Kriz ę Lietuvoje lėmė “švediškos družbos” efektas

1. Krizę Lietuvoje lėmė “švediškos družbos” efektas S.Jakeliūnas Geofinansai.lt Jakeliunas.lt LSVVT 2010m. lapkričio 9d. Vilnius

2. Bankų paskolų portfelio dinamikaPrivatus nefinansinis sektorius, likučiai laikotarpio pabaigai, mln. lt

3. Bankų paskolų portfelio dinamikos analizė • Paskolos išaugo 6 kartus per 5 metus – dvigubai sparčiau negu indėliai • Augimo skirtumas buvo finansuojamas iš Skandinavijos motininių bankų • Finansavimo perteklius – apie 30 mlrd.lt (33 proc. 2009m. BVP), komercinė pinigų emisija? • 2007m. II pusmetį paskolų portfelio augimas buvo rekordinis – 10 mlrd.lt • Apie 55 proc. paskolų sutekėjo į NT sektorių • Nuo 2008m. lapkričio paskolų portfelis traukiasi 22 mėn. iš eilės (indėlių likučiai – stabilūs) • Bendras paskolų portfelio nuosmukis – 12.5 proc., Skandinavijos bankų – daugiau kaip 20 proc. (tuo tarpu Estijoje – 7,5 proc.) • Šis susitraukimas ir lemia rekordinį ES statybų ir mažmeninės prekybos sektorių nuosmukį, nedarbą, 25 proc. biudžeto pajamų sumažėjimą • Paskolų portfelio prieaugio 2007m. Ir 2009m. skirtumas – 22mlrd. Lt (24 proc. 2009m. BVP) • Dalis lėšų grįžta į Skandinaviją – 10 mlrd. lt per 22 mėn.

4. ŠVEDIŠKA “DRŪŽBA” Šaltinis: S.Jakeliūnas: “LIETUVOS KRIZĖS ANATOMIJA”, 2010m.

5. Lietuvoje sprogo privačios skolos burbulas • Privataus sektoriaus skolos augimą skatino nevaržomas pigių kreditinių išteklių importas ir neatsakingas skolinimas, palanki mokestinė aplinka ir kita “parama” • Skolos augimas skatino paklausą, NT kainų augimą, ekonomikos vidaus sektorių plėtrą (NT = ekonomikos“bankomatas”) ir biudžeto pajamų augimą • Lietuva importavo “anglosaksišką” ekonomikos modelį, grįstą skolos ir NT kainų burbulų auginimu • “Importuotos” paskolos atliko “karštų pinigų” vaidmenį • Kreditavimo politiką lemia motininiai bankai Skandinavijoje, nustatydami rizikos, finansinius ir kitus parametrus • Skolos defliacija – pirminis krizės veiksnys ir variklis (R.Koo: “balance sheet recession”) • Ar Vakarų pasaulis – ir Lietuva - pakartos Japonijos patirtį?

6. Lietuvoje krizė, o Lenkijoje?

7. Lenkijoje veikiantys bankai buvo nuosaikesni Bankų paskolų portfelio metinis augimas, %

8. Šaltinis: DB Research, 2007m. gruodis

9. Ekonominės ir finansų politikos klaidos Lietuvoje • Bankų veiksmai – pernelyg rizikingi, vertinimai – nepagrįsti: NT plotas/ gyvent., įperkamumo indeksai, prekybos plotas/gyvent. paskolos/turto vertės, pajamų limitai, etc. Dabar – radikalūs politikos pokyčiai • Nepakankamai suvokta, kad bankų sektorius – dominuojantis ekonomikos agentas, de facto vykdantis pinigų politiką, įsk. pinigų emisiją (Seimas, LB) • Privataus sektoriaus skolos dinamika, struktūra, su tuo susijusios grėsmės ir poveikis ekonomikai buvo vertinami per siaurai, ekonomikos vertinimo modeliai - neišsamūs (LB, Seimas) • Nebuvo kreipiama pakankamai dėmesio į išorinius ir vidinius disbalansus. Manoma, kad pinigų importas neskatina infliacijos – jis neva “išgaruoja” per prekių importą, užsienio prekybos deficitas – antraeilis dalykas (LB, Vyriausybė, Seimas). Dabar - EK siūlymai • UAB “Būsto paskolų draudimas” – nuo 2005m. padėjo pūsti NT burbulą, dabar siurbia biudžeto lėšas (Vyriausybė, Seimas) • Fiskalinė politika – procikliška, trumparegiška (Vyriausybė, Seimas)

10. Privačios skolos burbulo sprogimo ir fiskalinio aplaidumo kaina Šaltiniai: LIetuvos bankas, Finansų ministerija

11. “…infliaciją ir depresiją sukelia bankai vykdydami infliacinį kreditavimą, kurį savo ruožtu skatina centriniai bankai.”Liudvigas von Misesas (1881-1973)Murray N. Rothbard Knygoje: “Ekonominė politika”, Ludvig von Mises, 2006m. 13psl., Lietuvos laisvosios rinkos institutas (leidėjas), AB “Hansabankas” (rėmėjas)

12. Šaltinis: S.Jakeliūnas:“ LIETUVOS KRIZĖS ANATOMIJA”, 2010m.

13. Išvados ir pasiūlymai • Komercinių bankų sektoriaus ir valdžios bei priežiūros institucijos veikla lėmė esminius krizės Lietuvoje reiškinius; Verslas, gyventojai nėra atsakingi dėl krizės: RB, BE nuomonė • Dėl bankų rizikingo ir neatsakingo skolinimo bei radikalaus jų politikos pasikeitimo, valdžios/priežiūros institucijų politikos augo ir krito NT kainos, vartojimas, darbo užmokestis ir rinka, biudžeto pajamos • Lietuvoje turėtų būti atliktas kompetetentingas ir objektyvus krizės prežasčių ir komercinių bei valstybės institucijų vaidmens tyrimas • Radikalūs kreditavimo politikos pokyčiai ir to sukelti ekonominiai padariniai viršija Vyriausybės galimybes juos kompensuoti • Bankai ir valdžios/priežiūros institucijos turėtų prisiimti atsakomybę dėl krizės reiškinių, kartu siekti stabilizuoti padėtį ir koordinuotai bei sistemiškai spręsti santykių su bankų klientais problemas • NT kainų (įkeisto turto vertės) nuosmukis ar pajamų mažėjimas neturėtų būti pagrindas bankams peržiūrėti paskolos sutartį ar taikyti sankcijas bankų klientams • Būtina griežčiau reglamentuoti finansinių paslaugų teikimo standartus, rizikos perkėlimo veiksmus, vykdyti sisteminę finansinių paslaugų teikimo priežiūrą

14. Dėkui už dėmesį!S.JakeliūnasGeofinansai.ltJakeliunas.lt