Projektų metodas

1. Projektų metodas VGVM Jelena Zoria

2. Projektų metodas. Įvadas • Projektų metodą pradėjau taikyti nuo 1999-ųmetų • Pirmiausia dėl to, kad jis ypač tinka moksleivių kūrybinių užduočių, tiek individualių, tiek ir kolektyviai atliekamų, organizavimui ir vykdymui.

3. Projektų metodas. Įvadas • Vienas iš pagrindinių šiuo metodu darbo tikslų- organizuoti pačių mokinių savarankišką kūrybinį darbą, - jų asmeninį kūrybinį tikslą susieti su mokomuoju dalyku, kad mokinys suvoktų mokymosi prasmę, - padėti vieniems mokyti kitus t.y. efektyviausiu būdu mokytis pačiam.

4. Projektų metodo esmė mokykloje • Projektų metodo esmė - informacinio modelio apie realų objektą, procesą ar reiškinį sukūrimas. • Rezultatas - per tam tikrą apibrėžtą konkretų laiką, kada vykdomas ir baigiamas projektas, yra pasiekiama nauja informacijos (žinių) kokybė, naujas suvokimo lygmuo. • Pats projekto vykdymas mokykloje, kur didesnės vertės turi ne pačios žinios, o mokėjimas, žinojimas, suvokimas kaip jomis pasinaudoti, projekto vykdymo procesas tampa svarbesnis už Jo galutinį tikslą.

5. Projektų metodo esmė mokykloje Ką projektas teikia ir kuo skiriasi nuo paprasto darbo ir mokymosi?

6. Projektų metodo esmė mokykloje Projekto realizavimas teikia daug gausių savų vaisių. Tai gali būti:

7. Projektų metodo esmė mokykloje

8. Projektų metodo esmė mokykloje

9. Projektų metodo esmė mokykloje Tačiauprojektas turi ir savo eilę ribotumų, nes iš principo jis nėra tęstinis - besitęsiantis laiko tėkmėje dalykas kaip mokymas, auklėjimas ar bendra prasme bet koks ugdymas. Todėl:

10. Projektų metodo esmė mokykloje • projektas yra baigtinis darbas - turi savo pradžią ir pabaigą. • projektui įgyvendinimui ieškojimo būdu pagal reikalingus kriterijus, paprastai pagal mokinių interesus, poreikius, domėjimąsi projekte sprendžiama problema ir kt. mokinių savybes, sukuriama laikina darbo grupė (komanda). • projekto realizavimui yra skiriamos ribotos lėšos bei riboti ištekliai.

11. Projektų metodo esmė mokykloje • Apie kiekvieną Projekto dalį atskirai aprašyta 1 priede. • Organizuojant mokymąsi projektų metodu kyla daug problemų ir klausimų, tokių, • kaip mokinius suskirstyti į grupes, • kokias užduotis skirti gabesniems, • kaip įvertinti rezultatą ir t.t.. • Tačiau nepaisant įvairių sunkumų čia mokiniai išmoksta pasitikėti savo jėgomis, mąstyti ir kūrybiškai spręsti kylančias problemas.

12. Projektų metodo esmė mokykloje Pavyzdžiui, mūsų projekto darbo rezultatus: • Tarptautinis Konkursas „Join multimedia“(2006 m.) • „Bendradarbiavimo dvasia Europoje“(2006/07 m. m. ) • „Vanduo - gyvybės ir energijos šaltinis“(dabartinis projektas)

13. „Vanduo – gyvybės ir energijos šaltinis“

14. „Vanduo – gyvybės ir energijos šaltinis“ • Comenius programa skirta mokykliniam ugdymui. • Programos tikslas yra stiprinti europinę dimensiją švietimo srityje, skatinant bendradarbiavimą tarp Europos mokyklų.

15. „Vanduo – gyvybės ir energijos šaltinis“ PROJEKTO TIKSLAI • Analizuoti, tirti šalių, dalyvaujančių projekte, vienodas ir skirtingas vandens sampratos kryptis. • Ugdyti mokinių meninius, muzikinius įgūdžius, plėsti jų akiratį, gebėjimus naudotis informacinėmis technologijomis. • Įgyti darbo įvairių kultūrų grupėse patirties, plėsti mokinių ir mokytojų (mokyklų-partnerių) bendravimą ir bendradarbiavimą. • Tirti tarpkultūrinę mokyklų - partnerių patirtį. • Užmegzti sėkmingą tarpkultūrinį dialogą.

16. „Vanduo – gyvybės ir energijos šaltinis“ PROJEKTO GALUTINIS PRODUKTAS: • Garso-vaizdo parodos „Vandens atspindys“ renginys (medžiaga bus pristatyta CD). • Vaidybinių, muzikinių elementų kūrimas „Žmogus laiko tėkmėje“ (medžiaga bus pristatyta CD). • Mokinių kūrybinių darbų TARPTAUTINĖS KNYGOS parengimas ir išleidimas. • WEB puslapio sukūrimas

17. „Vanduo – gyvybės ir energijos šaltinis“ Šis projektas aktualus mokyklai ir miestovisuomenei, Lietuvai ir Lietuvos švietimo sistemai... Kodėl?

18. „Vanduo – gyvybės ir energijos šaltinis“ • Atsiranda nauja galimybė pagilinti tarpdalykinius ryšius. Apie vandenį - gyvybės ir energijos šaltinį – mokomasi per gamtos mokslų pamokas, papildoma humanitarinių (keltų literatūros, istorijos) bei meno (dailės ir muzikos) pamokų ciklais. Gausi surinkta medžiaga demonstruojama mokinių tėvams susirinkimuose.

19. „Vanduo – gyvybės ir energijos šaltinis“ • Projektas suteikia galimybę plėsti ryšius su Nacionalinių mažumu centru. Miesto meno kolektyvai gali pristatyti liaudies meno pavyzdžių, nes minėta tema plėtojama įvairių tautų folklore.

20. „Vanduo – gyvybės ir energijos šaltinis“ • Mokinių parengta šia tema ekspozicija gali būti pristatyta miesto visuomenei Kultūros centre. Kūrybinių darbų paroda atkreipia dėmesį į vandens išteklių apsaugos problemą, į bendras ir konkrečias miesto ekologines problemas.

21. „Vanduo – gyvybės ir energijos šaltinis“ • Šio projekto metu parašyta TARPTAUTINĖ KNYGA padės vystytis įvairių šalių mokinių draugystei ir bendradarbiavimui, plės Lietuvos kaip vienos iš ES šalių įvaizdį.

22. „Vanduo – gyvybės ir energijos šaltinis“ • Mokykla, dalyvaujanti respublikiniame projekte “Proveržis”, papildys šią kryptį metodiniais darbais ir pamokų planais. Abiejų projektų medžiaga, paskelbta internete, galės naudotis visos Lietuvos ugdymo įstaigos. Ji galėtų sudominti biologijos, chemijos, fizikos, matematikos, literatūros, istorijos mokytojus.

23. „Vanduo – gyvybės ir energijos šaltinis“ • Šis projektas suteikia papildomų galimybių įtraukti į prasmingą veiklą mokinius, ugdomus pagal adaptuotas ir modifikuotas programas. Kiekvienas mokinys kūrybinius darbus gali atlikti pagal savo gebėjimų lygį.

24. „Vanduo – gyvybės ir energijos šaltinis“ • Projektas suteikia daug galimybių apibendrinti mokytojų, mokinių, tėvų patirtį, patraukti visų besidominčių asmenų ir apskritai visuomenės dėmesį sprendžiant ekologines problemas, ugdant aktyvius ir tolerantiškus bendrųjų Europos namų piliečius. Kartu dirbdami projekto dalyviai daugiau sužino apie vienas kito šalį, dalinasi patirtimi, įgyja papildomų galimybių ugdyti savo gebėjimus.

25. 1 priedas • Mokytojo pasiruošimasMokytojui prieš darbą projektų metodu reikia: • Sužinoti kas jau kitų padaryta toje srityje, tam, kad "nebūtų iš naujo išradinėjamas dviratis". • Išanalizuoti svetimą patirtį t.y. tai, kas jau yra padaryta toje srityje. • Suteikti projekto turiniui "gyvenimišką" formą. • Planuoti projekto eigą. • Paruošti reikalingą techninę ir programinę įrangą. • Projekto vykdymui sudaryti moksleivių komandą ir ją apmokyti. II. Užduotis mokiniamsPagrindinė projekto, skirto mokiniams, sudėtis atsispindi mokiniams teikiamoje užduotyje. Konkreti užduotis turi atitikti to mokinio ar mokinių grupelės (komandos) poreikius, interesus, amžiaus tarpsnį ir kt. Konkrečioje užduotyje yra suformuluoti: • Tikslai. • Uždaviniai. • Veiklos būdai. • Vykdymo trukmė. • Dalyvių amžius.

26. 1 priedas III. Moksleiviai kuriaPagrindiniai darbo etapai, dirbant projektų metodu: • Informacijos rinkimas. • Informacijos struktūrizavimas ir sisteminimas. • Informacijos saugojimas. • Informacijos naudojimas, taikymas projektiniame darbe. IV. Darbų aptarimas, įvertinimas ir patirties apibendrinimas Kadangi, dirbant projektų metodu, mokinių veiklos diapazonas yra labai platus, tai ir pedagogo vertinimas turi apimti ir mokinio santykius su bendraamžiais bei kitais žmonėmis, su aplinka, gamta, daiktais, su etinėmis ir estetinėmis vertybėmis, visuomeniniais reiškiniais. Reikėtų vertinti ne tik veiklos rezultatus, bet ir pastangas. Ypač svarbu teigiamai vertinti kiekvieną, kad ir mažiausią pažangą, nes tai skatina mokinių pasitikėjimą savo jėgomis. Pats vertinimas čia gali reikštis labai įvairiai: pamokant, patariant, paskatinant, padrąsinant, pasidžiaugiant, pagiriant mokinį už atliktą darbą, taip pat nepritariant blogoms idėjoms, papeikiant ar smerkiant, o kartais net visai nevertinant. Veiksmingiausi vertinimai gali būti pagyrimas, pažymėjimas, padėka už gerą darbą, gerai atliktą užduotį.Aptariant ir įvertinant moksleivių kūrybines užduotis, pradine pozicija turėtų būti konkretaus darbo plano analizė. Pirmiausia, ar veiklos turinys ir tikslai atitinka svarbiausius laikmečio iškeltus reikalavimus, mokyklos ir mokytojo iškeltus uždavinius? Ar buvo atsižvelgta į konkrečią situaciją, mokinių amžių, jų aktualiausius pažinimo, bendravimo, saviraiškos, gebėjimų atskleidimo, žaidimo, įdomumo, pramogos poreikius? Kiekvienas patirties apibendrinimas yra kartu ir jos įvertinimas. Tai tiek mokinį, tiek pedagogą skatina dirbti dar toliau. Čia daug kas priklauso nuo to, kaip tą veiklą vertins mokyklos visuomenė, tiek pedagogai, tiek patys mokiniai. Darant išvadas, reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos pagrindinius vertinimo aspektus: • praktinį rezultatą • įgytas žinias, mokėjimus ir įgūdžius • poveikį asmenybei.