytojo leidima, o mokslo metu laikotarpiu-mokyklos, kurioje nepilnametis mokosi, ra?ti?ka sutikima. Darbdavys turi teise pareikalauti ir kitu istatymu nustatytu dokumentu.

17. Nelegalus darbas Esant Darbo Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties po?ymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties Dirbamas u?sienio pilieciu nesilaikant jiems norminiu teises aktu nustatytos idarbinimo tvarkos Darbdaviai ar ju igalioti asmenys, leide dirbti nelegalu darba atsako istatymu nustatyta tvarka

18. DARBO SUTARCIU RU?YS Neterminuotos Terminuotos, laikinosios, sezonines Del antraeiliu pareigu Nuotolinio darbo (nuo 2010-08-01) Patarnavimo darbams Kitos Darbo sutartis paprastai sudaroma neapibre?tam laikui (neterminuota).

19. TERMINUOTA DARBO SUTARTIS Terminuota darbo sutartis gali buti sudaroma tam tikram laikui arba tam tikru darbu atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams. Neleid?iama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobud?io, i?skyrus atvejus, kai tai nustato istatymai arba KS. Su renkamaisiais darbuotojais terminuota darbo sutartis sudaroma laikui, kuriam jie i?rinkti, o su darbuotojais, kuriuos pagal istatymus arba pagal imones, istaigos, organizacijos istatus skiria i darba renkamieji organai, i?skyrus savivaldybiu tarybas, terminuota darbo sutartis sudaroma tu renkamuju organu igaliojimu laikui (kadencijai). Darbdavys privalo informuoti darbuotojus, dirbancius pagal terminuota darbo sutarti, apie laisvas darbo vietas ir u?tikrinti, kad jie turetu tokias pat galimybes isidarbinti nuolatiniam darbui kaip ir kiti asmenys.

20. Darbo sutarties termino nustatymas Darbo sutarties terminas gali buti nustatomas iki tam tikros kalendorines datos arba iki tam tikru aplinkybiu atsiradimo, pasikeitimo arba pasibaigimo. Jeigu darbo sutartyje jos terminas nenurodytas arba netinkamai nustatytas, laikoma, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis. Pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams negali buti taikomos ma?iau palankios darbo salygos, kvalifikacijos kelimo ir skatinimo galimybes negu darbuotojams, dirbantiems pagal neterminuotas darbo sutartis . PAKEISTA 109 str.2d. : Neleid?iama sudaryti terminuotos darbo yra nuolatinio pobud?io, i?skyrus atvejus, kai tai nustato istatymai ar kolektyvines sutartys arba kai darbuotojas priimamas i naujai steigiama darbo vieta (isigalioja nuo 2010-08-01)

21. Terminuotu sutarciu sudarymo ypatumai nuo 2010-08-01 Terminuotu darbo sutarciu, sudaromu pagal Darbo kodekso109 straipsnio 2 dali naujai isteigtoms darbo vietoms, skaicius imoneje, istaigoje, organizacijoje negali vir?yti 50 procentu visu imones, istaigos, organizacijos darbo vietu (pareigybiu)skaiciaus. Terminuota darbo sutartis pagal Darbo kodekso 109 straipsnio 2 dali naujai isteigtai darbo vietai negali buti sudaryta su toje pacioje imoneje, istaigoje, organizacijoje dirbusiu darbuotoju, su kuriuo darbo sutartis buvo nutraukta pagal Darbo kodekso 125 ar 129 straipsni isigaliojus ?iam istatymui. Terminuotos darbo sutartys pagal Darbo kodekso 109straipsnio 2 dali naujai isteigtoms darbo vietoms gali buti sudaromos laikotarpiui iki dveju metu, taciau ne ilgesniam laikui kaip iki 2012 m. liepos 31 d. Darbo santykiams pagal tokia terminuota darbo sutarti tesiantis po 2012 m. liepos 31 d., darbo sutartis tampa neterminuota darbo sutartimi.

22. Terminuotos darbo sutarties termino pasibaigimo pasekmes Jeigu darbo sutarties terminas pasibaige, o darbo santykiai fakti?kai tesiasi ir ne viena i? ?aliu iki pasibaigiant terminui nepareikalavo jos nutraukti, laikoma, kad sutartis pratesta neapibre?tam laikui. Terminuota darbo sutartis tampa neterminuota, kai darbo santykiu buvimo laikotarpiu i?nyksta aplinkybes, del kuriu buvo apibre?tas sutarties terminas (darbuotojas po atostogu negri?ta i darba ir kt.) Jeigu darbo sutartis, pasibaigus jos terminui, nepratesiama arba nutraukiama, bet nepraejus vienam menesiui nuo jos nutraukimo dienos su atleistu i? darbo darbuotoju vel sudaroma terminuota darbo sutartis tam paciam darbui, tai darbuotojo reikalavimu tokia sutartis pripa?istama sudaryta neapibre?tam laikui , i?skyrus DK 109 str.2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus.

23. SEZONINE DARBO SUTARTIS Sudaroma sezoniniams darbams atlikti. Sezoniniais vadinami darbai, kurie del gamtiniu ir klimato salygu dirbami ne visus metus, o tam tikrais periodais (sezonais), ne ilgesniais kaip 8 menesiai (12 menesiu paeiliui laikotarpiu), ir yra itraukti i sezoniniu darbu sara?a patvirtinta LR Vyriausybes nutarimu Nr.154 ?Del sezoninio darbo?, kaip antai murijimas, betonavimas, i?orine apdaila, teritorijos tvarkymas ir ap?eldinimas; nerudiniu med?iagu (skaldos, ?vyro, smelio, molio) gavyba, gel?betonio konstrukciju ir betoniniu elementu gamyba lauke ir ne?ildomose patalpose, ?emes melioravimas, cukraus gaminimas i? cukriniu runkeliu, dar?oviu auginimas atvirame grunte ir ne?ildomuose ?iltnamiuose ir kt.

24. Sezonines darbo sutarties sudarymo ypatumai Sutartyje turi buti aptartas sezoninio darbo pobudis. Sutarties terminas turi buti apibre?tas ne kalendorine data, o tam tikru aplinkybiu pasibaigimu, pvz.,iki 2009 metu sezono, kuriam buvo idarbintas darbuotojas, pabaigos (2009 metu tam tikru darbu sezonui). Jei sulygstama del sezoninio darbo keliems sezonams, butina nurodyti ir termina, t.y. apibre?ti, keliems sezonams yra sudaroma sezoninio darbo sutartis.

25. Sezonini darba dirbanciu darbuotoju darbo ir poilsio laiko bei darbo apmokejimo ypatybes Dirbant sezoninius darbus gali buti taikoma sumine darbo laiko apskaita. Darbuotoju ,dirbanciu pagal sezonines darbo sutartis, darbo grafikai turi buti skelbiami prie? savaite iki ju isigaliojimo. Darbuotojams, dirbantiems viena sezona, kasmetines atostogos nesuteikiamos, o atleid?iant i? darbo u? nepanaudotas atostogas sumokama pinigine kompensacija. Darbuotojams, kuriems pasibaigus ju sezonines sutarties terminui pratesia sutarti kitam sezonui nenutraukiant darbo santykiu, kasmetines atostogos suteikiamos tarpsezoniniu laikotarpiu. Kasmetines atostogos suteikiamos ir ne tarpsezoniniu laikotarpiu, jei tai numatyta KS arba darbo sutartyje. Darbuotojams, kurie dirba du ar daugiau sezonus i? eiles nenutrauke darbo santykiu, u? tarpsezoninius laikotarpius mokamas KS arba DS nurodyto dyd?io atlyginimas.

26. LAIKINOJI DARBO SUTARTIS Sudaroma ne ilgesniam kaip 2 menesiu laikotarpiui. Viena i? terminuotu darbo sutarciu ru?iu, kuria nuo kitu skiria jos galiojimo trukme (2 men.) Terminas gali buti nustatomas ir kalendorine data ir tam tikru aplinkybiu atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu, jei tos aplinkybes akivaizd?iai rodo, kad darbo santykiu trukme nevir?ys 2 menesiu. Terminuota darbo sutartis sudaroma skubiems ar trumpalaikiams darbams atlikti ar laikinai nesantiems darbuotojams pavaduoti. Laikinoji darbo sutartis gali buti sudaroma su studentais, moksleiviais ju atostogu metu, laikantis privalomu nuostatu del saugiu ir sveiku darbo salygu sudarymo asmenims iki 18 metu.

27. Laikinosios darbo sutarties (LS) sudarymo ypatumai Dirbantiems pagal LS gali buti taikoma sumine darbo laiko apskaita. Kasmetines atostogos nesuteikiamos, mokama kompensacija.

28. LAIKINOSIOS DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS LS gali buti nutraukta, kai imoneje darbai buvo sustabdyti ilgiau kaip 2 savaitems del gamybiniu prie?asciu arba kai suma?inama darbu apimtis (darbuotojas atleid?iamas del ?ios prie?asties neispejamas, jam i?mokama 1 men.vid. darbo u?mokescio dyd?io i?eitine i?moka). Darbuotojas, dirbantis pagal LS, neispejus apie atleidima gali buti atleid?iamas i? darbo, kai del laikinojo nedarbingumo neatvyksta i darba ilgiau kaip 7 dienas (jam i?mokama i?eitine i?moka, apskaiciuota pagal vidutini menesini darbo u?mokesti u? likusi laika iki sutarties termino pabaigos, bet ne daugiau kaip u? 1 men.). Kai darbingumas prarandamas del nelaimingo atsitikimo darbe ar profesines ligos, darbuotojui darbo vieta (pareigos) paliekama, kol jis atgauna darbinguma arba jam nustatomas neigalumas, bet ne daugiau kaip iki LS termino pabaigos ( i?mokama 1 men. i?eitine i?moka). Savo pra?ymu darbuotojas nutraukti LS gali ispejes darbdavi prie? 5 darbo dienas. Pagl laikinaja darbo sutarti dirbanciai moteriai pateikus darbdaviui pa?yma apie ne?tuma, draudimas nutraukti su tokia moterimi DS netaikytinas. Pasibaigus laikinosios darbo sutarties terminui, darbdavys turi teise DS nutraukti.

29. ANTRAEILIU PAREIGU SUTARTIS Tai tokia sutartis, pagal kuria darbuotojas greta darbo pagrindineje darbovieteje isipareigoja eiti reguliariai apmokamas antraeiles pareigas arba dirbti reguliaru apmokama darba kitoje (ne pagrindineje) darbovieteje. Darbo funkcija del antraeiliu pareigu gali buti atliekama tik laisvu nuo darbo pagrindineje darbovieteje laiku, nevir?ijant 12 valandu. Darbuotojas, norintis eiti antraeiles pareigas, iki DS sudarymo turi pateikti darbdaviui pa?yma i? pagrindines darbovietes, kurioje turi buti nurodyta jo kasdienio darbo toje darbovieteje prad?ia ir pabaiga. Jeigu darbuotojas dirba ne vienoje darbovieteje, busimajam darbdaviui jis turi pateikti pa?ymas i? visu darbovieciu. Pasikeitus darbo ir poilsio laikui pagrindineje darbovieteje, darbuotojas apie tai turi prane?ti ji priemusiam antraeilems pareigoms (darbui) darbdaviui ir pateikti pa?yma.

30. Antraeiliu pareigu sudarymo ir nutraukimo ypatumai Darbdavys turi u?tikrinti, kad asmuo dirbantis pagal dvi ir daugiau sutarciu, nedirbtu ilgiau kaip 12 valandu per diena. Darbuotojams, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas asmenims , eiti antraeiliu pareigu (dirbti darbo) neleid?iama (DK 145 str. 1d.). Darbuotojas, dirbantis pagal antraeiliu pareigu (darbo) sutarti, turi teise ja nutraukti apie tai ra?tu ispejes darbdavi ne veliau kaip prie? 7 darbo dienas. Kitais atvejais ?i sutartis gali buti nutraukta DK nustatyta tvarka.

31. Sutartis del papildomo darbo Darbuotojas gali susitarti, jeigu to nedraud?ia istatymai, kad jis toje pacioje darbovieteje eis tam tikras papildomas pareigas arba dirbs tam tikra papildoma (sutartyje nesulygta darba). Papildomas darbas gali buti aptartas: Atskiroje sutartyje (kai darbuotojas atlieka papildomas pareigas arba dirba tam tikra papildoma darba papildomu darbo laiku (t.y. ne savo darbo dienos, pamainos metu). Toje pacioje sutartyje iforminama pagrindines darbo sutarties papildymas (kai darbuotojas atlieka papildomas pareigas savo tiesioginio darbo metu).

32. NUOTOLINIO DARBO SUTARTIS(isigalioja nuo 2010-08-01) Nuotolinio darbo sutartyje gali buti nustatyta, kad sutartyje sulygto darbo funkcija arba dali sulygto darbo funkciju darbuotojas atliks kitose nei darboviete, darbuotojui priimtinose vietose. Nuotolinio darbo sutarties ypatumus nustato Vyriausybe ir kolektyvines sutartys.

33. DS sudarytos su namudininkais,sudarytos iki 2010-08-01,tesiasi toliau ir joms taikomos nuotolinio darbo sutarties nuostatos. Prie? darbo sutarties sudaryma darbdavys, susitares su darbuotoju, norminiu teises aktu nustatyta tvarka gali atlikti profesines rizikos vertinima namudininko darbo vietoje. Namudininkui negali buti skiriami darbai, susije su kenksmingais biologiniais, cheminiais, kancerogeniniais veiksni ais, mutagenais ar med?iagomis, kurios galetu buti tokiu veiksniu ?altiniai. Jai namudininko namuose yra asmenu iki 18 metu arba ne?cios ar neseniai pagimd?iusios moterys, jam negali buti skiriami darbai, kurie gali buti pavojingi ?iems asmenims. Namudininkas turi ra?tu informuoti darbdavi ar pas ji namuose yra minetu asmenu.(Nuo 2010-08-01 negalioja).

34. Darbo sutarties su namudininku vykdymas Namudininkui netaikomos imones vidaus darbo tvarkos taisykles, bet jis ipareigojamas rupintis savo paties ir kitu asmenu, kurie galetu nukenteti del netinkamo darbo elgesio ar klaidu, sauga ir sveikata, iskaitant tinkama med?iagu, ma?inu, irankiu ir kitos irangos naudojima. Savo darbo laika darbuotojas skirsto savo nuo?iura. Darbo laikas gali buti ?ymimas kitaip, nei nustatytos pavyzdines formos ?iniara?tyje. Namudininko darbo laikas negali buti ilgesnis kaip 40 val.per savaite. Darbo sutartyje gali buti numatyta kompensacija u? su jo darbu susijusias i?laidas (elektra, vanduo, ry?iu paslaugos ir kt.). (Nuo 2010-08-01 negalioja)

35. PATARNAVIMO SUTARTIS Darbuotojas isipareigoja teikti darbdaviui asmenines namu ukio paslaugas. Darbdavys gali buti tik fizinis asmuo, nes teikiamos tik asmenines namu ukio paslaugos ( namu kambarines paslaugos atliekant ivairius darbus privaciuose namu ukiuose, aukles, tarnaites, vaiku, ligoniu prie?iuros darbuotojo, virejo, skalbejo, sodo darbininko, vairuotojo, apsaugininko ir kt. darbas).

36. Patarnavimo sutarties sudarymo ypatumai Dirbantiems pagal patarnavimo sutartis gali buti taikoma sumine darbo laiko apskaita. Darbo laikas gali buti ?ymimas ir kitaip, nei nustatyta pavyzdines formos ?iniara?tyje. Sutartyje darbuotojo pageidavimu gali buti susitariama del i?laidu (keliones, nakvynes, aprangos ir kt.), patirtu teikiant paslaugas, kompensavimo, apgyvendinimo pas darbdavi ir maitinimo salygu. Sudarius patarnavimo sutarti darbdaviui nera privaloma iteikti darbuotojui darbo pa?ymejima.

37. Darbo sutarties salygu keitimas ir perkelimas i kita darba Kai keiciama gamyba, jos mastas, technologija arba darbo organizavimas, taip pat kitais gamybinio butinumo atvejais darbdavys turi teise pakeisti darbo sutarties salygas. Jei darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo salygomis, jis gali buti atleistas i? darbo pagal DK 129 str. Laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos. Butinosios darbo sutarties salygos (darboviete, darbo funkcijos, sutarties terminas, sezoninio darbo pobudis ir kt.) gali buti keiciamos tik esant i?ankstiniam ra?ti?kam darbuotojo sutikimui, i?skyrus DK 121 str. numatytus atvejus (ypatingi atvejai). Darbo apmokejimo salygas be ra?ti?ko darbuotojo sutikimo darbdavys gali keisti tik tuo atveju, kai istatymais, Vyriausybes nutarimais arba pagal KS yra keiciamas tam tikros ukio ?akos , imones ar darbuotoju kategorijos darbo apmokejimas. Keiciant darbo apmokejimo salygas, suma?inti darbo u?mokesti be darbuotojo ra?ti?ko sutikimo negalima.

38. 123.1 str. DS vykdymo sustabdymas, darbdaviui nevykdant savo isipareigojimu (nuo 2010-08-01) 1 dalis: Darbuotojas turi teise iki 3 men. sustabdyti DS vykdyma ra?tu ispejes darbdavi prie? 3 darbo dienas, jeigu darbdavys ilgiau kaip 2 men. i? eiles nevykdo savo isipareigojimu , numatytu teises aktuose, darbo arba kolektyvineje sutartyje, darbuotojui ilgiau kaip du menesius i? eiles nemoka viso priklausancio darbo u?mokescio.

39. Darbo Kodekso 123.1 str. (nuo 2010-08-01) 2 dalis: Laikinas darbo sutarties vykdymo sustabdymas pasibaigia kita diena po to,kai darbuotojas ra?tu at?aukia laikina darbo sutarties vykdymo sustabdyma arba kai darbdavys visi?kai ivykdo savo isipareigojimus darbuotojui ir ji apie tai informuoja arba kai pasibaigia 3 men. terminas uojauoja

40. 123.1 str.isigalioja nuo 2010-08-01 3 dalis.Jeigu darbuotojas pagristai sustabdo darbo sutarties vykdyma, darbdavys sumoka jam ne ma?esne kaip vienos min. menesines algos dyd?io kompensacija u? kiekviena menesi. 4 dalis.Darbuotojas ,nepagristai sustabdes DS vykdyma, istatymu nustatyta tvarka atsako u? darbdaviui padaryta ?ala.

41. NU?ALINIMAS NUO DARBO Nu?alinimas nuo darbo yra laikinas darbo funkciju atlikimo sustabdymas, kai darbuotojui neleid?iama dirbti darbo sutartyje sulygto darbo arba eiti pareigu ir u? nu?alinima jam nemokamas darbo u?mokestis. Nu?alinti gali darbdavys savo iniciatyva arba igaliotu organu ar pareigunu reikalavimu.

42. Nu?alinimas nuo darbo darbdavio iniciatyva Kai darbuotojas pasirodo darbe neblaivus, apsvaiges nuo narkotiniu ar toksiniu med?iagu.

43. Nu?alinimas nuo darbo pagal pareigunu arba organu, kuriems istatymas suteikia tokia teise, ra?ytini reikalavima Darbuotojas atsisakes nustatytu laiku pasitikrinti sveikata, nu?alinamas nuo darbo pagal pareigunu arba organu, kuriems istatymas suteikia nu?alinimo teise, ra?ytini reikalavima, kuriame turi buti nurodoma, kuriam laikui darbuotojas nu?alinamas, nu?alinimo prie?astis ir teisinis pagrindas (DK 265 str.7d.) Nusikalstamos veikos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisejas, gaves prokuroro pra?yma, nutartimi turi teise nu?alinti itariamaji nuo pareigu ar laikinai sustabdyti jo teise u?siimti tam tikra veikla, jei tai butina, kad butu greiciau i?tirta nusikalstama veika. Nutartis laikinai nu?alinti itariamaji siunciama vykdyti jo darbdaviui. Laikinas nu?alinimas nuo pareigu negali trukti ilgiau kaip 6 men.(prireikus gali buti pratesta dar iki 3 menesiu, pratesimu skaicius neribojamas). Nu?alinimo terminui pasibaigus, darbuotojas gra?inamas i ankstesni darba, jei del nu?alinimo neatsirado pagrindo nutraukti darbo sutarti.

44. ?alos atlyginimas nu?alinus darbuotoja nuo darbo nepagristai Jeigu darbuotojas buvo nu?alintas nuo darbo (pareigu) nepagristai, jis turi teise reikalauti, kad istatymu nustatyta tvarka jam butu atlyginta ?ala. Tais atvejais, kai darbuotoja nepagristai nuo darbo nu?alino darbdavys, jis turi atlyginti ?ala pagal DK 249 str. Ir 250 str. Kai nepagristai darbuotojas buvo nu?alintas igaliotu organu ar pareigunu reikalavimu, ?ala atlyginama ?alos, atsiradusios del vald?ios instituciju neteisetu veiksmu, atlyginimo istatymo (Valstybes ?inios,2005, Nr.127-4532) nustatyta tvarka.

45. DARBO SUTARTIES PASIBAIGIMAS Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai-tai juridiniai faktai arba ju po?ymiai, kuriems esant pasibaigia darbo sutartis. Pagal DK 124 straipsni darbo sutartis baigiasi: Ja nutraukus DK ir kitu istatymu nustatytais pagrindais; Likvidavus darbdavi be teisiu peremejo; Darbuotojui mirus.

46. Darbo sutarties nutraukimas YRA 24 DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMO PAGRINDAI. Teisiniai padariniai skiriasi priklausomai nuo to, kieno iniciatyva darbo sutartisu) Darbo sutarties nutraukimas ?aliu susitarimu. Darbo sutarties nutraukimas suejus terminui. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo parei?kimu. Darbo sutarties nutraukimas del nepriklausanciu nuo darbuotojo aplinkybiu. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nera darbuotojo kaltes. Darbo sutarties nutraukimas be ispejimo. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio bankroto atveju.

47. DK 125 str. Darbo sutarties nutraukimas ?aliu susitarimu Viena sutarties ?alis ra?tu pasiulo kitai ?aliai nutraukti DS. Jei ?i sutinka su pasiulymu, per 7 dienas turi apie tai prane?ti ?aliai, pateikusiai pasiulyma nutraukti darbo sutarti. Sutarusios nutraukti darbo sutarti, ?alys sudaro ra?ti?ka susitarima del sutarties nutraukimo (numatoma DS nutraukimo data, kitos salygos-kompensacija, nepanaudotu atostogu suteikimas ir kt.) Jei antroji ?alis per 7 dienas neprane?a, kad sutinka nutraukti sutarti, laikoma, kad pasiulymas nutraukti DS ?aliu susitarimu yra atmestas.

48. DK 126 str. DS nutraukimas suejus terminui Suejus darbo sutarties terminui, darbdavys arba darbuotojas turi teise nutraukti darbo sutarti. Ne vienai i? ?aliu darbo sutarties nenutraukus, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. DK 132 str. numato, kad DS negali buti nutraukta su ne?cia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui pateikta pa?yma apie ne?tuma, ir dar viena menesi pasibaigus ne?tumo ir gimdymo atostogoms, i?skyrus DK 136 str.1 ir 2 dalyje nustatytus atvejus, taip pat laikinaja DS pasibaigus jos terminui.

49. DK 127 str. DS NUTRAUKIMAS DARBUOTOJO PAREI?KIMU Bendras ispejimo terminas pagal DK 127 str. 1 dali - ne veliau kaip prie? 14 (DARBO ISIGALIOJA NUO 2010-08-01) dienu (KS gali buti numatytas kitoks terminas, bet ne ilgesnis kaip 1 men.). Gali buti nutraukiama ir neterminuota ir terminuota darbo sutartis. 2. Darbuotojas turi teise nutraukti neterminuota, taip pat ir terminuota darbo sutarti iki jos termino pabaigos, apie tai ispejes darbdavi ne veliau kaip prie? tris darbo dienas nuo pra?ymo padavimo dienos, jei reikalavimas nutraukti darbo sutarti pagristas darbuotojo liga ar neigalumu, trukdanciu tinkamai atlikti darba, arba kitomis svarbiomis prie?astimis, nustatytomis kolektyvineje sutartyje, arba jei darbdavys nevykdo isipareigojimu pagal darbo sutarti, pa?eid?ia istatymus ar kolektyvine sutarti. Darbuotojas turi teise nutraukti neterminuota darbo sutarti, apie tai ispejes darbdavi ne veliau kaip prie? keturiolika (nuo 2010-08-01) darbo dienas, jeigu jis igijo teise i visa senatves pensija dirbdamas toje imoneje, istaigoje, organizacijoje (Isigaliojo nuo 2009-08-04). Darbo sutartis tokiais atvejais turi buti nutraukiama nuo darbuotojo pra?yme nurodytos dienos. Darbuotojas turi teise at?aukti pra?yma nutraukti darbo sutarti ne veliau kaip per tris darbo (nuo 2010-08-01) dienas nuo pra?ymo padavimo dienos. Po to jis gali at?aukti pra?yma tik darbdavio sutikimu. Trumpesni ispejimo terminai taikomi nutraukiant laikinasias, sezonines darbo sutartis.

50. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva DK 129 str. Darbdavys gali nutraukti neterminuota darbo sutarti su darbuotoju tik del svarbiu prie?asciu, apie tai ispejes ji DK 130 str. nustatyta tvarka. Atleisti darbuotoja i? darbo, kai nera darbuotojo kaltes, leid?iama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu i kita darba. DK 129 str.4d.Darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teises gauti visa senatves pensija liko ne daugiau kaip penkeri metai (kolektyvineje sutartyje gali buti sulygta, kad ?is apribojimas taikomas darbuotojams, kuriems iki teises gauti visa senatves pensija liko ne daugiau kaip treji metai), asmenimis iki a?tuoniolikos metu, neigaliaisiais, darbuotojais, auginanciais vaiku iki keturiolikos metu, gali buti nutraukiama tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe i? esmes pa?eistu darbdavio interesus. DK 129 str.5d.. Darbdavys turi teise nutraukti terminuota darbo sutarti iki jos termino pabaigos, laikydamasis ?io ir 130 straipsnio nuostatu, tik ypatingais atvejais, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu i kita darba, arba sumokejes darbuotojui u? likusi darbo sutarties galiojimo laika vidutini darbo u?mokesti, arba kolektyvineje sutartyje nustatytais atvejais sumokejes ne ma?esne negu darbuotojo vieno menesio vidutinio darbo u?mokescio dyd?io i?eitine i?moka. [Galioja nuo 2009-08-04 iki 2011-01-01] Svarbiomis gali buti pripa?istamos tik tos aplinkybes, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebejimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali buti nutraukta del ekonominiu, technologiniu prie?asciu ar darbovietes strukturiniu pertvarkymu ir del pana?iu svarbiu prie?asciu.

51. Teiseta prie?astis nutraukti darbo santykius negali buti: Naryste profesineje sajungoje arba dalyvavimas profesines sajungos veikloje ne darbo metu, o darbdavio sutikimu ir darbo metu; Darbuotoju atstovo funkciju atlikimas dabartyje ar praeityje; Dalyvavimas byloje prie? darbdavi, kaltinama istatymu, kitu norminiu teises aktu ar kolektyvines sutarties pa?eidimais, taip pat kreipimasis i administracinius organus; Lytis, seksualine orientacija, rase, tautybe, kalba, kilme, pilietybe ir socialine padetis, tikejimas, santuokine ir ?eimine padetis, isitikinimai ar pa?iuros, priklausomybe politinems partijoms ir visuomeninems organizacijoms; Am?ius; Nebuvimas darbe, kai darbuotojas istatymu numatytais atvejais atlieka karines ar kitokias Lietuvos Respublikos piliecio pareigas ir prievoles.

52. Ispejimas apie darbo sutarties nutraukima DK 130 str. [Galioja nuo 2009-08-04 iki 2010-12-31] DK 130 str.1d. Darbdavys turi teise nutraukti darbo sutarti ra?tu pasira?ytinai ispejes darbuotoja prie? du menesius (nustacius kolektyvineje sutartyje ? ne veliau kaip prie? viena menesi). Darbuotojai, nurodyti ?io Kodekso 129 straipsnio 4 dalyje, apie atleidima i? darbo turi buti ispeti ne veliau kaip prie? keturis menesius (nustacius kolektyvineje sutartyje ? ne veliau kaip prie? du menesius). Ispejimo lapelyje turi buti nurodyta: Atleidimo i? darbo prie?astis ir aplinkybes, kuriomis motyvuojamas DS nutraukimas; Atsiskaitymo su atleid?iamu darbuotoju tvarka; Atleidimo i? darbo data. DK 129str.3 d. Per ispejimo laikotarpi darbdavys turi duoti darbuotojui laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paie?koms. ?io laiko trukme negali buti ma?esne negu de?imt procentu darbo laiko normos, tenkancios darbuotojui per ispejimo termina. Laisvas nuo darbo laikas suteikiamas darbuotojo ir darbdavio sutarta tvarka. U? ?i laika darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo u?mokestis, o nustacius kolektyvineje sutartyje gali buti mokamas ne ma?esnis negu Vyriausybes patvirtintas minimalusis valandinis atlygis u? kiekviena suteikta valanda naujo darbo paie?koms.( Galioja nuo 2009-08-04 iki 2011-01-01] Ispejimo terminas pratesiamas darbuotojo ligos ar atostogu laikui ar laikotarpiui nuo bylos i?kelimo iki teismo sprendimo isiteisejimo, kai istatymu nustatyta tvarka gincijamas atsisakymas duoti i?ankstini sutikima atleisti darbuotoja i? darbo. Atleidus darbuotoja i? darbo nepasibaigus ispejimo terminui, jo atleidimo i? darbo data perkeliama iki to laiko, kada turejo pasibaigti ispejimas.

53. Ispejimo termino pratesimas Lietuvos Auk?ciausiasis Teismas 2008m.kovo 4d. Nutartyje civilineje byloje Nr.3K-3-156/2008, konstatavo, kad- ?ispejimo terminas pratesiamas atitinkamai tiek kalendoriniu dienu, kiek jo eigos metu darbuotojas buvo nedarbingas, atostogavo arba kiek u?truko nuo bylos i?kelimo iki teismo sprendimo isiteisejimo, kai istatymu nustatyta tvarka buvo gincijamas atsisakymas duoti i?ankstini sutikima atleisti darbuotoja i? darbo?.

54. GRUPES DARBUOTOJU ATLEIDIMAS Darbo Kodekso papildymas DK 130-1 str. Isigaliojo nuo 2008-07-01 1. Grupes darbuotoju atleidimu laikomi darbo sutarciu nutraukimai, kai per 30 kalendoriniu dienu del ekonominiu ar technologiniu prie?asciu, darbovietes strukturiniu pertvarkymu ar del kitu prie?asciu, nesusijusiu su atskiru darbuotoju, numatoma atleisti i? darbo: 10 ir daugiau darbuotoju imonese, kuriose dirba nuo 20 iki 99 darbuotoju; Ne ma?iau kaip 10% darbuotoju imonese, kuriose dirba nuo 100 iki 299 darbuotoju; 30 ir daugiau darbuotoju imonese, kuriose dirba 300 ir daugiau darbuotoju.

55. Grupes darbuotoju atleidimo tvarka Grupes darbuotoju atleidimais nelaikomi atvejai, kai darbuotojai atleid?iami i? darbo suejus darbo sutarties (terminuotos, sezonines, laikinosios) terminui. Apie numatoma grupes darbuotoju atleidima darbdavys privalo ra?tu prane?ti teritorinei darbo bir?ai Vyriausybes nustatyta tvarka pasibaigus konsultacijoms su darbuotoju atstovais ir ne veliau kaip prie? iteikdamas ispejimus apie darbo sutarties nutraukima. Darbo sutartis negali buti nutraukiama pa?eidus pareiga prane?ti teritorinei darbo bir?ai apie numatoma grupes darbuotoju atleidima ar pareiga konsultuotis su darbuotoju atstovais. Darbo Kodekso papildymas DK 130-1 str. Isigaliojo nuo 2008-07-01

56. DK 47 str. INFORMAVIMAS IR KONSULTAVIMAS Prie? priimdamas sprendima del grupes darbuotoju atleidimo i? darbo, darbdavys privalo informuoti darbuotoju atstovus ir su jais konsultuotis. Informavimas turi apimti planuojamu atleidimu prie?astis, bendra ir atleid?iamu darbuotoju skaiciu pagal ju kategorijas, laikotarpi, per kuri bus nutraukiamos darbo sutartys, atleid?iamu darbuotoju atrankos kriterijus, darbo sutarciu nutraukimo salygas ir kita svarbia informacija. Konsultacijomis turi buti siekiama i?vengti grupes darbuotoju atleidimu ar suma?inti ju skaiciu arba su?velninti ?iu atleidimu padarinius. Darbo Kodekso papildymas DK 130-1 str. Isigaliojo nuo 2008-07-01

57. I?EITINE I?MOKA DK 140 STR. Nutraukus darbo sutarti pagal DK 129 str.136 str.1 d.6 p., atleistam darbuotojui i?mokama jo vidutinio darbo u?mokescio dyd?io i?eitine i?moka atsi?velgiant i to darbuotojo nepertraukiamaji sta?a toje darbovieteje: Iki dvylikos men. ? 1 men. vid. darbo u?mokescio dyd?io Nuo 12 ? 36 men. ? 2 men. vid. darbo u?mokescio dyd?io Nuo 36 - 60 men. - 3 men. vid. darbo u?mokescio dyd?io Nuo 60 ? 120 men. ? 4 men. vid. darbo u?mokescio dyd?io Nuo 120 ? 240 men. ? 5 men. vid. darbo u?mokescio dyd?io Daugiau kaip 240 men. ? 6 men. vid. darbo u?mokescio dyd?io Nutraukus darbo sutarti kitais atvejais (i?skyrus DK 125 ir 126 str.,127 str.1d.)ir kituose istatymuose nustatytais atvejais , kai nera darbuotojo kaltes jam i?mokama jo dvieju menesiu vidutinio darbo u?mokescio dyd?io i?eitine pa?alpa

58. ATSISKAITYMO SU ATLEID?IAMU DARBUOTOJU TVARKA DK 141 str. 1 dalis: Darbdavys privalo visi?kai atsiskaityti su atleid?iamu i? darbo darbuotoju jo atleidimo diena, jeigu istatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Jei darbuotojui priklauso ne ma?esne kaip penkiu menesiu vidutinio darbo u?mokescio dyd?io i?eitine i?moka, darbdavys ?ia i?moka savo sprendimu gali i?moketi ne veliau kaip per tris menesius nuo atleidimo i? darbo dienos, i?eitines i?mokos sumu mokejima i?destydamas lygiomis dalimis ir ne reciau negu kas menesi. [1 dalies redakcija galioja nuo 2009-08-04 iki 2010-12-31]

59. Darbo sutarties nutraukimas be ispejimo DK 136 str. 1) isiteisejusiu teismo sprendimu arba kai isiteiseja teismo nuosprendis, pagal kuri darbuotojas nuteisiamas bausme, del kurios jis negali testi darbo; 2) kai darbuotojui istatymu nustatyta tvarka atimamos specialios teises dirbti tam tikra darba; 3) istatymu igaliotu organu ar pareigunu reikalavimu; 4) kai darbuotojas pagal medicinos ar Neigalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos i?vada negali eiti ?iu pareigu ar dirbti ?io darbo; 5) kai darbuotojas nuo keturiolikos iki ?e?iolikos metu, vienas i? tevu arba vaiko atstovas pagal istatyma, arba vaiko sveikata pri?iurintis gydytojas, arba mokslo metu laikotarpiu mokykla, kurioje vaikas mokosi, reikalauja nutraukti darbo sutarti; 6) likvidavus darbdavi, jeigu pagal istatymus jo darbo prievoles nebuvo ipareigotas vykdyti kitas asmuo.

60. Darbo Kodekso 136 str.3 dalis Kai darbuotojas nerupestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pa?eid?ia darbo drausme, jei prie? tai jam nors karta per paskutinius 12 menesiu buvo taikytos drausmines nuobaudos; Kai darbuotojas viena karta ?iurk?ciai pa?eid?ia darbo pareigas (Kodekso 235 str.) Darbdavys nutraukdamas darbo sutarti ?iuo pagrindu, privalo laikytis drausminiu nuobaudu skyrimo taisykliu!

61. ?iurk?tus pareigu pa?eidimas DK 235 str. ?iurk?tus darbo pareigu pa?eidimas yra darbo drausmes pa?eidimas, kuriuo ?iurk?ciai pa?eid?iamos tiesiogiai darbuotojo darba reglamentuojanciu istatymu ir kitu norminiu teises aktu nuostatos arba kitaip ?iurk?ciai nusi?engiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. ?iurk?ciu darbo pareigu pa?eidimu laikoma: Neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pa?eid?iantys ?moniu konstitucines teises; Valstybes, tarnybos, komerciniu ir technologiniu paslapciu atskleidimas arba ju prane?imas konkuruojanciai imonei; Dalyvavimas veikloje, kuri pagal istatymu, kitu norminiu teises aktu, darbo tvarkos taisykliu, kolektyviniu ar darbo sutarciu nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis; Pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisetu pajamu sau ar kitiems asmenims arba del kitokiu asmeniniu paskatu, taip pat savivaliavimas ir biurokratizmas; Moteru ir vyru lygiu teisiu pa?eidimas arba seksualinis priekabiavimas prie bendradarbiu, pavaldiniu ar interesantu; Atsisakymas teikti informacija, kai istatymas, kiti norminiai teises aktai ar darbo tvarkos taisykles ipareigoja ja teikti, arba ?iais atvejais ?inomai neteisingos informacijos teikimas; Veikos, turincios vagystes, sukciavimo, turto pasisavinimo arba i??vaistymo, neteiseto atlyginimo paemimo po?ymiu, nors u? ?ias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baud?iamojon ar administracinen atsakomyben; Tai, kad darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaiges nuo narkotiniu ar toksiniu med?iagu, i?skyrus atvejus, kai apsvaigima sukele imoneje vykstantys gamybos procesai; Neatvykimas i darba be svarbiu prie?asciu visa darbo diena (pamaina); Atsisakymas tikrintis sveikata, kai tokie patikrinimai darbuotojui yra privalomi; Kiti nusi?engimai, kuriais ?iurk?ciai pa?eid?iama darbo tvarka.

62. Drausmine nuobaudos atleidimo i? darbo skyrimo tvarka DK 240 str. Prie? skirdamas drausmine nuobauda,darbdavys turi ra?tu pareikalauti, kad darbuotojas ra?tu pasiai?kintu del darbo drausmes pa?eidimo. Isatymu numatytais atvejais prie? skiriant drausmine nuobauda reikia gauti i?ankstini atitinkamo organo sutikima. Drausmine nuobauda skiriama darbdavio arba administracijos isakymu (nurodymu) ir darbuotojui apie tai prane?ama pasira?ytinai.

63. Drausmines nuobaudos skyrimo terminas DK 241 str. Drausmine nuobauda skiriama tuoj pat, paai?kejus darbo drausmes pa?eidimui, bet ne veliau kaip per viena menesi nuo tos dienos, kai pa?eidimas paai?kejo, neiskaitant laiko, kuri darbuotojas nebuvo darbe del ligos, buvo komandiruoteje arba atostogavo, o i?kelus baud?iamaja byla,-ne veliau kaip per du menesius nuo baud?iamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprend?io isiteisejimo dienos. Negalima skirti drausmines nuobaudos praejus 6 men. nuo tos dienos kai pa?eidimas buvo padarytas. Jei darbo drausmes pa?eidimas nustatomas atliekant audita, piniginiu ar kitokiu vertybiu revizija (inventorizacija), drausmine nuobauda gali buti skiriama ne veliau kaip per 2 metus nuo pa?eidimo padarymo dienos.

64. Darbo sutarties nutraukimas bankroto atveju DK 137 str. Pradejus darbdavio bankroto procedura, darbo sutartys gali buti nutraukiamos laikantis bankroto istatymo nuostatu. Darbo Kodekso IV skirsnio nuostatos taikomos tada, kai atitinkamu klausimu nereglamentuoja bankroto istatymai. Pagal IBI 13 ir 19 str. bankrutuojancios imones administratorius per 3 darbo dienas nuo kreditoriu susirinkimo, kuriame kreditoriai nutare imones bankrota atlikti ne teismo tvarka, dienos arba teismo nutarties i?kelti bankrota isiteisejimo dienos ra?tu ispeja darbuotojus apie busima darbo sutarties nutraukima ir po 15 darbo dienu nuo ispejimo nutraukia su jais darbo sutartis. Su dalimi darbuotoju, jiems sutikus, gali buti sudaromos terminuotos darbo sutartys dirbti imones bankroto proceso metu.

65. DARBO LAIKAS Darbo laikas negali buti ilgesnis kaip keturiasde?imt valandu per savaite. Kasdienine darbo laiko trukme neturi vir?yti a?tuoniu darbo valandu. I?imtis gali nustatyti istatymai, Vyriausybes nutarimai ir kolektyvines sutartys. Maksimalus darbo laikas, iskaitant vir?valand?ius, per septynias dienas neturi vir?yti 48 valandu. Tam tikru kategoriju darbuotojams (tokiu darbu sara?a tvirtina Vyriausybe ir jis yra baigtinis) darbo laikas gali buti iki 24 valandu per para. Tokiu darbuotoju vidutinis darbo laikas per 7 dienu laikotarpi neturi vir?yti 48 valandu, o poilsio tarp darbo dienu laikas privalo buti ne trumpesnis kaip 24 valandos. Darbuotoju, dirbanciu ne vienoje darbovieteje arba vienoje darbovieteje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarciu, darbo dienos trukme negali buti ilgesne kaip 12 valandu.

66. DK 147 str.1,3, daliu pakeitimas 1d.Kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas per para, savaite ar apskaitini laikotarpi nustatoma pagal darbo tvarkos taisykles patvirtintuose darbo grafikuose, kurie derinami su darbuotoju atstovais (Kodekso 19 str.) arba KS nustatyta tvarka. Darbo laiko prad?ia ir pabaiga valstybes ir savivaldybiu imonese ,istaigose ir organizacijose nustato Vyriausybe, vadovaudamasi ?io skyriaus nuostatomis. 3 dalis. Darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainu) grafikuose nustatytu laiku. Darbo grafikai paskelbiami vie?ai imoniu ir ju padaliniu informaciniuose stenduose ne veliau kaip prie? dvi savaites iki ?iu grafiku isigaliojimo. KS gali buti nurodyti atvejai,kai darbo grafikai paskelbiami ne veliau kaip prie? savaite iki ju isigaliojimo.Imonese,istaigose,organizacijose,atskiruose cechuose, baruose, darbuose,kur ivesta sumine darbo laiko apskaita, darbo grafikai paskelbiami vie?ai ne veliau kaip prie? savaite iki ju isigaliojimo.Darbdavys privalo u?tikrinti tolygu pamainu keitimasi.

67. DK 147 str.6 dalies pakeitimas Darbuotoju dirbtas laikas ?ymimas Vyriausybes patvirtintos pavyzdines formos darbo laiko apskaitos ?iniara?ciuose.

68. DK 147 str. papildymas 7dalimi Darbuotojams, kurie pagal atliekama darbo funkcija savo darbo laika visi?kai ar i? dalies tvarko savo nuo?iura, darbo laiko apskaitos taisykles nustato darbdavys.(isigalioja nuo 2010-08-01).

69. Ne visas darbo laikas ? 1. Ne visas darbo laikas gali buti nustatytas, kai darbuotojas priimamas i darba (sudarant darbo sutarti), taip pat veliau (pakeiciant darbo sutarti). Ne viso darbo laiko salyga turi buti nustatoma darbo sutartyje. 2. Darbdavys arba jo igaliotas asmuo imoneje, istaigoje, organizacijoje dirbanciu darbuotoju, nurodytu Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau vadinama ? Darbo kodeksas) 146 straipsnio 1 dalies 2?6 punktuose, ra?ytinius pra?ymus del ne viso darbo laiko privalo i?nagrineti ir ra?tu informuoti darbuotoja ne veliau kaip kita darbo diena po pra?ymo gavimo dienos, jeigu pra?yme nera nurodyta ne viso darbo laiko nustatymo data. 3. Darbuotojo ra?ytini pra?yma nustatyti ne visa darbo laika ?aliu susitarimu (Darbo kodekso 146 straipsnio 1 dalies 1 punktas) darbdavys arba jo igaliotas asmuo privalo i?nagrineti ir apie priimta sprendima ra?tu informuoti darbuotoja ne veliau kaip per 5 darbo dienas nuo pra?ymo gavimo dienos. Neprane?us apie sprendimo priemima, laikoma, kad pra?ymas atmestas.

70. Ne visas darbo laikas gali buti nustatomas Darbuotojo ir darbdavio susitarimu. Darbuotojo reikalavimu del jo sveikatos bukles pagal sveikatos istaigos i?vada. Pareikalavus ne?ciai moteriai, neseniai pagimd?iusiai moteriai, krutimi maitinanciai motinai, darbuotojui , auginanciam vaika iki 3 metu, bei darbuotojui, vienam auginanciam vaika iki 14 metu arba neigalu vaika iki 18 metu. Darbuotojo iki 18 m. reikalavimu. Neigaliojo reikalavimu pagal NDNT i?vada. Darbuotojo, slaugancio serganti ?eimos nari reikalavimu, pagal sveikatos istaigos i?vada.

71. SUTRUMPINTAS DARBO LAIKAS (DK 145 str.) Nustatomas: 1) Asmenims iki 18 metu-pagal Darbuotoju saugos ir sveikatos istatyma. 2) Asmenims dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje ivertinus rizika nustatyta, kad sveikatai kenksmingu veiksniu dyd?iai vir?ija darbuotoju saugos ir sveikatos teises aktu leistinus dyd?ius (kiekius) ir kai techninemis ar kitomis priemonemis ju kiekio darbo aplinkoje suma?inti iki sveikatai nekenksmingu dyd?iu neimanoma, darbo laikas nustatomas atsi?velgiant i darbo aplinka, bet ne ilgesnis kaip 36 valandos per savaite. Konkreti darbuotoju, dirbanciu tokioje darbo aplinkoje, kasdiene ir savaites darbo laiko trukme nustatoma ivertinant darbo aplinkos tyrimo rezultatus, vadovaujantis Vyriausybes patvirtintais sutrumpinto darbo laiko trukmes nustatymo pagal darbo aplinkos veiksnius kriterijais ir tvarka 3)asmenims, dirbantiems nakti. Darbuotoju, kuriu darbo pobudis yra susijes su didesne protine, emocine itampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarka nustato Vyriausybe.

72. SAVAITES NEPERTRAUKIAMAS POILSIS DK 161 str. Bendra poilsio diena yra sekmadienis, esant penkiu darbo dienu savaitei-?e?tadienis ir sekmadienis. Imonems ir organizacijoms, kuriose bendra poilsio diena negalima nutraukti darbo del to, kad reikia aptarnauti gyventojus, poilsio dienas nustato savivaldybes vykdomoji institucija (161str.2d.) Imone ir organizacijose, kuriose negalima sustabdyti darbo del techniniu gamybos salygu arba del to, kad reikia nuolat nepertraukiamai aptarnauti gyventojus, taip pat kitose nepertraukiamos gamybos imonese poilsio dienos suteikiamos kitomis savaites dienomis i? eiles kiekvienai darbuotoju grupei pagal darbo (pamainu) grafikus (DK 161 str.3d.) Esant suminei darbo laiko apskaitai, poilsio dienos suteikiamos pagal grafikus (DK 161 str.4d.) Savaites nepertraukiamas poilsis turi trukti ne ma?iau kaip 35 valandas. Abi poilsio dienos turi buti suteikiamos i? eiles, kai darbuotojas dirba DK 161 str.2, 3 ir 4 dalyje nurodytais atvejais

73. DK 150 str.2 dalies pakeitimas Darbdavys gali skirti dirbti vir?valandinius darbus tik i?imtinais atvejais, kuriuos nustato ?io Kodekso 151 straipsnis. Kitais atvejais vir?valandiniai darbai gali buti organizuojami tik gavus ra?ytini darbuotojo sutikima arba ra?ytini darbuotojo pra?yma.(isigalioja nuo 2010-08-01).

74. VIR?VALANDINIU DARBU TRUKME DK 152str.1d.. Darbuotojo vir?valandinis darbas per diena (pamaina) neturi vir?yti keturiu valandu ir ?imto dvide?imties valandu per metus. Kolektyvineje sutartyje gali buti nustatyta kitokia metine vir?valandiniu darbu trukme, bet ne daugiau kaip ?imto a?tuoniasde?imties valandu per metus. Visais atvejais turi buti laikomasi poilsio laiko normu (Kodekso XIV skyrius). [1 dalies redakcija galioja nuo nuo 2009-08-04 iki 2010-12-31] DK 152 str.2d. Darbdavys privalo ?ymeti darbo laiko apskaitos ?iniara?ciuose tikslia kiekvieno darbuotojo dirbtu vir?valand?iu apskaita. Pastaba: kolektyviniu sutarciu nuostatos, sulygtos pagal ?i istatyma, galioja iki 2010 m. gruod?io 31 d.

75. DK 151 str. I?imtiniai atvejai, kai leid?iami vir?valandiniai darbai Vir?valandinius darbus darbdavys gali skirti dirbti ?iais i?imtiniais atvejais: 1) kai dirbami darbai, butini kra?to apsaugai, ir siekiant u?kirsti kelia nelaimems bei pavojams; 2) kai dirbami visuomenei butini darbai, ?alinamos atsitiktines ar staiga atsiradusios aplinkybes del avariju, gaivaliniu nelaimiu; 3) kai butina u?baigti pradeta darba, kurio del nenumatytos ar atsitiktines kliuties esamomis techninemis gamybos salygomis nebuvo galima u?baigti per darbo valandu skaiciu, jeigu nutraukus pradeta darba gali sugesti med?iagos ar irenginiai; 4) kai dirbami mechanizmu arba irenginiu remonto ir atstatymo darbai, jeigu del ju gedimo didelis darbuotoju skaicius turetu nutraukti darba; 5) kai darbo testi neatvyksta pamainininkas, jeigu del to gali sutrikti darbo procesas; ?iais atvejais administracija turi nedelsdama, ne veliau kaip po puses pamainos, pakeisti pamainininka kitu darbuotoju; 6) pakrovimo ir i?krovimo operacijoms ir su jomis susijusiems transporto darbams atlikti, kai butina i?tu?tinti transporto imoniu sandelius, taip pat transporto priemonems pakrauti iri i?krauti, kad kroviniai nesusikauptu i?siuntimo bei paskirties punktuose ir butu i?vengta transporto priemoniu prastovos; 7) kai tai numatyta kolektyvineje sutartyje."

76. SUMINE DARBO LAIKO APSKAITA (DK 149 str.1 d.pakeitimas nuo 2010-08-01) Imonese, istaigose ir organizacijose ,atskiruose cechuose, baruose, darbuose esant butinumui ir atsi?velgus i darbuotoju atstovu nuomone (Kodekso 19 str.) ar kitais kolektyvineje sutartyje nustatytais atvejais, galima taikyti sumine darbo laiko apskaita. Darbo laiko trukme per apskaitini laikotarpi neturi vir?yti tai darbuotoju kategorijai nustatyto darbo valandu skaiciaus. Jeigu taikoma sumine darbo laiko apskaita, negali buti dirbama daugiau kaip 48 valandas per savaite ir 12 valandu per darbo diena (pamaina). Apskaitinio laikotarpio trukme negali buti ilgesne negu 4 menesiai. Galima taikyti sumoneGalima taikyti sumone

77. SUMINE DARBO LAIKO APSKAITA (DK 149 str.2 d.pakeitimas nuo 2010-08-01) Jeigu taikoma sumine darbo laiko apskaita turi buti garantuota ?io Kodekso nustatyta paros ir savaites nepertraukiamo poilsio trukme. Jeigu sumines darbo laiko apskaitos laikotarpiu vir?ijamas tai darbuotoju kategorijai nustatytas darbo valandu skaicius, darbuotojams ju pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena (dienos) darbo, KS arba darbo tvarkos taisyklese nustatyta tvarka, mokant u? ?i papildoma poilsio laika vidutini darbo u?mokesti arba papildomai apmokama kaip u? vir?valandini darba. Jeigu sumines darbo laiko apskaitos laikotarpiu darbuotojas del nuo darbdavio priklausanciu prie?asciu dirba ma?iau negu tai kategorijai nustatytas darbo valandu skaicius, u? fakti?kai dirbto laiko ir nustatyto darbo laiko skirtuma yra apmokama kaip u? prastova (DK 195 str.1d.) 149 str.3 dalis netenka galios nuo 2010-08-01. Papildoma poilsio laika vidutini darbo u?mokestiPapildoma poilsio laika vidutini darbo u?mokesti

78. Darbo laiko trukme esant suminei darbo laiko apskaitai Gali buti dirbama ne daugiau kaip 48 valandas per savaite. Ne daugiau kaip 12 valandu per darbo diena (pamaina). Apskaitinio laikotarpio trukme negali buti ilgesne negu 4 menesiai. Kasdieninio nepertraukiamo poilsio tarp darbo dienu (pamainu) trukme-ne trumpesne kaip 11 val. Poilsio dienos suteikiamos pagal darbo grafikus, abi poilsio dienos turi buti suteikiamos i? eiles. Savaites nepertraukiamo poilsio laikas ne ma?iau kaip35 val. .

79. Kasmetines minimaliosios atostogos (DK 166 str.) Minimalios kasmetines atostogos- 28 kalendorines dienos. Kasmetines minimaliosios 35 kalendoriniu dienu atostogos suteikiamos: darbuotojams iki 18 metu; darbuotojams, vieniems auginantiems vaika iki 14 metu arba neigalu vaika iki 18 metu; neigaliesiems; kitiems istatymu nustatytiems asmenims . Dirbantiesiems ne visa darbo laika kasmetines atostogos netrumpinamos.

80. Kasmetines papildomos atostogos Kasmetines papildomos atostogos suteikiamos: 1) darbuotojams u? darba salygomis, neatitinkanciomis normaliu darbo salygu ? iki 5 kalendoriniu dienu; 2) u? ilgalaiki nepertraukiamaji darba toje darbovieteje - darbuotojams, turintiems didesni kaip 10 metu nepertraukiamaji darbo sta?a toje darbovieteje, ? trys kalendorines dienos, u? kiekvienus paskesnius 5 metus ? 1 kalendorine diena; 3) u? ypatinga darbu pobudi (darbuotojams, kuriu darbas atliekamas kelioneje, lauko salygomis, susijes su va?iavimu ar yra kilnojamojo pobud?io) ? 2 kalendorines dienos. Darbo, kolektyvineje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklese gali buti nustatomos didesnes trukmes ir kitu ru?iu kasmetines papildomos atostogos.

81. Kasmetines pailgintos atostogos (DK 167 str.) Iki 58 kalendoriniu dienu kasmetines atostogos suteikiamos: darbuotojams, kuriu darbas susijes su didesne nervine, emocine, protine itampa bei profesine rizika, kuriu darbo salygos yra specifines, pvz., jurininkams, dirbantiems Lietuvos Respublikos juru laivu registre iregistruotuose laivuose, - 35 kalendorines dienos (LRV nutarimas Nr.941).

82. Kasmetiniu atostogu suteikimo tvarka U? kiekvienus darbo metus kasmetines atostogos suteikiamos tais paciais darbo metais. U? pirmuosius darbo metus kasmetines atostogos paprastai suteikiamos po 6 men. nepertraukiamojo darbo toje imoneje. U? antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetines atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metu laiku pagal kasmetiniu atostogu suteikimo eile. Eiles sudarymo tvarka nustatoma kolektyvineje sutartyje, o ten, kur tokia sutartis nesudaroma, kasmetiniu atostogu suteikimo eile nustatoma ?aliu susitarimu.

83. Kasmetiniu atostogu suteikimas dalimis ir at?aukimas i? atostogu. Darbuotojo pageidavimu kasmetines atostogos gali buti suteikiamos dalimis. Viena i? kasmetiniu atostogu daliu negali buti trumpesne kaip 14 kalendoriniu dienu. Darbuotoja galima at?aukti i? kasmetiniu atostogu tik jo sutikimu.

84. Kasmetiniu atostogu perkelimas ir pratesimas (DK 174 str.) Esant darbuotojo pra?ymui arba sutikimui Kai darbuotojas : Yra laikinai nedarbingas. igyja teise i tikslines atostogas( ne?tumo ir gimdymo; atostogas vaikui pri?iureti, kol jam sueis treji metai; mokymosi;kurybines;valstybinems ir visuomeninems pareigoms atlikti; nemokamas atostogas) atleid?iamas nuo darbo valstybinems ar visuomeninems pareigoms ( pvz. igyvendinti rinkimu teise ) dalyvauja likviduojant stichiniu nelaimiu ir avariju pasekmes, nepaisant to, kokia tvarka jis buvo pa?auktas ?iems darbams

85. KASMETINIU ATOSTOGU APMOKEJIMAS (DK 176 str.) Kasmetiniu atostogu laiku darbuotojui garantuojamas jo vidutinis darbo u?mokestis visose darbovietese. Darbo u?mokestis u? atostogas mokamas ne veliau kaip prie? tris kalendorines dienas iki kasmetiniu atostogu prad?ios (pavelavus i?moketi ne del darbuotojo kaltes, atostogos pratesiamos tiek dienu, kiek buvo delsiama sumoketi darbo u?mokesti, u? pratesta laika mokant kaip u? kasmetines atostogas). Kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija neleid?iama, i?skyrus kai del darbo santykiu pabaigos darbuotojui negali buti suteikiamos kasmetines atostogos arba jei darbuotojas ju nepageidauja. Jei darbuotojui kasmetines atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip u? vienerius darbo metus, kompensacija i?mokama u? visas nepanaudotas kasmetines atostogas.

86. Kasmetiniu atostogu suteikimas Teise pasirinkti kasmetiniu atostogu laika turi:-Asmenys iki 18 metu;, ne?cios moterys ir darbuotojai vieni auginantys vaika iki 14 metu arba neigalu vaika iki 18 metu. Vyrams ju pageidavimu kasmetines atostogos suteikiamos ?monos ne?tumo ir gimdymo atostogu metu. Mokymo istaigu pedagogams pirmaisiais darbo metais kasmetines atostogos suteikiamos moksleiviu ir studentu vasaros atostogu metu, nepaisant to, kada ?ie pedagogai pradejo dirbti toje mokymo istaigoje. Asmenims, kurie mokosi nenutraukdami darbo, kasmetines atostogos ju pageidavimu derinamos prie egzaminu, iskaitu laikymo ir kt. Darbuotojams, slaugantiems ligonius ir neigalius asmenis., darbuotojams, sergantiems chroni?komis ligomis, kuriu paumejimas priklauso nuo atmosferos salygu, esant medicinos istaigos rekomendacijai, kasmetines atostogos suteikiamos ju pageidaujamu laiku.

87. Tikslines atostogos Ne?tumo ir gimdymo; Tevystes (nuo 2006-06-28); Atostogos vaikui pri?iureti, kol jam sueis treji metai; Mokymosi; Kurybines; Valstybinems ir visuomeninems pareigoms atlikti; Nemokamos.

88. NE?TUMO IR GIMDYMO ATOSTOGOS DK 179 str. 1. Moterims suteikiamos ne?tumo ir gimdymo atostogos - septyniasde?imt kalendoriniu dienu iki gimdymo ir penkiasde?imt ?e?ios kalendorines dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaiku - septyniasde?imt kalendoriniu dienu). ?ios atostogos apskaiciuojamos bendrai ir suteikiamos moteriai visos, nepaisant fakti?kai iki gimdymo panaudotu dienu skaiciaus. 2. Darbuotojams, ivaikinusiems naujagimius ar paskirtiems ju globejais, suteikiamos atostogos u? laika nuo ivaikinimo ar globos nustatymo dienos, kol kudikiui sueis septyniasde?imt dienu. 3. U? ?io straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytu atostogu laika mokama Ligos ir motinystes socialinio draudimo istatymo nustatyta pa?alpa. 4. Darbdavys u?tikrina darbuotoju teise po ?iu atostogu gri?ti i ta pacia ar lygiaverte darbo vieta (pareigas) ne ma?iau palankiomis salygomis, iskaitant darbo u?mokesti, ir naudotis visomis geresnemis salygomis, iskaitant darbo u?mokesti, i kurias jis butu turejes teise, jeigu butu dirbes. Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-335, 2009-07-14, ?in., 2009, Nr. 87-3664 (2009-07-23)( papildyta 4 dalimi)

89. TEVYSTES ATOSTOGOS 1. Vyrams suteikiamos tevystes atostogos ? laikotarpiui nuo vaiko gimimo dienos iki tol, kol vaikui sukaks vienas menuo. (nepriklausomai nuo santuokos su vaiko motina) 2. U? ?io straipsnio 1 dalyje nustatytu atostogu laika mokama Ligos ir motinystes socialinio draudimo istatymo nustatyta pa?alpa. (Turi tureti ne trumpesni kaip 7 men. draudimini sta?a per 24 menesius iki pirmosios tevystes atostogu dienos. Salyga, kad turi buti santuokoje su vaiko motina panaikinta 2009-01-01) Kodeksas papildytas straipsniu: Nr. X-660, 2006-06-08, ?in., 2006, Nr. 72-2677 (2006-06-28) Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1345, 2007-12-04, ?in., 2007, Nr. 132-5353 (2007-12-15)

90. Teise gauti tevystes pa?alpa turi: Apdraustasis pagal LR Ligos ir motinystes socialinio draudimo istatymo 4 str. 1-3 dalis. Istatymu nustatyta tvarka i?leistas tevystes atostogu, kol vaikui sueis vienas menuo. Per paskutinius 24 men. iki pirmosios tevystes atostogu dienos turi ne trumpesni kaip 7 menesiu ligos ir socialinio draudimo sta?a. Nuo 2009-07-01-ne trumpesni kaip 9 men. per paskutinius 24 menesius, nuo 2009-10-01-ne trumpesni kaip 12 men. per paskutinius 24 men. Teise gauti tevystes pa?alpa tevystes atostogu laikotarpiu turi apdraustieji asmenys iki 26 metu, jeigu jie iki tevystes atostogu prad?ios neigijo reikalingo sta?o del to, kad nurodytu laikotarpi mokesi ir pertrauka nuo mokslo pabaigos, kol jie tapo apdraustaisiais, nevir?ija 3 menesiu.

91. Nemokamos atostogos (DK 184 str.) Darbuotojo reikalavimu suteikiamos: Darbuotojams, auginantiems vaika iki 14 metu-iki 14 kalendoriniu dienu; Darbuotojams, auginantiems neigalu vaika iki 18 metu-iki 30 kalendoriniu dienu; Moters ne?tumo ir gimdymo atostogu metu bei vaiko prie?iuros, kol jam sueis treji metai, atostogu metu tevui jo pageidavimu (motinai-tevo atostogu vaikui pri?iureti, kol jam sueis treji metai, metu); ne daugiau kaip 3 menesiai; Neigaliajam-iki 30 kalendoriniu dienu per metus; Darbuotojui, vienam slauganciam neigaluji, kai nustatytas nuolatines slaugos butinumas-iki 30 kal. Dienu per metus ?aliu suderintu laiku; Darbuotojui, slauganciam serganti ?eimos nari-tokiam laikui, kuri rekomenduoja gydymo istaiga; Santuokai sudaryti-ne ma?iau kaip 3 kalendorines dienos; Mirusio ?eimos nario laidotuvems-ne ma?iau kaip 3 kalendorines dienos. Nemokamos atostogos del kitu prie?asciu suteikiamos kolektyvineje sutartyje nustatyta tvarka! 2003m.gegu?es 27 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, Kad DK 184 str.1 dalyje nenumatytais atvejais nemokamos atostogos negali buti suteikiamos.

92. Neatvykimas i darba administracijai leidus. Nei DK, nei kiti norminiai teises aktai nereglamentuoja neatvykimo i darba trukmes. Vadovaujantis DK 143 sr.2d.2p., neatvykimas i darba administracijos leidimu nera iskaitomas i darbo laika. Neatvykimo trukme nustatoma ?aliu susitarimu. Neatvykima i darba tikslinga iforminti darbdavio isakymu ar kitu lokaliu teises aktu.

93. DARBO APMOKEJIMO ORGANIZAVIMAS DK 188 str. DK 188 str.1d. Darbo apmokejimo salygos, dyd?iai, profesiju ir pareigu tarifiniai ir kvalifikaciniai reikalavimai, darbo normos, darbu ir darbuotoju tarifikavimo tvarka nustatomi kolektyvinese sutartyse, o jei kolektyvines sutarties nera, ? darbo tvarkos taisyklese ar kituose vietiniuose (lokaliniuose) norminiuose teises aktuose, suderinus su darbuotoju atstovais. [1 dalies redakcija galioja nuo 20089-08-04 iki 2010-12-31] DK 188 str.2.d. Konkretus valandiniai tarifiniai atlygiai, menesines algos, kitos darbo apmokejimo formos ir salygos, darbo normos (i?dirbio, laiko, aptarnavimo ir kt.) nustatomos kolektyvinese ir darbo sutartyse. DK 188 str.3 d. Taikant darbu klasifikacijos sistema darbo u?mokesciui nustatyti, tie patys kriterijai turi buti taikomi ir vyrams, ir moterims, ir ?i sistema turi buti parengta taip, kad butu i?vengta bet kokios diskriminacijos lyties pagrindu. *Pastaba: kolektyviniu sutarciu nuostatos, sulygtos pagal ?i istatyma, galioja iki 2010 m. gruod?io 31 d.

94. 202 str.Atsiskaitymo lapeliai 1.Visiems darbuotojams darbdavys turi iteikti atsiskaitymo lapelius. 2.I atsiskaitymo lapelius ira?oma informacija apie darbuotojui apskaiciuotas, i?moketas ir i?skaiciuotas sumas ir apie dirbto laiko trukme, atskirai nurodant vir?valandiniu darbu trukme.(Isigalioja 2010-08-01)

95. PRANE?IMAS APIE NAUJAS DARBO APMOKEJIMO SALYGAS DK 203 str. Kad nustatomos naujos darbo apmokejimo salygos (Kodekso 120 straipsnio 3 dalis), darbdavys turi ra?tu prane?ti darbuotojams ne veliau kaip prie? viena menesi iki ju isigaliojimo. Kolektyvineje sutartyje gali buti nustatytas kitoks ispejimo terminas, taciau jis negali buti trumpesnis negu 2 savaites. [Straipsnio redakcija nuo 2009-08-04 iki 2010-12-31] Pastaba: kolektyviniu sutarciu nuostatos, sulygtos pagal ?i istatyma, galioja iki 2010 m. gruod?io 31 d.

96. Darbo u?mokescio mokejimas atleid?iant i? darbo arba darbuotojui mirus 1. Darbuotoja atleid?iant i? darbo, visos jam priklausancios darbo u?mokescio sumos i?mokamos 1) kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris dirba iki atleidimo i? darbo dienos, ? ne veliau kaip atleidimo i? darbo diena, i?skyrus kai ?io Kodekso 141 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais atsiskaitoma veliau; [1 punkto redakcija nuo 2009-08-04 iki 2010-12-31] 2) kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris atleidimo diena nebedirba (del laikino nedarbingumo, pravaik?tos, laisves atemimo ir kt.) - per viena diena nuo tos dienos, kuria atleistas i? darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti. 2. Darbuotojui mirus, jam priklausantis darbo u?mokestis ir kitos sumos i?mokamos mirusiojo ?eimos nariams arba tiems asmenims, kurie ji laidojo - ne veliau kaip per tris darbo dienas pristacius mirties fakta patvirtinanti dokumenta.

97. VISI?KOS MATERIALINES ATSAKOMYBES SUTARTIS DK 256 str. DK 256 str.1d.. Visi?kos materialines atsakomybes sutartis gali buti sudaroma su darbuotojais, kuriu darbas yra tiesiogiai susijes su materialiniu vertybiu saugojimu, priemimu, i?davimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir del priemoniu, perduotu darbuotojui naudotis darbe. Konkreciu darbu ir pareigu sara?as nustatomas kolektyvineje sutartyje, o kai jos nera, ? darbo tvarkos taisyklese, suderinus su darbuotoju atstovais. ?i sutartis iforminama ra?tu. Joje turi buti nustatyta, u? kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visi?ka materialine atsakomybe ir kokius isipareigojimus prisiima darbdavys, u?tikrindamas salygas, kad ?ala neatsirastu. [1 dalies redakcija nuo 2009-08-04 iki 2010-12-31] 2. Tais atvejais, kai del kartu dirbamo darbo neimanoma atriboti atskiru darbuotoju atsakomybes, gali buti sudaroma visi?kos materialines atsakomybes sutartis su darbuotoju grupe. ?iuo atveju ?ala atlygina visi sutarti pasira?e darbuotojai. Kiekvieno ju dalis atlyginant ?ala nustatoma proporcingai ju dirbtam laikui, per kuri susidare ?ala, jei sutartyje nenustatyta kitaip. 3. Visi?kos materialines atsakomybes sutartys negali buti sudaromos su darbuotojais iki a?tuoniolikos metu. Pastaba: kolektyviniu sutarciu nuostatos, sulygtos pagal ?i istatyma, galioja iki 2010 m. gruod?io 31 d.

98. DK 293 str.1 dalies pakeitimas Nuo 2010-08-01 Pakeisti 293 straipsnio 1 dali ir ja i?destyti taip: "1. Darbuotojas, nepatenkintas darbo gincu komisijos sprendimu, taip pat tais atvejais, kai darbo gincas darbo gincukomisijoje nebuvo i?sprestas per ?io Kodekso 291 straipsnio 1dalyje numatytus terminus, ir tais atvejais, kai darbo gincu komisijoje ?alys nesusitare, per viena menesi gali kreiptis su ie?kiniu i teisma."

99. 294 str. 1 d. pakeitimas Pakeisti 294 straipsnio 3 dali ir ja i?destyti taip: "3. Darbo gincu komisijos sprendimas nevykdomas, jeigu jis ?io Kodekso 293 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka yra apskund?iamas teismui ir apie tai ra?tu yra informuotas atsakovas (isigalioja nuo 2010-08-01).

100. DK 76 straipsnio ?Streikas? pakeitimas Streikas - tai vienos imones, keliu imoniu ar ?akos darbuotoju arba ju grupes laikinas darbo nutraukimas, kai kolektyvinis gincas nei?sprestas arba darbuotojus tenkinantis taikinimo komisijos, darbo arbitra?o ar treciuju teismo sprendimas nevykdomas ar netinkamai vykdomas, arba kolektyvinio darbo ginco nepavyko i?spresti pasitelkus tarpininka ar kai tarpininkavimo metu pasiektas susitarimas nevykdomas."

101. 1. Priimti sprendima skelbti streika imoneje ar josstrukturiniame padalinyje turi teise imoneje veikianti profesinesajunga jos istatuose nustatyta tvarka. Jeigu imoneje neraveikiancios profesines sajungos ir jeigu darbuotoju kolektyvosusirinkimas neperdave darbuotoju atstovavimo ir gynimo funkcijosatitinkamos ekonomines veiklos profesiniu sajungu organizacijai,priimti sprendima skelbti streika imoneje arba jos strukturiniamepadalinyje turi teise darbo taryba. Streikas imoneje skelbiamas,jeigu ?iam sprendimui slaptu balsavimu pritare: 1) skelbti imones streika - daugiau kaip puse imonesdarbuotoju; 2) skelbti imones strukturinio padalinio streika - daugiaukaip puse to padalinio darbuotoju. 2. Priimti sprendima skelbti streika ?akos lygiu turi teise?akos profesiniu sajungu organizacijos ju istatuose nustatytatvarka, aptarus Lietuvos Respublikos tri?aleje taryboje. 3. Apie busimo streiko prad?ia darbdavys turi buti ispetasra?tu ne veliau kaip prie? septynias dienas nusiunciant jam ?iamestraipsnyje nustatyta tvarka priimta sprendima. Skelbiant streikagalima kelti tik tuos reikalavimus, kurie nebuvo patenkintitaikinimo proceduros metu arba tarpininkavimo metu. 4. Prie? streika gali buti organizuojamas ispejamasisstreikas. Jis negali trukti ilgiau kaip dvi valandas. Ispejamasisstreikas skelbiamas ?io straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytosprofesines sajungos igalioto valdymo organo arba darbo tarybosra?ytiniu sprendimu be atskiro darbuotoju pritarimo. Apie ?istreika darbdavys turi buti ispetas ra?tu ne veliau kaip prie?septynias dienas. 5. Priemus sprendima del streiko (taip pat ispejamojo)gele?inkeliu ir miesto visuomeninio transporto, civilinesaviacijos, medicinos, vandens, elektros energijos, ?ilumos irduju tiekimo, kanalizacijos ir atlieku i?ve?imo imonese, apie joprad?ia darbdavys turi buti ispetas ra?tu ne veliau kaip prie?keturiolika dienu. 6. Sprendime skelbti streika nurodoma: 1) reikalavimai, del kuriu skelbiamas streikas; 2) streiko prad?ia; 3) streikui vadovaujantis organas."


Other Related Presentations

Copyright © 2014 SlideServe. All rights reserved | Powered By DigitalOfficePro