LR DARBO KODEKSO PAKEITIMAI ĮSIGALIOSIANTYS NUO 2010-08-01. DARBO SUTARČIŲ SUDARYMO TEORINĖS IR PRAKTINĖS PROBLEMOS.
Download

LR DARBO KODEKSO PAKEITIMAI ĮSIGALIOSIANTYS NUO 2010-08-01. DARBO SUTARČIŲ SUDARYMO TEORINĖS IR PRAKTINĖS PROBLEMOS.







Advertisement
/ 101 []
Download Presentation
Comments
bat
From:
|  
(333) |   (0) |   (0)
Views: 432 | Added: 03-06-2012
Rate Presentation: 6 1
Description:
LR DARBO KODEKSO PAKEITIMAI ĮSIGALIOSIANTYS NUO 2010-08-01. DARBO SUTARČIŲ SUDARYMO TEORINĖS IR PRAKTINĖS PROBLEMOS. . VDI Rasa Radauskie nė. Darbo sutarties sudarymas Darbo sutarties vykdymas Darbo sutarties pasibaigimas. DARBO SUTARTIES S ĄVOKA DK 93 str.
LR DARBO KODEKSO PAKEITIMAI ĮSIGALIOSIANTYS NUO 2010-08-01. DARBO SUTARČIŲ SUDARYMO TEORINĖS IR PRAKTINĖS PROBLEMOS.

An Image/Link below is provided (as is) to

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use only and may not be sold or licensed nor shared on other sites. SlideServe reserves the right to change this policy at anytime. While downloading, If for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.











- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -




Slide 1

LR DARBO KODEKSO PAKEITIMAI ĮSIGALIOSIANTYS NUO 2010-08-01.DARBO SUTARČIŲ SUDARYMO TEORINĖS IR PRAKTINĖS PROBLEMOS.

VDI Rasa Radauskienė

Slide 2

  • Darbo sutarties sudarymas

  • Darbo sutarties vykdymas

  • Darbo sutarties pasibaigimas

Slide 3

DARBO SUTARTIES SĄVOKA DK 93 str.

  • Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

Slide 4

Darbo sutarties šalys

  • Darbuotojas-yra fizinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą.

    Visiškas darbinis teisnumas ir galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises bei sukurti darbo pareigas (darbinis veiksnumas) atsiranda asmeniui, sukakusiam 16 metų. Išimtis numato kiti darbo įstatymai.

  • Darbdavys-gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, rūšies bei veikos pobūdžio, turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą.

    Darbdavių darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jų įsteigimo momento .Darbdaviai įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina per savo organus ir administraciją.

Slide 5

Darbo sutarties požymiai leidžiantys atskirti darbo sutartį nuo į ją panašių civilinių sutarčių (rangos, paslaugų, autorinių ir kt.)

  • Darbas turi būti dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus.  

  • Asmuo dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eina tam tikras pareigas.

  • Asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Šio požymio esmė yra ta, kad asmuo nėra visiškai savarankiškas atlikdamas darbą, jam atliekant darbą vadovauja darbdavys. Šis požymis gali reikštis įvairiai, t. y. darbuotojas gali dirbti laikydamas nurodymų dėl darbo laiko, darbo organizavimo, darbo drausmės, darbo atlikimo būdo, technologijų ir pan.

  • Asmuo dirba atlygintinai. Atlygintinumas yra vienas reikšmingiausių požymių. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, koks yra atlygintinumo pobūdis - periodinės išmokos, kas mėnesį ar už atliktą darbą mokamos išmokos.  

Slide 6

DARBO SUTARTIES TURINIO YPATUMAI

  • Darbo sutarties turinys-jos šalių sulygtos sutarties sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas.

  • Šalys negali nustatyti tokių darbo sąlygų, kurios pablogina darbuotojo padėtį, palyginti su ta, kurią nustato Darbo Kodeksas, įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ir kolektyvinė sutartis. Jei darbo sutarties sąlygos prieštarauja DK, įstatymui arba KS, taikomos DK, įstatymų, norminių teisės aktų arba KS nuostatos.

  • Ginčą dėl darbo sutarties sąlygų taikymo sprendžia darbo ginčų nagrinėjimo organai.

Slide 7

Darbo sutarties sąlygos

Darbo sutarties sąlygų nustatymo tvarka ir reikšmė nėra vienoda.

Pagal nustatymo tvarką darbo sutarties sąlygos skiriamos :

  • Sąlygos, nustatytos įstatymų, kitų teisės aktų ar kolektyvinių sutarčių (pvz. norminiai teisės aktai nustato privalomus saugos darbe standartus ir taisykles, pagrindines darbo ir poilsio laiko normas, darbo apmokėjimo sąlygas iš valstybės, savivaldybių biudžetų arba valstybės fondų finansuojamų įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojams ir t.t.)

  • Sąlygos nustatomos šalių susitarimu (būtinosios ir papildomos).

Slide 8

Būtinosios sutarties sąlygos

  • Šios bendros sąlygos, būtinos bet kokiai darbo sutarčiai, yra dvi-tai susitarimas dėl darbuotojo darbovietės ir darbo funkcijų. (Šalims dėl jų nesusitarus laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta.)

  • Darbovietė darbo sutartyje apibrėžiama nurodant, į kokią įmonę, įstaigą, organizaciją darbuotojas priimamas dirbti arba su kokiu fiziniu asmeniu jis sudarė darbo sutartį (sąlyga dėl darbovietės gali būti patikslinama sutartyje nurodant darbo vietą-cechą, barą, skyrių, tarnybą ir pan.).

  • Darbo funkcija sutartyje apibrėžiama nurodant profesiją, specialybę, kvalifikaciją, pagal kurią dirbs darbuotojas, arba jo pareigas.

  • Profesija-tai darbinės veiklos sritis, apimanti darbo funkcijos tikslus ir pobūdį (gydytojas, statybininkas ir pan.). Specialybė-siauresnė veiklos sritis pagal tam tikrą profesiją sritis, reikalaujanti specialių žinių ir įgūdžių (gydytojas chirurgas, mūrininkas ir pan.)

  • Kvalifikacija-darbuotojo pasiruošimo tam tikrai specialybei laipsnis (1-os kat. Gydytojas chirurgas, mokytojas metodininkas ir pan.)

Slide 9

Atskiroms darbo sutarties rūšims numatomos kitos būtinosios sutarties sąlygos

  • SUTARTIES TERMINAS

  • SEZONINIO DARBO POBŪDIS IR KT.

    Norint sudaryti terminuotą darbo sutartį šalys tai turi aptarti sutartyje. Šios rūšies būtinosios darbo sutarties sąlygos skiriasi nuo sąlygų dėl darbovietės ir darbo funkcijų tuo, kad nuo jų priklauso ne darbo sutarties galiojimas, o tam tikra darbo sutarties rūšis. Jeigu, pavyzdžiui, sudarant darbo sutartį nebus aptartas jos galiojimo terminas, tai bus laikoma, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis.

Slide 10

PAPILDOMOSIOS DARBO SUTARTIES SĄLYGOS

  • Išbandymas(Nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu-ar darbas tinka darbuotojui).

    IŠBANDYMAS NETAIKOMAS:

  • IKI 18 METŲ;

  • Pareigoms konkurso arba rinkimų būdu, taip pat išlaikius kvalifikacinius egzaminus pareigoms eiti;

  • Darbdavių susitarimu perkeliamiems dirbti į kitą darbovietę;

  • Kitais darbo įstatymų numatytais atvejais.

  • Profesijų jungimas.

Slide 11

DK 95 str.5d.

  • DS gali būti sulygta: jeigu darbo sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba jo pareiškimu be svarbios priežasties, tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta ir kita kompensavimo tvarka ir terminai.

Slide 12

DARBO APMOKĖJIMO SĄLYGA

  • Dėl darbo apmokėjimo turi būti sulygstama kiekvienoje darbo sutartyje.

  • Sulygdamos darbo apmokėjimo sąlygas šalys susitaria dėl darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.

  • Ši darbo sutarties sąlyga negali būti priskiriama nei prie būtinųjų, nei prie papildomų. Jos teisinė prigimtis yra savarankiška, todėl Kodeksas nustato ypatingą šios sąlygos nustatymo ir keitimo tvarką.

Slide 13

Darbo sutarties sudarymas

  • Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų.

  • Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą.

  • Vienas egzempliorius įteikiamas darbuotojui, o kitas lieka darbdaviui.

  • Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale.

  • Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią darbdavys įteikia darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą.

  • Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius darbo sutartį, įteikus antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą.

  • Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais.

  • Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu šalys nesusitarė kitaip.

Slide 14

Dėl darbo pagal NDNT išvadą

  • Vadovaujantis LR neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (Žin.,2004, Nr.83-298) 20 str.7d., asmens darbingumas įvertinamas procentais ir jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais, t.y.:

  • Jei asmeniui nustatoma 0-25 % darbingumo , asmuo laikomas nedarbingu;

  • Jei 30-55%, asmuo laikomas iš dalies darbingu;

  • 60-100% ,asmuo laikomas darbingu.

    NDNT direktoriaus nustatyta tvarka asmenims išduodamas Neįgaliojo pažymėjimas, Darbingumo lygio pažyma ar (ir) Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma ir Išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų.

    Pažymėtina, kad darbuotojui nustatytas neįgalumas (darbingumo sumažėjimas) nėra pagrindas su juo nutraukti darbo sutartį, jeigu darbuotojas tik iš dalies darbinas ir sugeba tinkamai atlikti savo pareigas.

Slide 15

2006 04 12 Koordinacinės komisijos, veikiančios pagal LR SADM 2002-12-23 ĮSAKYMĄ Nr.166 išvada

  • Kai išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų darbuotojui yra nustatytas neįgalumas su teise dirbti ne visą darbo laiką, darbdavys turi užtikrinti, kad neįgalus darbuotojas dirbtų tokios trukmės darbą, koks yra nurodytas išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų. Todėl darbdavys Neįgaliojo pažymėjimą bei Išvadą pateikusio darbuotojo prašymu neturi nustatyti ilgesnės trukmės darbo laiko ar darbo sąlygų, kurios neatitinka nurodytų Išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų. Ši nuostata taikytina visais atvejais, išskyrus, jeigu po išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų formos patvirtinimo arba priėmus kitus norminius teisės aktus bus numatyta, kad Išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų yra rekomendacinio pobūdžio darbdavio atžvilgiu ir jam neprivaloma.

Slide 16

Priimant į darbą būtini dokumentai

  • Darbdavys privalo pareikalauti, kad priimamasis dirbti pateiktų asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą.

  • Jeigu darbo įstatymai sieja priėmimą į darbą su tam tikru išsimokslinimu ar profesiniu pasirengimu, sveikatos būkle, darbdavys privalo pareikalauti, kad priimamasis pateiktų išsimokslinimą, profesinį pasirengimą, sveikatos būklę patvirtinančius dokumentus, o priimdamas į darbą nepilnametį nuo 14 iki 16 metų, gimimo liudijimą, vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą raštišką sutikimą, vaiko sveikatą prižiūrinčio gydytojo leidimą, o mokslo metų laikotarpiu-mokyklos, kurioje nepilnametis mokosi, raštišką sutikimą. Darbdavys turi teisę pareikalauti ir kitų įstatymų nustatytų dokumentų.

Slide 17

Nelegalus darbas

  • Esant Darbo Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties

  • Dirbamas užsienio piliečių nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įdarbinimo tvarkos

  • Darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą atsako įstatymų nustatyta tvarka

Slide 18

DARBO SUTARČIŲ RŪŠYS

  • Neterminuotos

  • Terminuotos, laikinosios, sezoninės

  • Dėl antraeilių pareigų

  • Nuotolinio darbo (nuo 2010-08-01)

  • Patarnavimo darbams

  • Kitos

  • Darbo sutartis paprastai sudaroma neapibrėžtam laikui (neterminuota).

Slide 19

TERMINUOTA DARBO SUTARTIS

  • Terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams.

  • Neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai arba KS.

  • Su renkamaisiais darbuotojais terminuota darbo sutartis sudaroma laikui, kuriam jie išrinkti, o su darbuotojais, kuriuos pagal įstatymus arba pagal įmonės, įstaigos, organizacijos įstatus skiria į darbą renkamieji organai, išskyrus savivaldybių tarybas, terminuota darbo sutartis sudaroma tų renkamųjų organų įgaliojimų laikui (kadencijai).

  • Darbdavys privalo informuoti darbuotojus, dirbančius pagal terminuotą darbo sutartį, apie laisvas darbo vietas ir užtikrinti, kad jie turėtų tokias pat galimybes įsidarbinti nuolatiniam darbui kaip ir kiti asmenys.

Slide 20

Darbo sutarties termino nustatymas

  • Darbo sutarties terminas gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorinės datos arba iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo arba pasibaigimo.

  • Jeigu darbo sutartyje jos terminas nenurodytas arba netinkamai nustatytas, laikoma, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis.

  • Pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams negali būti taikomos mažiau palankios darbo sąlygos, kvalifikacijos kėlimo ir skatinimo galimybės negu darbuotojams, dirbantiems pagal neterminuotas darbo sutartis .

  • PAKEISTA 109 str.2d. :

    Neleidžiama sudaryti terminuotos darbo yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai ar kolektyvinės sutartys arba kai darbuotojas priimamas į naujai steigiamą darbo vietą (įsigalioja nuo 2010-08-01)

Slide 21

Terminuotų sutarčių sudarymo ypatumai nuo 2010-08-01

  • Terminuotų darbo sutarčių, sudaromų pagal Darbo kodekso109 straipsnio 2 dalį naujai įsteigtoms darbo vietoms, skaičius įmonėje, įstaigoje, organizacijoje negali viršyti 50 procentų visų įmonės, įstaigos, organizacijos darbo vietų (pareigybių)skaičiaus.

  • Terminuota darbo sutartis pagal Darbo kodekso 109straipsnio 2 dalį naujai įsteigtai darbo vietai negali būti sudaryta su toje pačioje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje dirbusiu darbuotoju, su kuriuo darbo sutartis buvo nutraukta pagal Darbo kodekso 125 ar 129 straipsnį įsigaliojus šiam įstatymui.

  • Terminuotos darbo sutartys pagal Darbo kodekso 109straipsnio 2 dalį naujai įsteigtoms darbo vietoms gali būti sudaromos laikotarpiui iki dvejų metų, tačiau ne ilgesniam laikui kaip iki 2012 m. liepos 31 d. Darbo santykiams pagal tokią terminuotą darbo sutartį tęsiantis po 2012 m. liepos 31 d., darbosutartis tampa neterminuota darbo sutartimi.

Slide 22

Terminuotos darbo sutarties termino pasibaigimo pasekmės

  • Jeigu darbo sutarties terminas pasibaigė, o darbo santykiai faktiškai tęsiasi ir nė viena iš šalių iki pasibaigiant terminui nepareikalavo jos nutraukti, laikoma, kad sutartis pratęsta neapibrėžtam laikui.

  • Terminuota darbo sutartis tampa neterminuota, kai darbo santykių buvimo laikotarpiu išnyksta aplinkybės, dėl kurių buvo apibrėžtas sutarties terminas (darbuotojas po atostogų negrįžta į darbą ir kt.)

  • Jeigu darbo sutartis, pasibaigus jos terminui, nepratęsiama arba nutraukiama, bet nepraėjus vienam mėnesiui nuo jos nutraukimo dienos su atleistu iš darbo darbuotoju vėl sudaroma terminuota darbo sutartis tam pačiam darbui, tai darbuotojo reikalavimu tokia sutartis pripažįstama sudaryta neapibrėžtam laikui , išskyrus DK 109 str.2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus.

Slide 23

SEZONINĖ DARBO SUTARTIS

  • Sudaroma sezoniniams darbams atlikti.

  • Sezoniniais vadinami darbai, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami ne visus metus, o tam tikrais periodais (sezonais), ne ilgesniais kaip 8 mėnesiai (12 mėnesių paeiliui laikotarpiu), ir yra įtraukti į sezoninių darbų sąrašą patvirtintą LR Vyriausybės nutarimu Nr.154 “Dėl sezoninio darbo”, kaip antai mūrijimas, betonavimas, išorinė apdaila, teritorijos tvarkymas ir apželdinimas; nerūdinių medžiagų (skaldos, žvyro, smėlio, molio) gavyba, gelžbetonio konstrukcijų ir betoninių elementų gamyba lauke ir nešildomose patalpose, žemės melioravimas, cukraus gaminimas iš cukrinių runkelių, daržovių auginimas atvirame grunte ir nešildomuose šiltnamiuose ir kt.

Slide 24

Sezoninės darbo sutarties sudarymo ypatumai

  • Sutartyje turi būti aptartas sezoninio darbo pobūdis.

  • Sutarties terminas turi būti apibrėžtas ne kalendorine data, o tam tikrų aplinkybių pasibaigimu, pvz.,iki 2009 metų sezono, kuriam buvo įdarbintas darbuotojas, pabaigos (2009 metų tam tikrų darbų sezonui).

  • Jei sulygstama dėl sezoninio darbo keliems sezonams, būtina nurodyti ir terminą, t.y. apibrėžti, keliems sezonams yra sudaroma sezoninio darbo sutartis.

Slide 25

Sezoninį darbą dirbančių darbuotojų darbo ir poilsio laiko bei darbo apmokėjimo ypatybės

  • Dirbant sezoninius darbus gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita.

  • Darbuotojų ,dirbančių pagal sezonines darbo sutartis, darbo grafikai turi būti skelbiami prieš savaitę iki jų įsigaliojimo.

  • Darbuotojams, dirbantiems vieną sezoną, kasmetinės atostogos nesuteikiamos, o atleidžiant iš darbo už nepanaudotas atostogas sumokama piniginė kompensacija.

  • Darbuotojams, kuriems pasibaigus jų sezoninės sutarties terminui pratęsia sutartį kitam sezonui nenutraukiant darbo santykių, kasmetinės atostogos suteikiamos tarpsezoniniu laikotarpiu. Kasmetinės atostogos suteikiamos ir ne tarpsezoniniu laikotarpiu, jei tai numatyta KS arba darbo sutartyje.

  • Darbuotojams, kurie dirba du ar daugiau sezonus iš eilės nenutraukę darbo santykių, už tarpsezoninius laikotarpius mokamas KS arba DS nurodyto dydžio atlyginimas.

Slide 26

LAIKINOJI DARBO SUTARTIS

  • Sudaroma ne ilgesniam kaip 2 mėnesių laikotarpiui.

  • Viena iš terminuotų darbo sutarčių rūšių, kurią nuo kitų skiria jos galiojimo trukmė (2 mėn.)

  • Terminas gali būti nustatomas ir kalendorine data ir tam tikrų aplinkybių atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu, jei tos aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad darbo santykių trukmė neviršys 2 mėnesių.

  • Terminuota darbo sutartis sudaroma skubiems ar trumpalaikiams darbams atlikti ar laikinai nesantiems darbuotojams pavaduoti.

  • Laikinoji darbo sutartis gali būti sudaroma su studentais, moksleiviais jų atostogų metu, laikantis privalomų nuostatų dėl saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymo asmenims iki 18 metų.

Slide 27

Laikinosios darbo sutarties (LS) sudarymo ypatumai

  • Dirbantiems pagal LS gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita.

  • Kasmetinės atostogos nesuteikiamos, mokama kompensacija.

Slide 28

LAIKINOSIOS DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS

  • LS gali būti nutraukta, kai įmonėje darbai buvo sustabdyti ilgiau kaip 2 savaitėms dėl gamybinių priežasčių arba kai sumažinama darbų apimtis (darbuotojas atleidžiamas dėl šios priežasties neįspėjamas, jam išmokama 1 mėn.vid. darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka).

  • Darbuotojas, dirbantis pagal LS, neįspėjus apie atleidimą gali būti atleidžiamas iš darbo, kai dėl laikinojo nedarbingumo neatvyksta į darbą ilgiau kaip 7 dienas (jam išmokama išeitinė išmoka, apskaičiuota pagal vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už likusį laiką iki sutarties termino pabaigos, bet ne daugiau kaip už 1 mėn.).

  • Kai darbingumas prarandamas dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos, darbuotojui darbo vieta (pareigos) paliekama, kol jis atgauna darbingumą arba jam nustatomas neįgalumas, bet ne daugiau kaip iki LS termino pabaigos ( išmokama 1 mėn. išeitinė išmoka).

  • Savo prašymu darbuotojas nutraukti LS gali įspėjęs darbdavį prieš 5 darbo dienas. Pagl laikinąją darbo sutartį dirbančiai moteriai pateikus darbdaviui pažymą apie nėštumą, draudimas nutraukti su tokia moterimi DS netaikytinas. Pasibaigus laikinosios darbo sutarties terminui, darbdavys turi teisę DS nutraukti.

Slide 29

ANTRAEILIŲ PAREIGŲ SUTARTIS

  • Tai tokia sutartis, pagal kurią darbuotojas greta darbo pagrindinėje darbovietėje įsipareigoja eiti reguliariai apmokamas antraeiles pareigas arba dirbti reguliarų apmokamą darbą kitoje (ne pagrindinėje) darbovietėje.

  • Darbo funkcija dėl antraeilių pareigų gali būti atliekama tik laisvu nuo darbo pagrindinėje darbovietėje laiku, neviršijant 12 valandų.

  • Darbuotojas, norintis eiti antraeiles pareigas, iki DS sudarymo turi pateikti darbdaviui pažymą iš pagrindinės darbovietės, kurioje turi būti nurodyta jo kasdienio darbo toje darbovietėje pradžia ir pabaiga.

  • Jeigu darbuotojas dirba ne vienoje darbovietėje, būsimajam darbdaviui jis turi pateikti pažymas iš visų darboviečių.

  • Pasikeitus darbo ir poilsio laikui pagrindinėje darbovietėje, darbuotojas apie tai turi pranešti jį priėmusiam antraeilėms pareigoms (darbui) darbdaviui ir pateikti pažymą.

Slide 30

Antraeilių pareigų sudarymo ir nutraukimo ypatumai

  • Darbdavys turi užtikrinti, kad asmuo dirbantis pagal dvi ir daugiau sutarčių, nedirbtų ilgiau kaip 12 valandų per dieną.

  • Darbuotojams, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas asmenims , eiti antraeilių pareigų (dirbti darbo) neleidžiama (DK 145 str. 1d.).

  • Darbuotojas, dirbantis pagal antraeilių pareigų (darbo) sutartį, turi teisę ją nutraukti apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaipprieš 7 darbo dienas.

  • Kitais atvejais ši sutartis gali būti nutraukta DK nustatyta tvarka.

Slide 31

Sutartis dėl papildomo darbo

  • Darbuotojas gali susitarti, jeigu to nedraudžia įstatymai, kad jis toje pačioje darbovietėje eis tam tikras papildomas pareigas arba dirbs tam tikrą papildomą (sutartyje nesulygtą darbą).

  • Papildomas darbas gali būti aptartas:

  • Atskiroje sutartyje (kai darbuotojas atlieka papildomas pareigas arba dirba tam tikrą papildomą darbą papildomu darbo laiku (t.y. ne savo darbo dienos, pamainos metu).

  • Toje pačioje sutartyje įforminama pagrindinės darbo sutarties papildymas (kai darbuotojas atlieka papildomas pareigas savo tiesioginio darbo metu).

Slide 32

NUOTOLINIO DARBO SUTARTIS(įsigalioja nuo 2010-08-01)

  • Nuotolinio darbo sutartyje gali būti nustatyta, kad sutartyje sulygto darbo funkciją arba dalį sulygto darbo funkcijų darbuotojas atliks kitose nei darbovietė, darbuotojui priimtinose vietose. Nuotolinio darbo sutarties ypatumus nustato Vyriausybė ir kolektyvinės sutartys.

Slide 33

DS sudarytos su namudininkais,sudarytos iki 2010-08-01,tęsiasi toliau ir joms taikomos nuotolinio darbo sutarties nuostatos.

  • Prieš darbo sutarties sudarymą darbdavys, susitaręs su darbuotoju, norminių teisės aktų nustatyta tvarka gali atlikti profesinės rizikos vertinimą namudininko darbo vietoje.

  • Namudininkui negali būti skiriami darbai, susiję su kenksmingais biologiniais, cheminiais, kancerogeniniais veiksni ais, mutagenais ar medžiagomis, kurios galėtų būti tokių veiksnių šaltiniai.

  • Jai namudininko namuose yra asmenų iki 18 metų arba nėščios ar neseniai pagimdžiusios moterys, jam negali būti skiriami darbai, kurie gali būti pavojingi šiems asmenims.

  • Namudininkas turi raštu informuoti darbdavį ar pas jį namuose yra minėtų asmenų.(Nuo 2010-08-01 negalioja).

Slide 34

Darbo sutarties su namudininku vykdymas

  • Namudininkui netaikomos įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklės, bet jis įpareigojamas rūpintis savo paties ir kitų asmenų, kurie galėtų nukentėti dėl netinkamo darbo elgesio ar klaidų, sauga ir sveikata, įskaitant tinkamą medžiagų, mašinų, įrankių ir kitos įrangos naudojimą.

  • Savo darbo laiką darbuotojas skirsto savo nuožiūra.

  • Darbo laikas gali būti žymimas kitaip, nei nustatytos pavyzdinės formos žiniaraštyje.

  • Namudininko darbo laikas negali būti ilgesnis kaip 40 val.per savaitę.

  • Darbo sutartyje gali būti numatyta kompensacija už su jo darbu susijusias išlaidas (elektra, vanduo, ryšių paslaugos ir kt.).

  • (Nuo 2010-08-01 negalioja)

Slide 35

PATARNAVIMO SUTARTIS

  • Darbuotojas įsipareigoja teikti darbdaviui asmenines namų ūkio paslaugas.

  • Darbdavys gali būti tik fizinis asmuo, nes teikiamos tik asmeninės namų ūkio paslaugos ( namų kambarinės paslaugos atliekant įvairius darbus privačiuose namų ūkiuose, auklės, tarnaitės, vaikų, ligonių priežiūros darbuotojo, virėjo, skalbėjo, sodo darbininko, vairuotojo, apsaugininko ir kt. darbas).

Slide 36

Patarnavimo sutarties sudarymo ypatumai

  • Dirbantiems pagal patarnavimo sutartis gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita.

  • Darbo laikas gali būti žymimas ir kitaip, nei nustatyta pavyzdinės formos žiniaraštyje.

  • Sutartyje darbuotojo pageidavimu gali būti susitariama dėl išlaidų (kelionės, nakvynės, aprangos ir kt.), patirtų teikiant paslaugas, kompensavimo, apgyvendinimo pas darbdavį ir maitinimo sąlygų.

  • Sudarius patarnavimo sutartį darbdaviui nėra privaloma įteikti darbuotojui darbo pažymėjimą.

Slide 37

Darbo sutarties sąlygų keitimas ir perkėlimas į kitą darbą

  • Kai keičiama gamyba, jos mastas, technologija arba darbo organizavimas, taip pat kitais gamybinio būtinumo atvejais darbdavys turi teisę pakeisti darbo sutarties sąlygas. Jei darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis gali būti atleistas iš darbo pagal DK 129 str. Laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos.

  • Būtinosios darbo sutarties sąlygos (darbovietė, darbo funkcijos, sutarties terminas, sezoninio darbo pobūdis ir kt.) gali būti keičiamos tik esant išankstiniam raštiškam darbuotojo sutikimui, išskyrus DK 121 str. numatytus atvejus (ypatingi atvejai).

  • Darbo apmokėjimo sąlygas be raštiško darbuotojo sutikimo darbdavys gali keisti tik tuo atveju, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais arba pagal KS yra keičiamas tam tikros ūkio šakos , įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas. Keičiant darbo apmokėjimo sąlygas, sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raštiško sutikimo negalima.

Slide 38

123.1 str. DS vykdymo sustabdymas, darbdaviui nevykdant savo įsipareigojimų (nuo 2010-08-01)

  • 1 dalis:

    Darbuotojas turi teisę iki 3 mėn. sustabdyti DS vykdymą raštu įspėjęs darbdavį prieš 3 darbo dienas, jeigu darbdavys ilgiau kaip 2 mėn. iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų , numatytų teisės aktuose, darbo arba kolektyvinėje sutartyje, darbuotojui ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nemoka viso priklausančio darbo užmokesčio.

Slide 39

Darbo Kodekso 123.1 str. (nuo 2010-08-01)

  • 2 dalis:

    Laikinas darbo sutarties vykdymo sustabdymas pasibaigia kitą dieną po to,kai darbuotojas raštu atšaukia laikiną darbo sutarties vykdymo sustabdymą arba kai darbdavys visiškai įvykdo savo įsipareigojimus darbuotojui ir jį apie tai informuoja arba kai pasibaigia 3 mėn. terminas

Slide 40

123.1 str.įsigalioja nuo 2010-08-01

  • 3 dalis.Jeigu darbuotojas pagrįstai sustabdo darbo sutarties vykdymą, darbdavys sumoka jam ne mažesnę kaip vienos min. mėnesinės algos dydžio kompensaciją už kiekvieną mėnesį.

  • 4 dalis.Darbuotojas ,nepagrįstai sustabdęs DS vykdymą, įstatymų nustatyta tvarka atsako už darbdaviui padarytą žalą.

Slide 41

NUŠALINIMAS NUO DARBO

  • Nušalinimas nuo darbo yra laikinas darbo funkcijų atlikimo sustabdymas, kai darbuotojui neleidžiama dirbti darbo sutartyje sulygto darbo arba eiti pareigų ir už nušalinimą jam nemokamas darbo užmokestis.

  • Nušalinti gali darbdavys savo iniciatyva arba įgaliotų organų ar pareigūnų reikalavimu.

Slide 42

Nušalinimas nuo darbo darbdavio iniciatyva

  • Kai darbuotojas pasirodo darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų.

Slide 43

Nušalinimas nuo darbo pagal pareigūnų arba organų, kuriems įstatymas suteikia tokią teisę, rašytinį reikalavimą

  • Darbuotojas atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, nušalinamas nuo darbo pagal pareigūnų arba organų, kuriems įstatymas suteikia nušalinimo teisę, rašytinį reikalavimą, kuriame turi būti nurodoma, kuriam laikui darbuotojas nušalinamas, nušalinimo priežastis ir teisinis pagrindas (DK 265 str.7d.)

  • Nusikalstamos veikos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, nutartimi turi teisę nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti jo teisę užsiimti tam tikra veikla, jei tai būtina, kad būtų greičiau ištirta nusikalstama veika.

  • Nutartis laikinai nušalinti įtariamąjį siunčiama vykdyti jo darbdaviui.

  • Laikinas nušalinimas nuo pareigų negali trukti ilgiau kaip 6 mėn.(prireikus gali būti pratęsta dar iki 3 mėnesių, pratęsimų skaičius neribojamas).

  • Nušalinimo terminui pasibaigus, darbuotojas grąžinamas į ankstesnį darbą, jei dėl nušalinimo neatsirado pagrindo nutraukti darbo sutartį.

Slide 44

Žalos atlyginimas nušalinus darbuotoją nuo darbo nepagrįstai

  • Jeigu darbuotojas buvo nušalintas nuo darbo (pareigų) nepagrįstai, jis turi teisę reikalauti, kad įstatymų nustatyta tvarka jam būtų atlyginta žala.

  • Tais atvejais, kai darbuotoją nepagrįstai nuo darbo nušalino darbdavys, jis turi atlyginti žalą pagal DK 249 str. Ir 250 str.

  • Kai nepagrįstai darbuotojas buvo nušalintas įgaliotų organų ar pareigūnų reikalavimu, žala atlyginama Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo (Valstybės žinios,2005, Nr.127-4532) nustatyta tvarka.

Slide 45

DARBO SUTARTIES PASIBAIGIMAS

  • Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai-tai juridiniai faktai arba jų požymiai, kuriems esant pasibaigia darbo sutartis. Pagal DK 124 straipsnį darbo sutartis baigiasi:

  • Ją nutraukus DK ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais;

  • Likvidavus darbdavį be teisių perėmėjo;

  • Darbuotojui mirus.

Slide 46

Darbo sutarties nutraukimas

YRA 24 DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMO PAGRINDAI.

Teisiniai padariniai skiriasi priklausomai nuo to, kieno iniciatyva darbo sutartisų)

  • Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu.

  • Darbo sutarties nutraukimas suėjus terminui.

  • Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu.

  • Darbo sutarties nutraukimas dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių.

  • Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės.

  • Darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo.

  • Darbo sutarties nutraukimas darbdavio bankroto atveju.

Slide 47

DK 125 str. Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu

  • Viena sutarties šalis raštu pasiūlo kitai šaliai nutraukti DS.

  • Jei ši sutinka su pasiūlymu, per 7 dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai pasiūlymą nutraukti darbo sutartį.

  • Sutarusios nutraukti darbo sutartį, šalys sudaro raštišką susitarimą dėl sutarties nutraukimo (numatoma DS nutraukimo data, kitos sąlygos-kompensacija, nepanaudotų atostogų suteikimas ir kt.)

  • Jei antroji šalis per 7 dienas nepraneša, kad sutinka nutraukti sutartį, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti DS šalių susitarimu yra atmestas.

Slide 48

DK 126 str. DS nutraukimas suėjus terminui

  • Suėjus darbo sutarties terminui, darbdavys arba darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį.

  • Nė vienai iš šalių darbo sutarties nenutraukus, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota.

  • DK 132 str. numato, kad DS negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui pateikta pažyma apie nėštumą, ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms, išskyrus DK 136 str.1 ir 2 dalyje nustatytus atvejus, taip pat laikinąją DS pasibaigus jos terminui.

Slide 49

DK 127 str. DS NUTRAUKIMAS DARBUOTOJO PAREIŠKIMU

  • Bendras įspėjimo terminas pagal DK 127 str. 1 dalį - ne vėliau kaip prieš 14 (DARBO ĮSIGALIOJA NUO 2010-08-01) dienų (KS gali būti numatytas kitoks terminas,bet ne ilgesnis kaip 1 mėn.).

  • Gali būti nutraukiama ir neterminuota ir terminuota darbo sutartis.

  • 2.Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos, jei reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagrįstas darbuotojo liga ar neįgalumu, trukdančiu tinkamai atlikti darbą, arba kitomis svarbiomis priežastimis, nustatytomis kolektyvinėje sutartyje, arba jei darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį. Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika (nuo 2010-08-01) darbo dienas, jeigu jis įgijoteisę į visą senatvės pensiją dirbdamas toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje (Isįgaliojo nuo 2009-08-04). Darbo sutartis tokiais atvejais turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos.

  • Darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo (nuo 2010-08-01) dienas nuo prašymo padavimo dienos. Po to jis gali atšaukti prašymą tik darbdavio sutikimu.

  • Trumpesni įspėjimo terminai taikomi nutraukiant laikinąsias, sezonines darbo sutartis.

Slide 50

Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva DK 129 str.

  • Darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį DK 130 str. nustatyta tvarka. Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą.

  • DK 129 str.4d.Darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkerimetai (kolektyvinėje sutartyje gali būti sulygta, kad šis apribojimas taikomas darbuotojams, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip treji metai), asmenimis iki aštuoniolikos metų, neįgaliaisiais, darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, gali būti nutraukiama tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus.

  • DK 129 str.5d.. Darbdavys turi teisę nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, laikydamasis šio ir 130 straipsnio nuostatų, tik ypatingais atvejais, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą, arba sumokėjęs darbuotojui už likusį darbo sutarties galiojimo laiką vidutinį darbo užmokestį, arba kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais sumokėjęs ne mažesnę negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

  • [Galioja nuo 2009-08-04 iki 2011-01-01]

  • Svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių.

Slide 51

Teisėta priežastis nutraukti darbo santykius negali būti:

  • Narystė profesinėje sąjungoje arba dalyvavimas profesinės sąjungos veikloje ne darbo metu, o darbdavio sutikimu ir darbo metu;

  • Darbuotojų atstovo funkcijų atlikimas dabartyje ar praeityje;

  • Dalyvavimas byloje prieš darbdavį, kaltinamą įstatymų, kitų norminių teisės aktų ar kolektyvinės sutarties pažeidimais, taip pat kreipimasis į administracinius organus;

  • Lytis, seksualinė orientacija, rasė, tautybė, kalba, kilmė, pilietybė ir socialinė padėtis, tikėjimas, santuokinė ir šeiminė padėtis, įsitikinimai ar pažiūros, priklausomybė politinėms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms;

  • Amžius;

  • Nebuvimas darbe, kai darbuotojas įstatymų numatytais atvejais atlieka karines ar kitokias Lietuvos Respublikos piliečio pareigas ir prievoles.

Slide 52

Įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą DK 130 str.

  • [Galioja nuo 2009-08-04 iki 2010-12-31]

  • DK 130 str.1d. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu pasirašytinai įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius (nustačius kolektyvinėje sutartyje – ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį). Darbuotojai, nurodyti šio Kodekso 129 straipsnio 4 dalyje, apie atleidimą iš darbo turi būti įspėti ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius (nustačius kolektyvinėje sutartyje – ne vėliau kaip prieš du mėnesius).

    Įspėjimo lapelyje turi būti nurodyta:

  • Atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas DS nutraukimas;

  • Atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka;

  • Atleidimo iš darbo data.

  • DK 129str.3 d. Per įspėjimo laikotarpį darbdavys turi duoti darbuotojui laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieškoms. Šio laiko trukmė negali būti mažesnė negu dešimt procentų darbo laiko normos, tenkančios darbuotojui per įspėjimo terminą. Laisvas nuo darbo laikas suteikiamas darbuotojo ir darbdavio sutarta tvarka. Už šį laiką darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis, o nustačius kolektyvinėje sutartyje gali būti mokamas ne mažesnis negu Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis už kiekvieną suteiktą valandą naujo darbo paieškoms.( Galioja nuo 2009-08-04 iki 2011-01-01]

  • Įspėjimo terminas pratęsiamas darbuotojo ligos ar atostogų laikui ar laikotarpiui nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, kai įstatymų nustatyta tvarka ginčijamas atsisakymas duoti išankstinį sutikimą atleisti darbuotoją iš darbo.

  • Atleidus darbuotoją iš darbo nepasibaigus įspėjimo terminui, jo atleidimo iš darbo data perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimas.

Slide 53

Įspėjimo termino pratęsimas

  • Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008m.kovo 4d. Nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-156/2008, konstatavo, kad-

    “įspėjimo terminas pratęsiamas atitinkamai tiek kalendorinių dienų, kiek jo eigos metu darbuotojas buvo nedarbingas, atostogavo arba kiek užtruko nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, kai įstatymų nustatyta tvarka buvo ginčijamas atsisakymas duoti išankstinį sutikimą atleisti darbuotoją iš darbo”.

Slide 54

GRUPĖS DARBUOTOJŲ ATLEIDIMAS

  • Darbo Kodekso papildymas DK 130-1 str. Įsigaliojo nuo 2008-07-01

  • 1. Grupės darbuotojų atleidimu laikomi darbo sutarčių nutraukimai, kai per 30 kalendorinių dienų dėl ekonominių ar technologinių priežasčių, darbovietės struktūrinių pertvarkymų ar dėl kitų priežasčių, nesusijusių su atskiru darbuotoju, numatoma atleisti iš darbo:

  • 10 ir daugiau darbuotojų įmonėse, kuriose dirba nuo 20 iki 99 darbuotojų;

  • Ne mažiau kaip 10% darbuotojų įmonėse, kuriose dirba nuo 100 iki 299 darbuotojų;

  • 30 ir daugiau darbuotojų įmonėse, kuriose dirba 300 ir daugiau darbuotojų.

Slide 55

Grupės darbuotojų atleidimo tvarka

  • Grupės darbuotojų atleidimais nelaikomi atvejai, kai darbuotojai atleidžiami iš darbo suėjus darbo sutarties (terminuotos, sezoninės, laikinosios) terminui.

  • Apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą darbdavys privalo raštu pranešti teritorinei darbo biržai Vyriausybės nustatyta tvarka pasibaigus konsultacijoms su darbuotojų atstovais ir ne vėliau kaip prieš įteikdamas įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą.

  • Darbo sutartis negali būti nutraukiama pažeidus pareigą pranešti teritorinei darbo biržai apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą ar pareigą konsultuotis su darbuotojų atstovais. Darbo Kodekso papildymas DK 130-1 str. Įsigaliojo nuo 2008-07-01

Slide 56

DK 47 str. INFORMAVIMAS IR KONSULTAVIMAS

  • Prieš priimdamas sprendimą dėl grupės darbuotojų atleidimo iš darbo, darbdavys privalo informuoti darbuotojų atstovus ir su jais konsultuotis. Informavimas turi apimti planuojamų atleidimų priežastis, bendrą ir atleidžiamų darbuotojų skaičių pagal jų kategorijas, laikotarpį, per kurį bus nutraukiamos darbo sutartys, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, darbo sutarčių nutraukimo sąlygas ir kitą svarbią informaciją. Konsultacijomis turi būti siekiama išvengti grupės darbuotojų atleidimų ar sumažinti jų skaičių arba sušvelninti šių atleidimų padarinius.

  • Darbo Kodekso papildymas DK 130-1 str. Įsigaliojo nuo 2008-07-01

Slide 57

IŠEITINĖ IŠMOKA DK 140 STR.

Nutraukus darbo sutartį pagal DK 129 str.136 str.1 d.6 p., atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje:

  • Iki dvylikos mėn. – 1 mėn. vid. darbo užmokesčio dydžio

  • Nuo 12 – 36 mėn. – 2 mėn. vid. darbo užmokesčio dydžio

  • Nuo 36 - 60 mėn. - 3 mėn. vid. darbo užmokesčio dydžio

  • Nuo 60 – 120 mėn. – 4 mėn. vid. darbo užmokesčio dydžio

  • Nuo 120 – 240 mėn. – 5 mėn. vid. darbo užmokesčio dydžio

  • Daugiau kaip 240 mėn. – 6 mėn. vid. darbo užmokesčio dydžio

  • Nutraukus darbo sutartį kitais atvejais (išskyrus DK 125 ir 126 str.,127 str.1d.)ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais , kai nėra darbuotojo kaltės jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa

Slide 58

ATSISKAITYMO SU ATLEIDŽIAMU DARBUOTOJU TVARKA

  • DK 141 str. 1 dalis:

  • Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Jei darbuotojui priklauso ne mažesnė kaip penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, darbdavys šią išmoką savo sprendimu gali išmokėti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo atleidimo iš darbo dienos, išeitinės išmokos sumų mokėjimą išdėstydamas lygiomis dalimis ir ne rečiau negu kas mėnesį.

  • [1 dalies redakcija galioja nuo 2009-08-04 iki 2010-12-31]

Slide 59

Darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo DK 136 str.

  • 1) įsiteisėjusiuteismo sprendimu arba kai įsiteisėja teismo nuosprendis, pagal kurį darbuotojas nuteisiamas bausme, dėl kurios jis negali tęsti darbo;

  • 2) kai darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialios teisės dirbti tam tikrą darbą;

  • 3) įstatymų įgaliotų organų ar pareigūnų reikalavimu;

  • 4) kai darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo;

  • 5) kai darbuotojas nuo keturiolikos iki šešiolikos metų, vienas iš tėvų arba vaiko atstovas pagal įstatymą, arba vaiko sveikatą prižiūrintis gydytojas, arba mokslo metų laikotarpiu mokykla, kurioje vaikas mokosi, reikalauja nutraukti darbo sutartį;

  • 6) likvidavus darbdavį, jeigu pagal įstatymus jo darbo prievoles nebuvo įpareigotas vykdyti kitas asmuo.

Slide 60

Darbo Kodekso 136 str.3 dalis

  • Kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos;

  • Kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 str.)

  • Darbdavys nutraukdamas darbo sutartį šiuo pagrindu, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių!

Slide 61

Šiurkštus pareigų pažeidimas DK 235 str.

  • Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.

  • Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma:

    • Neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises;

    • Valstybės, tarnybos, komercinių ir technologinių paslapčių atskleidimas arba jų pranešimas konkuruojančiai įmonei;

    • Dalyvavimas veikloje, kuri pagal įstatymų, kitų norminių teisės aktų, darbo tvarkos taisyklių, kolektyvinių ar darbo sutarčių nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis;

    • Pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savivaliavimas ir biurokratizmas;

    • Moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimas arba seksualinis priekabiavimas prie bendradarbių, pavaldinių ar interesantų;

    • Atsisakymas teikti informaciją, kai įstatymas, kiti norminiai teisės aktai ar darbo tvarkos taisyklės įpareigoja ją teikti, arba šiais atvejais žinomai neteisingos informacijos teikimas;

    • Veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn;

    • Tai, kad darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, išskyrus atvejus, kai apsvaigimą sukėlė įmonėje vykstantys gamybos procesai;

    • Neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą);

    • Atsisakymas tikrintis sveikatą, kai tokie patikrinimai darbuotojui yra privalomi;

    • Kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka.

Slide 62

Drausminė nuobaudos atleidimo iš darbo skyrimo tvarka DK 240 str.

  • Prieš skirdamas drausminę nuobaudą,darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo.

  • Įsatymų numatytais atvejais prieš skiriant drausminę nuobaudą reikia gauti išankstinį atitinkamo organo sutikimą.

  • Drausminė nuobauda skiriama darbdavio arba administracijos įsakymu (nurodymu) ir darbuotojui apie tai pranešama pasirašytinai.

Slide 63

Drausminės nuobaudos skyrimo terminas DK 241 str.

  • Drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą,-ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

  • Negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus 6 mėn. nuo tos dienos kai pažeidimas buvo padarytas. Jei darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją), drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo padarymo dienos.

Slide 64

Darbo sutarties nutraukimas bankroto atveju DK 137 str.

  • Pradėjus darbdavio bankroto procedūrą, darbo sutartys gali būti nutraukiamos laikantis bankroto įstatymo nuostatų. Darbo Kodekso IV skirsnio nuostatos taikomos tada, kai atitinkamų klausimų nereglamentuoja bankroto įstatymai.

  • Pagal ĮBĮ 13 ir 19 str. bankrutuojančios įmonės administratorius per 3 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo, kuriame kreditoriai nutarė įmonės bankrotą atlikti ne teismo tvarka, dienos arba teismo nutarties iškelti bankrotą įsiteisėjimo dienos raštu įspėja darbuotojus apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir po 15 darbo dienų nuo įspėjimo nutraukia su jais darbo sutartis.

  • Su dalimi darbuotojų, jiems sutikus, gali būti sudaromos terminuotos darbo sutartys dirbti įmonės bankroto proceso metu.

Slide 65

DARBO LAIKAS

  • Darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę.

  • Kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų. Išimtis gali nustatyti įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys.

  • Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti 48 valandų.

  • Tam tikrų kategorijų darbuotojams (tokių darbų sąrašą tvirtina Vyriausybė ir jis yra baigtinis) darbo laikas gali būti iki 24 valandų per parą. Tokių darbuotojų vidutinis darbo laikas per 7 dienų laikotarpį neturi viršyti 48 valandų, o poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip 24 valandos.

  • Darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip 12 valandų.

Slide 66

DK 147 str.1,3, dalių pakeitimas

  • 1d.Kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį nustatoma pagal darbo tvarkos taisykles patvirtintuose darbo grafikuose, kurie derinami su darbuotojų atstovais (Kodekso 19 str.) arba KS nustatyta tvarka. Darbo laiko pradžią ir pabaigą valstybės ir savivaldybių įmonėse ,įstaigose ir organizacijose nustato Vyriausybė, vadovaudamasi šio skyriaus nuostatomis.

  • 3 dalis. Darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Darbo grafikai paskelbiami viešai įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo. KS gali būti nurodyti atvejai,kai darbo grafikai paskelbiami ne vėliau kaip prieš savaitę iki jų įsigaliojimo.Įmonėse,įstaigose,organizacijose,atskiruose cechuose, baruose, darbuose,kur įvesta suminė darbo laiko apskaita, darbo grafikai paskelbiami viešai ne vėliau kaip prieš savaitę iki jų įsigaliojimo.Darbdavys privalo užtikrinti tolygų pamainų keitimąsi.

Slide 67

DK 147 str.6 dalies pakeitimas

  • Darbuotojų dirbtas laikas žymimas Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose.

Slide 68

DK 147 str. papildymas 7dalimi

  • Darbuotojams, kurie pagal atliekamą darbo funkciją savo darbo laiką visiškai ar iš dalies tvarko savo nuožiūra, darbo laiko apskaitos taisykles nustato darbdavys.(įsigalioja nuo 2010-08-01).

Slide 69

Ne visas darbo laikas

  • 1. Ne visas darbo laikas gali būti nustatytas, kai darbuotojas priimamas į darbą (sudarant darbo sutartį), taip pat vėliau (pakeičiant darbo sutartį). Ne viso darbo laiko sąlyga turi būti nustatoma darbo sutartyje.

  • 2. Darbdavys arba jo įgaliotas asmuo įmonėje, įstaigoje, organizacijoje dirbančių darbuotojų, nurodytų Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau vadinama – Darbo kodeksas) 146 straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose, rašytinius prašymus dėl ne viso darbo laiko privalo išnagrinėti ir raštu informuoti darbuotoją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prašymo gavimo dienos, jeigu prašyme nėra nurodyta ne viso darbo laiko nustatymo data.

  • 3. Darbuotojo rašytinį prašymą nustatyti ne visą darbo laiką šalių susitarimu (Darbo kodekso 146 straipsnio 1 dalies 1 punktas) darbdavys arba jo įgaliotas asmuo privalo išnagrinėti ir apie priimtą sprendimą raštu informuoti darbuotoją ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Nepranešus apie sprendimo priėmimą, laikoma, kad prašymas atmestas.

Slide 70

Ne visas darbo laikas gali būti nustatomas

  • Darbuotojo ir darbdavio susitarimu.

  • Darbuotojo reikalavimu dėl jo sveikatos būklės pagal sveikatos įstaigos išvadą.

  • Pareikalavus nėščiai moteriai, neseniai pagimdžiusiai moteriai, krūtimi maitinančiai motinai, darbuotojui , auginančiam vaiką iki 3 metų, bei darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.

  • Darbuotojo iki 18 m. reikalavimu.

  • Neįgaliojo reikalavimu pagal NDNT išvadą.

  • Darbuotojo, slaugančio sergantį šeimos narį reikalavimu, pagal sveikatos įstaigos išvadą.

Slide 71

SUTRUMPINTAS DARBO LAIKAS (DK 145 str.)

Nustatomas:

1) Asmenims iki 18 metų-pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą.

2) Asmenims dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje įvertinus riziką nustatyta, kadsveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų leistinus dydžius (kiekius) ir kai techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma, darbo laikas nustatomas atsižvelgiant į darbo aplinką, bet ne ilgesnis kaip 36 valandos per savaitę.

Konkreti darbuotojų, dirbančių tokioje darbo aplinkoje, kasdienė ir savaitės darbo laiko trukmė nustatoma įvertinant darbo aplinkos tyrimo rezultatus, vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais sutrumpinto darbo laiko trukmės nustatymo pagal darbo aplinkos veiksnius kriterijais ir tvarka

3)asmenims, dirbantiems naktį.

Darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarką nustato Vyriausybė.

Slide 72

SAVAITĖS NEPERTRAUKIAMAS POILSIS DK 161 str.

  • Bendra poilsio diena yra sekmadienis, esant penkių darbo dienų savaitei-šeštadienis ir sekmadienis.

  • Įmonėms ir organizacijoms, kuriose bendrą poilsio dieną negalima nutraukti darbo dėl to, kad reikia aptarnauti gyventojus, poilsio dienas nustato savivaldybės vykdomoji institucija (161str.2d.)

  • Įmonė ir organizacijose, kuriose negalima sustabdyti darbo dėl techninių gamybos sąlygų arba dėl to, kad reikia nuolat nepertraukiamai aptarnauti gyventojus, taip pat kitose nepertraukiamos gamybos įmonėse poilsio dienos suteikiamos kitomis savaitės dienomis iš eilės kiekvienai darbuotojų grupei pagal darbo (pamainų) grafikus (DK 161 str.3d.)

  • Esant suminei darbo laiko apskaitai, poilsio dienos suteikiamos pagal grafikus (DK 161 str.4d.)

  • Savaitės nepertraukiamas poilsis turi trukti ne mažiau kaip 35 valandas. Abi poilsio dienos turi būti suteikiamos iš eilės, kai darbuotojas dirba DK 161 str.2, 3 ir 4 dalyje nurodytais atvejais

Slide 73

DK 150 str.2 dalies pakeitimas

  • Darbdavys gali skirti dirbti viršvalandinius darbus tik išimtinais atvejais, kuriuos nustato šio Kodekso 151 straipsnis. Kitais atvejais

    viršvalandiniai darbai gali būti organizuojami tik gavus rašytinį darbuotojo sutikimą arba rašytinį darbuotojo prašymą.(įsigalioja nuo 2010-08-01).

Slide 74

VIRŠVALANDINIŲ DARBŲ TRUKMĖ

  • DK 152str.1d.. Darbuotojo viršvalandinis darbas per dieną (pamainą) neturi viršyti keturių valandų ir šimto dvidešimties valandų per metus. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta kitokia metinė viršvalandinių darbų trukmė, bet ne daugiau kaip šimto aštuoniasdešimties valandų per metus. Visais atvejais turi būti laikomasi poilsio laiko normų (Kodekso XIV skyrius).

  • [1 dalies redakcija galioja nuo nuo 2009-08-04 iki 2010-12-31]

  • DK 152 str.2d. Darbdavys privalo žymėti darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose tikslią kiekvieno darbuotojo dirbtų viršvalandžių apskaitą.

  • Pastaba: kolektyvinių sutarčių nuostatos, sulygtos pagal šį įstatymą, galioja iki 2010 m. gruodžio 31 d.

Slide 75

DK 151 str. Išimtiniai atvejai, kai leidžiami viršvalandiniai darbai

  • Viršvalandinius darbusdarbdavys gali skirti dirbti šiais išimtiniais atvejais:

  • 1) kai dirbami darbai, būtini krašto apsaugai, ir siekiant užkirsti kelią nelaimėms bei pavojams;

  • 2) kai dirbami visuomenei būtini darbai, šalinamos atsitiktinės ar staiga atsiradusios aplinkybės dėl avarijų, gaivalinių nelaimių;

  • 3) kai būtina užbaigti pradėtą darbą, kurio dėl nenumatytos ar atsitiktinės kliūties esamomis techninėmis gamybos sąlygomis nebuvo galima užbaigti per darbo valandų skaičių, jeigu nutraukus pradėtą darbą gali sugesti medžiagos ar įrenginiai;

  • 4) kai dirbami mechanizmų arba įrenginių remonto ir atstatymo darbai, jeigu dėl jų gedimo didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą;

  • 5) kai darbo tęsti neatvyksta pamainininkas, jeigu dėl to gali sutrikti darbo procesas; šiais atvejais administracija turi nedelsdama, ne vėliau kaip po pusės pamainos, pakeisti pamainininką kitu darbuotoju;

  • 6) pakrovimo ir iškrovimo operacijoms ir su jomis susijusiems transporto darbams atlikti, kai būtina ištuštinti transporto įmonių sandėlius, taip pat transporto priemonėms pakrauti iri iškrauti, kad kroviniai nesusikauptų išsiuntimo bei paskirties punktuose ir būtų išvengta transporto priemonių prastovos;

  • 7) kai tai numatyta kolektyvinėje sutartyje."

Slide 76

SUMINĖ DARBO LAIKO APSKAITA (DK 149 str.1 d.pakeitimas nuo 2010-08-01)

Įmonėse, įstaigose ir organizacijose ,atskiruose cechuose, baruose, darbuose esant būtinumui ir atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę (Kodekso 19 str.) ar kitais kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais, galima taikyti suminę darbo laiko apskaitą. Darbo laiko trukmė per apskaitinį laikotarpį neturi viršyti tai darbuotojų kategorijai nustatyto darbo valandų skaičiaus. Jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita, negali būti dirbama daugiau kaip 48 valandas per savaitę ir 12 valandų per darbo dieną (pamainą). Apskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu 4 mėnesiai.

Slide 77

SUMINĖ DARBO LAIKO APSKAITA (DK 149 str.2 d.pakeitimas nuo 2010-08-01)

  • Jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita turi būti garantuota šio Kodekso nustatyta paros ir savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė. Jeigu suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu viršijamas tai darbuotojų kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius, darbuotojams jų pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena (dienos) darbo, KS arba darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka, mokant už šį papildomą poilsio laiką vidutinį darbo užmokestį arba papildomai apmokama kaip už viršvalandinį darbą. Jeigu suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu darbuotojas dėl nuo darbdavio priklausančių priežasčių dirba mažiau negu tai kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius, už faktiškai dirbto laiko ir nustatyto darbo laiko skirtumą yra apmokama kaip už prastovą (DK 195 str.1d.)

  • 149 str.3 dalis netenka galios nuo 2010-08-01.

Slide 78

Darbo laiko trukmė esant suminei darbo laiko apskaitai

  • Gali būti dirbama ne daugiau kaip 48 valandas per savaitę.

  • Ne daugiau kaip 12 valandų per darbo dieną (pamainą).

  • Apskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu 4 mėnesiai.

  • Kasdieninio nepertraukiamo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė-ne trumpesnė kaip 11 val.

  • Poilsio dienos suteikiamos pagal darbo grafikus, abi poilsio dienos turi būti suteikiamos iš eilės.

  • Savaitės nepertraukiamo poilsio laikas ne mažiau kaip35 val.

    .

Slide 79

Kasmetinės minimaliosios atostogos (DK 166 str.)

  • Minimalios kasmetinės atostogos- 28 kalendorinės dienos.

    • Kasmetinės minimaliosios 35 kalendorinių dienų atostogos suteikiamos:

      • darbuotojams iki 18 metų;

      • darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų;

      • neįgaliesiems;

      • kitiems įstatymų nustatytiems asmenims.

        Dirbantiesiems ne visą darbo laiką kasmetinės atostogos netrumpinamos.

Slide 80

Kasmetinės papildomos atostogos

Kasmetinės papildomos atostogos suteikiamos:

1) darbuotojams už darbą sąlygomis, neatitinkančiomis normalių darbo sąlygų – iki 5 kalendorinių dienų;

2) už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje - darbuotojams, turintiems didesnį kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, – trys kalendorinės dienos, už kiekvienus paskesnius 5 metus – 1 kalendorinė diena;

3) už ypatingą darbų pobūdį (darbuotojams, kurių darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimu ar yra kilnojamojo pobūdžio) – 2 kalendorinės dienos.

Darbo, kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse gali būti nustatomos didesnės trukmės ir kitų rūšių kasmetinės papildomos atostogos.

Slide 81

Kasmetinės pailgintos atostogos (DK 167 str.)

Iki58kalendorinių dienų kasmetinės atostogos suteikiamos:

  • darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa bei profesine rizika,

  • kurių darbo sąlygos yra specifinės, pvz.,jūrininkams, dirbantiems Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotuose laivuose, - 35 kalendorinės dienos (LRV nutarimas Nr.941).

Slide 82

Kasmetinių atostogų suteikimo tvarka

  • Už kiekvienus darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos tais pačiais darbo metais.

  • Už pirmuosius darbo metus kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos po 6 mėn. nepertraukiamojo darbo toje įmonėje.

  • Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę.

    Eilės sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o ten, kur tokia sutartis nesudaroma, kasmetinių atostogų suteikimo eilė nustatoma šalių susitarimu.

Slide 83

Kasmetinių atostogų suteikimas dalimis ir atšaukimas iš atostogų.

  • Darbuotojo pageidavimu kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis.

  • Viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų.

  • Darbuotoją galima atšaukti iš kasmetinių atostogų tik jo sutikimu.

Slide 84

Kasmetinių atostogų perkėlimas ir pratęsimas (DK 174 str.)

  • Esant darbuotojo prašymui arba sutikimui

  • Kai darbuotojas :

    • Yra laikinai nedarbingas.

    • įgyja teisę į tikslines atostogas( nėštumo ir gimdymo; atostogas vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai; mokymosi;kūrybines;valstybinėms ir visuomeninėms pareigoms atlikti; nemokamas atostogas)

    • atleidžiamas nuo darbo valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms ( pvz. įgyvendinti rinkimų teisę)

    • dalyvauja likviduojant stichinių nelaimių ir avarijų pasekmes, nepaisant to, kokia tvarka jis buvo pašauktas šiems darbams

Slide 85

KASMETINIŲ ATOSTOGŲ APMOKĖJIMAS (DK 176 str.)

  • Kasmetinių atostogų laiku darbuotojui garantuojamas jo vidutinis darbo užmokestis visose darbovietėse.

  • Darbo užmokestis už atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios (pavėlavus išmokėti ne dėl darbuotojo kaltės, atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį, už pratęstą laiką mokant kaip už kasmetines atostogas).

  • Kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija neleidžiama, išskyrus kai dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja.

  • Jei darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas.

Slide 86

Kasmetinių atostogų suteikimas

  • Teisę pasirinkti kasmetinių atostogų laiką turi:-Asmenys iki 18 metų;, nėščios moterys ir darbuotojai vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.

  • Vyrams jų pageidavimu kasmetinės atostogos suteikiamos žmonos nėštumo ir gimdymo atostogų metu.

  • Mokymo įstaigų pedagogams pirmaisiais darbo metais kasmetinės atostogos suteikiamos moksleivių ir studentų vasaros atostogų metu, nepaisant to, kada šie pedagogai pradėjo dirbti toje mokymo įstaigoje.

  • Asmenims, kurie mokosi nenutraukdami darbo, kasmetinės atostogos jų pageidavimu derinamos prie egzaminų, įskaitų laikymo ir kt.

  • Darbuotojams, slaugantiems ligonius ir neįgalius asmenis., darbuotojams, sergantiems chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų, esant medicinos įstaigos rekomendacijai, kasmetinės atostogos suteikiamos jų pageidaujamu laiku.

Slide 87

Tikslinės atostogos

  • Nėštumo ir gimdymo;

  • Tėvystės (nuo 2006-06-28);

  • Atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai;

  • Mokymosi;

  • Kūrybinės;

  • Valstybinėms ir visuomeninėms pareigoms atlikti;

  • Nemokamos.

Slide 88

NĖŠTUMO IR GIMDYMO ATOSTOGOS DK 179 str.

  • 1. Moterims suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos - septyniasdešimt kalendorinių dienų iki gimdymo ir penkiasdešimt šešios kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų - septyniasdešimt kalendorinių dienų). Šios atostogos apskaičiuojamos bendrai ir suteikiamos moteriai visos, nepaisant faktiškai iki gimdymo panaudotų dienų skaičiaus.

  • 2. Darbuotojams, įvaikinusiems naujagimius ar paskirtiems jų globėjais, suteikiamos atostogos už laiką nuo įvaikinimo ar globos nustatymo dienos, kol kūdikiui sueis septyniasdešimt dienų.

  • 3. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų atostogų laiką mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta pašalpa.

  • 4. Darbdavys užtikrina darbuotojų teisę po šių atostogų grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą (pareigas) ne mažiau palankiomis sąlygomis, įskaitant darbo užmokestį, ir naudotis visomis geresnėmis sąlygomis, įskaitant darbo užmokestį, į kurias jis būtų turėjęs teisę, jeigu būtų dirbęs.

  • Straipsnio pakeitimai:

  • Nr. XI-335, 2009-07-14, Žin., 2009, Nr. 87-3664 (2009-07-23)( papildyta 4 dalimi)

Slide 89

TĖVYSTĖS ATOSTOGOS

  • 1. Vyrams suteikiamos tėvystės atostogos – laikotarpiui nuo vaiko gimimo dienos iki tol, kol vaikui sukaks vienas mėnuo.

    (nepriklausomai nuo santuokos su vaiko motina)

  • 2. Už šio straipsnio 1 dalyje nustatytų atostogų laiką mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta pašalpa.

    (Turi turėti ne trumpesnį kaip 7 mėn. draudiminį stažą per 24 mėnesius iki pirmosios tėvystės atostogų dienos. Sąlyga, kad turi būti santuokoje su vaiko motina panaikinta 2009-01-01)

  • Kodeksas papildytas straipsniu:

  • Nr. X-660, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2677 (2006-06-28)

  • Straipsnio pakeitimai:

  • Nr. X-1345, 2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5353 (2007-12-15)

Slide 90

Teisę gauti tėvystės pašalpą turi:

  • Apdraustasis pagal LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 4 str. 1-3 dalis.

  • Įstatymų nustatyta tvarka išleistas tėvystės atostogų, kol vaikui sueis vienas mėnuo.

  • Per paskutinius 24 mėn. iki pirmosios tėvystės atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 7 mėnesių ligos ir socialinio draudimo stažą. Nuo 2009-07-01-ne trumpesnį kaip 9 mėn. per paskutinius 24 mėnesius, nuo 2009-10-01-ne trumpesnį kaip 12 mėn. per paskutinius 24 mėn.

  • Teisę gauti tėvystės pašalpą tėvystės atostogų laikotarpiu turi apdraustieji asmenys iki 26 metų, jeigu jie iki tėvystės atostogų pradžios neįgijo reikalingo stažo dėl to, kad nurodytu laikotarpį mokėsi ir pertrauka nuo mokslo pabaigos, kol jie tapo apdraustaisiais, neviršija 3 mėnesių.

Slide 91

Nemokamos atostogos (DK 184 str.)

Darbuotojo reikalavimu suteikiamos:

  • Darbuotojams, auginantiems vaiką iki 14 metų-iki 14 kalendorinių dienų;

  • Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų-iki 30 kalendorinių dienų;

  • Moters nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai, atostogų metu tėvui jo pageidavimu (motinai-tėvo atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, metu); ne daugiau kaip 3 mėnesiai;

  • Neįgaliajam-iki 30 kalendorinių dienų per metus;

  • Darbuotojui, vienam slaugančiam neįgalųjį, kai nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas-iki 30 kal. Dienų per metus šalių suderintu laiku;

  • Darbuotojui, slaugančiam sergantį šeimos narį-tokiam laikui, kurį rekomenduoja gydymo įstaiga;

  • Santuokai sudaryti-ne mažiau kaip 3 kalendorinės dienos;

  • Mirusio šeimos nario laidotuvėms-ne mažiau kaip 3 kalendorinės dienos.

  • Nemokamos atostogos dėl kitų priežasčių suteikiamos kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka! 2003m.gegužės 27 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, Kad DK 184 str.1 dalyje nenumatytais atvejais nemokamos atostogos negali būti suteikiamos.

Slide 92

Neatvykimas į darbą administracijai leidus.

  • Nei DK, nei kiti norminiai teisės aktai nereglamentuoja neatvykimo į darbą trukmės.

  • Vadovaujantis DK 143 sr.2d.2p., neatvykimas į darbą administracijos leidimu nėra įskaitomas į darbo laiką.

  • Neatvykimo trukmė nustatoma šalių susitarimu.

  • Neatvykimą į darbą tikslinga įforminti darbdavio įsakymu ar kitu lokaliu teisės aktu.

Slide 93

DARBO APMOKĖJIMO ORGANIZAVIMAS DK 188 str.

  • DK 188 str.1d. Darbo apmokėjimo sąlygos, dydžiai, profesijų ir pareigų tarifiniai ir kvalifikaciniai reikalavimai, darbo normos, darbų ir darbuotojų tarifikavimo tvarka nustatomi kolektyvinėse sutartyse, o jei kolektyvinės sutarties nėra, – darbo tvarkos taisyklėse ar kituose vietiniuose (lokaliniuose) norminiuose teisės aktuose, suderinus su darbuotojų atstovais.

  • [1 dalies redakcija galioja nuo 20089-08-04 iki 2010-12-31]

  • DK 188 str.2.d. Konkretūs valandiniai tarifiniai atlygiai, mėnesinės algos, kitos darbo apmokėjimo formos ir sąlygos, darbo normos (išdirbio, laiko, aptarnavimo ir kt.) nustatomos kolektyvinėse ir darbo sutartyse.

  • DK 188 str.3 d. Taikant darbų klasifikacijos sistemą darbo užmokesčiui nustatyti, tie patys kriterijai turi būti taikomi ir vyrams, ir moterims, ir ši sistema turi būti parengta taip, kad būtų išvengta bet kokios diskriminacijos lyties pagrindu.

  • *Pastaba: kolektyvinių sutarčių nuostatos, sulygtos pagal šį įstatymą, galioja iki 2010 m. gruodžio 31 d.

Slide 94

202 str.Atsiskaitymo lapeliai

  • 1.Visiems darbuotojams darbdavys turi įteikti

    atsiskaitymo lapelius.

    2.Į atsiskaitymo lapelius įrašoma informacija apie darbuotojui apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto laiko trukmę, atskirai nurodant viršvalandinių darbų trukmę.(Įsigalioja 2010-08-01)

Slide 95

PRANEŠIMAS APIE NAUJAS DARBO APMOKĖJIMO SĄLYGAS DK 203 str.

  • Kad nustatomos naujos darbo apmokėjimo sąlygos (Kodekso 120 straipsnio 3 dalis), darbdavys turi raštu pranešti darbuotojams ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki jų įsigaliojimo. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas kitoks įspėjimo terminas, tačiau jis negali būti trumpesnis negu 2 savaitės.

  • [Straipsnio redakcija nuo 2009-08-04 iki 2010-12-31]

  • Pastaba: kolektyvinių sutarčių nuostatos, sulygtos pagal šį įstatymą, galioja iki 2010 m. gruodžio 31 d.

Slide 96

Darbo užmokesčio mokėjimas atleidžiant iš darbo arba darbuotojui mirus

  • 1. Darbuotoją atleidžiant iš darbo, visos jam priklausančios darbo užmokesčio sumos išmokamos

  • 1) kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris dirba iki atleidimo iš darbo dienos, – ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną, išskyrus kai šio Kodekso 141 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais atsiskaitoma vėliau;

  • [1 punkto redakcija nuo 2009-08-04 iki 2010-12-31]

  • 2) kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris atleidimo dieną nebedirba (dėl laikino nedarbingumo, pravaikštos, laisvės atėmimo ir kt.) - per vieną dieną nuo tos dienos, kurią atleistas iš darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti.

  • 2. Darbuotojui mirus, jam priklausantis darbo užmokestis ir kitos sumos išmokamos mirusiojo šeimos nariams arba tiems asmenims, kurie jį laidojo- ne vėliau kaip per tris darbo dienas pristačius mirties faktą patvirtinantį dokumentą.

Slide 97

VISIŠKOS MATERIALINĖS ATSAKOMYBĖS SUTARTIS DK 256 str.

  • DK 256 str.1d.. Visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Konkrečių darbų ir pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėje sutartyje, o kai jos nėra, – darbo tvarkos taisyklėse, suderinus su darbuotojų atstovais. Ši sutartis įforminama raštu. Joje turi būti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žala neatsirastų.

  • [1 dalies redakcija nuo 2009-08-04 iki 2010-12-31]

  • 2. Tais atvejais, kai dėl kartu dirbamo darbo neįmanoma atriboti atskirų darbuotojų atsakomybės, gali būti sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis su darbuotojų grupe. Šiuo atveju žalą atlygina visi sutartį pasirašę darbuotojai. Kiekvieno jų dalis atlyginant žalą nustatoma proporcingai jų dirbtam laikui, per kurį susidarė žala, jei sutartyje nenustatyta kitaip.

  • 3. Visiškos materialinės atsakomybės sutartys negali būti sudaromos su darbuotojais iki aštuoniolikos metų.

  • Pastaba: kolektyvinių sutarčių nuostatos, sulygtos pagal šį įstatymą, galioja iki 2010 m. gruodžio 31 d.

Slide 98

DK 293 str.1 dalies pakeitimas

Nuo 2010-08-01 Pakeisti 293 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

  • "1. Darbuotojas, nepatenkintas darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat tais atvejais, kai darbo ginčas darbo ginčųkomisijoje nebuvo išspręstas per šio Kodekso 291 straipsnio 1dalyje numatytus terminus, ir tais atvejais, kai darbo ginčų komisijoje šalys nesusitarė, per vieną mėnesį gali kreiptis su ieškiniu į teismą."

Slide 99

294 str. 1 d. pakeitimas

  • Pakeisti 294 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

  • "3. Darbo ginčų komisijos sprendimas nevykdomas, jeigu jis šio Kodekso 293 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka yra

    apskundžiamas teismui ir apie tai raštu yra informuotas atsakovas (įsigalioja nuo 2010-08-01).

Slide 100

DK 76 straipsnio “Streikas” pakeitimas

  • Streikas - tai vienos įmonės, kelių įmonių ar šakos darbuotojų arba jų grupės laikinas darbo nutraukimas, kai kolektyvinis ginčas neišspręstas arba darbuotojus tenkinantis taikinimo komisijos, darbo arbitražo ar trečiųjų teismo sprendimas nevykdomas ar netinkamai vykdomas, arba kolektyvinio darbo ginčo nepavyko išspręsti pasitelkus tarpininką ar kai tarpininkavimo metu pasiektas susitarimas nevykdomas."

Slide 101

  • 1. Priimti sprendimą skelbti streiką įmonėje ar josstruktūriniame padalinyje turi teisę įmonėje veikianti profesinėsąjunga jos įstatuose nustatyta tvarka. Jeigu įmonėje nėraveikiančios profesinės sąjungos ir jeigu darbuotojų kolektyvosusirinkimas neperdavė darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijosatitinkamos ekonominės veiklos profesinių sąjungų organizacijai,priimti sprendimą skelbti streiką įmonėje arba jos struktūriniamepadalinyje turi teisę darbo taryba. Streikas įmonėje skelbiamas,jeigu šiam sprendimui slaptu balsavimu pritarė: 1) skelbti įmonės streiką - daugiau kaip pusė įmonėsdarbuotojų; 2) skelbti įmonės struktūrinio padalinio streiką - daugiaukaip pusė to padalinio darbuotojų. 2. Priimti sprendimą skelbti streiką šakos lygiu turi teisęšakos profesinių sąjungų organizacijos jų įstatuose nustatytatvarka, aptarus Lietuvos Respublikos trišalėje taryboje. 3. Apie būsimo streiko pradžią darbdavys turi būti įspėtasraštu ne vėliau kaip prieš septynias dienas nusiunčiant jam šiamestraipsnyje nustatyta tvarka priimtą sprendimą. Skelbiant streikągalima kelti tik tuos reikalavimus, kurie nebuvo patenkintitaikinimo procedūros metu arba tarpininkavimo metu. 4. Prieš streiką gali būti organizuojamas įspėjamasisstreikas. Jis negali trukti ilgiau kaip dvi valandas. Įspėjamasisstreikas skelbiamas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytosprofesinės sąjungos įgalioto valdymo organo arba darbo tarybosrašytiniu sprendimu be atskiro darbuotojų pritarimo. Apie šįstreiką darbdavys turi būti įspėtas raštu ne vėliau kaip priešseptynias dienas. 5. Priėmus sprendimą dėl streiko (taip pat įspėjamojo)geležinkelių ir miesto visuomeninio transporto, civilinėsaviacijos, medicinos, vandens, elektros energijos, šilumos irdujų tiekimo, kanalizacijos ir atliekų išvežimo įmonėse, apie jopradžią darbdavys turi būti įspėtas raštu ne vėliau kaip priešketuriolika dienų. 6. Sprendime skelbti streiką nurodoma: 1) reikalavimai, dėl kurių skelbiamas streikas; 2) streiko pradžia; 3) streikui vadovaujantis organas."


Copyright © 2014 SlideServe. All rights reserved | Powered By DigitalOfficePro