1 / 24

LIETUVOS ŠILUMOS TIEKĖJŲ ASOCIACIJA

LIETUVOS ŠILUMOS TIEKĖJŲ ASOCIACIJA. KAIP APIBRĖŽTI VARTOTOJĄ? TIEKIMO-VARTOJIMO RIBA ROMALDAS MORKVĖNAS. Šilumos ūkio įstatymo koncepcinės nuostatos. Šilumos tiekimo reglamentavimo lygmenyje:

aldon
Download Presentation

LIETUVOS ŠILUMOS TIEKĖJŲ ASOCIACIJA

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. LIETUVOS ŠILUMOS TIEKĖJŲ ASOCIACIJA KAIP APIBRĖŽTI VARTOTOJĄ? TIEKIMO-VARTOJIMO RIBA ROMALDAS MORKVĖNAS

  2. Šilumos ūkio įstatymo koncepcinės nuostatos Šilumos tiekimo reglamentavimo lygmenyje: • apibrėžiama šilumos tiekėjo atsakomybės riba ir vartotojų atsiskaitymo už suvartotą šilumą principai • apibrėžiama atsiskaitomųjų šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisų kategorija ir įtvirtinama tiekėjo atsakomybė už šių prietaisų įrengimą ir eksploatavimą • nustatoma šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemų tvarka • įvedamos bazinės šilumos kainos

  3. Šilumos ūkio įstatymo koncepcinės nuostatos Vartojimo reglamentavimo lygmenyje: • apibrėžiamas šilumos vartotojas, buitinis šilumos vartotojas, detaliau reglamentuotas daugiabučių namų šildymas • Apibrėžiamos šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartys sudaromos su kiekvienu buto ir kitų patalpų savininku • daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemas turi prižiūrėti butų ir kitų patalpų savininkų pasirinktas prižiūrėtojas • įvedami privalomieji reikalavimai namo šildymo ir karšto vandens sistemai

  4. Šilumos ūkio įstatymo koncepcinės nuostatos Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas deklaruoja šilumos ūkio sektoriuje konkurencija tarp: • alternatyvių energijos rūšių tiekėjų; • šilumos gamintojų; • karšto vandens tiekėjų ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdų; • pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų

  5. KONKURENCIJA TARP ENERGIJOS RŪŠIŲ Visų energijos (elektros, dujų, šilumos) rūšių, čia sekant Civilinio kodekso klasifikavimą galima pridėti ir vandens, tiekimo sistemų infrastruktūrų sukūrimui, išsaugojimui ir vystymui reikalingos didelės investicijos bei lėšos jų veikimo palaikymui, perskaičiavus tiekiamos energijos vienetui, prilygstančios pirminės energijos vieneto kainai. Tai pagrindinis objektyvus veiksnys, kuris lemia, kad negalima sukurti kiekvienos iš jų tiekimo infrastruktūrą, suteikiančią galimybę (arba teisę) vartotojams bet kuriuo vartojimo momentu laisvai pasirinkti alternatyvią energijos rūšį, nes taip pasielgus (įrengus tokios galios visų energijos rūšių tiekimo infrastruktūras), visų energijos rūšių energijos kainų lygis dėl išaugusių pastoviųjų kaštų bus ženkliai didesnis nei konkurencija tarp alternatyvių energijos rūšių tiekėjų objektyviai gali sumažinti kiekvienos atskirai energijos rūšies pardavimo galutiniam vartotojui kainas.

  6. KONKURENCIJA TARP ENERGIJOS RŪŠIŲ Optimalu, kad konkurencija šilumos ūkio sektoriuje tarp alternatyvių energijos rūšių tiekėjų būtų reglamentuojama ir reguliuojama ateityje Savivaldybių specialiaisiais šilumos ūkio planais, derinamais su Nacionaline energetikos strategija, šalies šilumos ūkio plėtros kryptimis (nacionaliniu šilumos ūkio plėtros planu), siekiančiais vartotojų poreikių šilumai tenkinimą užtikrinti vartotojui mažiausiomis sąnaudomis. Altrenatyvių energijos rūšių tiekimo infrastruktūrų vystymas, tenkinant atskirų verslo grupių ar atskirų vartotojų (paprastai mažumos) norus, neturi pažeisti kitų vartotojų teisių ir teisėtų interesų.

  7. KONKURENCIJA TARP ŠILUMOS GAMINTOJŲ Centralizuoto šilumos tiekimo sistemos operatorius privalo pirkti šilumos tinklui nepriklausomų gamintojų šilumą, teikdamas pirmenybę energijai, atitinkančiai tiekimo patikimumo, aplinkosaugos ir kokybės reikalavimus ir parduodamai mažesne kaina už tam tinklui nustatytą bazinę šilumos gamybos kainą. Miestų šilumos tiekimo sistemų šilumos gamybos sektoriuje jau sėkmingai formuojasi tam tikra rinka, sudaranti prielaidas ne tik mažinti šilumos gamybos kainas, bet ir plėsti atsinaujinančių energijos šaltinių, vietinio kuro, atliekų panaudojimo šilumos gamybai, kombinuotos šilumos ir elektros gamybos šaltinius.

  8. KONKURENCIJA TARP ŠILUMOS GAMINTOJŲ Norint įgyvendinti Nacionalinėje energetikos strategijoje, šalies šilumos ūkio plėtros kryptyse, ES direktyvose ir šalies įsipareigojimuose ES numatytas kogeneracijos, atsinaujinančių energijos šaltinių ir vietinio kuro panaudojimo šilumos gamybai apimtis, būtina ne tik įgyvendinti rinkos santykius šilumos gamybos sektoriuje, bet ir išsaugoti, moderizuoti ir vystyti centralizuoto šilumos tiekimo sistemas.

  9. KONKURENCIJA TARP KARŠTO VANDENS TIEKĖJŲ AR APSIRŪPINIMO KARŠTU VANDENIU BŪDŲ Karšto vandens tiekimas, ypač buitiniams vartotojams, grindžiamas rinkos santykiais, vartotojams laisvai pasirenkant karšto vandens tiekėją arba karšto vandens ruošimui energiją (šilumą, dujas, elektrą) perkant iš energijos tiekėjų, o vandenį iš vandens tiekėjų (vartotojui pigiausias būdas). Praktikoje šios nuostatos iki šiol neveikia, nes dėl buvusių ir šiuo metu galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių energijos (ypač centralizuotai tiekiamos šilumos), vandens tiekėjų ir karšto vandens vartotojų santykius bei kainodarą, netobulumo, dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių, nesutvarkytų kainų ir sutarčių su vartotojais, potencialūs karšto vandens tiekėjai neturi ekonominės motyvacijos siūlyti teikti savo paslaugas rinkai, o vartotojai – rinktis tokias paslaugas.

  10. KONKURENCIJA TARP PASTATŲ ŠILDYMO IR KARŠTO VANDENS SISTEMŲ PRIŽIŪRĖTOJŲ Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra grindžiama konkurencija tarp paslaugų teikėjų, kuriuos pasirenka vartotojas. Įvertinus tai, kad šios sistemos priskiriamos potencialiai pavojingų įrenginių kategorijai, nuo prižiūrėtojo kvalifikacijos ir sąžiningumo labai priklauso ne tik jos kokybė, sistemų darbo saugumas, bet ir energijos sąnaudos bei vartotojų išlaidos. Rinkos dalyvių atsakomybė, kvalifikaciniai reikalavimai, minimalios darbų apimtys turi būti valstybės institucijų reglamentuojamos ir jų veikla kontroliuojama

  11. SUTARTYS Sutarčių struktūra Šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo, namo savininko ar namo buto (patalpos) savininko ir namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų prižiūrėtojo teisės, pareigos, atsakomybė ir tarpusavio teisiniai sutartiniai santykiai nustatomi Civiliniame Kodekse, Energetikos Įstatyme ir Šilumos ūkio Įstatyme nurodyta tvarka tarpusavyje sudarytomis šilumos tiekėjo, karšto vandens tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo sutartimis su šilumos vartotojais bei daugiabučiuose namuose su buitiniais šilumos vartotojais.

  12. SUTARTYS Sutarčių paketą sudaro: šilumos pirkimo-pardavimo sutartis; arba šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis; karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartis; arba karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis; šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartis; šilumos pristatymo buitiniams šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojams sutartis.

  13. SUTARTYS LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS ĮSTATYMAS 12 straipsnis. Energetikos veikla 1. Energetikos įmonės vykdo veiklą tokiu būdu, kad užtikrintų saugią, efektyvią, aplinką tausojančią energijos gamybą, tiekimą, perdavimą, skirstymą iki patiektos energijos apskaitos prietaiso sujungimo su vartotojo sistema vietos, neviršydamos nustatytų valstybės reguliuojamų kainų. Energetikos įmonės, tiekiančios šilumą daugiabučiams namams, šilumą tiekia butams, jeigu vartotojai nepageidauja kitaip.

  14. SUTARČIŲ SU BUITINIAIS VARTOTOJAIS ĮGYVENDINIMAS Šilumos pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų.(18 straipsnis 1 dalis). Standartinės sąlygos galioja šilumos pirkimo–pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir įstatymams.(18 straipsnis 2 dalis). Formaliai įsigaliojus Įstatymui ir jo įgyvendinimą lydintiems teisės aktams, šį nuostata įsigaliojo ir visoms tiekėjų ir vartotojų pasirašytoms sutartims, nekeičiant jų teksto, su tam tikromis problemomis, sudarančiomis prielaidas nevienareikšmiškai traktuoti rašytinių sutarčių ir sutarčių standartinių sąlygų kai kurias nuostatas. Vieša sutartis pagal standartines sąlygas skaitoma sudaryta nuo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tiekimo sistemos momento ir nėra prievolės, kad jį galiotų, tokią sutartį patvirtinti šalių parašais, jeigu tiekėjas tiekia, o vartotojas vartoja šilumą ir už ją moka. (papildomai žiūrėti CK rengiamo komentaro projekto ištrauką)

  15. SUTARČIŲ SU BUITINIAIS VARTOTOJAIS ĮGYVENDINIMAS CK nustatyta supaprastinta energijos pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo tvarka su buitiniais vartotojais ir tokios sutarties sudarymo momentas. Faktinis įrenginių prijungimas prie energijos tiekimo tinklų ir energijos naudojimas buitinėms reikmėms laikomas sutarties sudarymu, t.y. akceptu (CK 6.173). Sandorio formos požiūriu, jeigu vartotojo, naudojančio energiją buitinėms reikmėms, įrenginiai yra faktiškai prijungti prie energijos tiekimo tinklų, nesant rašytinės ar žodinės sutarties, energijos pirkimo – pardavimo tokiu atveju laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs, kad tokiu atveju abiejų šalių valia – tiekti ir gauti šilumos energiją – realizuota konkliudentiniais veiskmais. CK 6.384 str. 1 d. įtvirtina prezumpciją, kad energijos pirkimo – pardavimo sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikotarpiui, jeigu joje nenustatytas terminas.

  16. SUTARČIŲ SU BUITINIAIS VARTOTOJAIS ĮGYVENDINIMAS Šilumos ūkio įstatyme deklaruojamos vartotojų teisės pasirinkti paskirstymo metodą, tiekimo-vartojimo ribą, karšto vandens tiekėją, prižiūrėtoją ir kt. sunkiai įgyvendinamos praktikoje, nes tiek Įstatyme, tiek kituose teisės aktuose nereglamentuotas jų teisinio realizavimo (sprendimų priėmimo mechanizmas). Teisės aktų visuma sudaro teisinę koliziją tarp tiekėjo sudaromos individualios sutarties su asmeniu (buitiniu šilumos vartotoju) ir objektyvios būtinybės pastrajam paklusti kolektyviniam (visų ar daugumos namo buitinių šilumos vartotojų) sprendimui dėl pasirinkimo teisės realizavimo

  17. 1 2 3 4 5 6 šilumos tiekimo šildymui ir karšto vandens ruošimui tiekimo-vartojimo riba; šilumos tiekimo tik šildymui tiekimo-vartojimo riba; šilumos tiekimo tik karšto vandens ruošimui tiekimo-vartojimo riba; karšto vandens tiekimo nuo GŠP tiekimo-vartojimo riba; karšto vandens pristatymo buitiniams vartotojams tiekimo-vartojimo riba; šilumos pristatymo šildymui buitiniams vartotojams tiekimo-vartojimo riba. ŠILUMOS IR KARŠTO VANDENS TIEKIMO – VARTOJIMO RIBOS

  18. ŠILUMOS IR KARŠTO VANDENS TIEKIMO – VARTOJIMO RIBOS Galimų tiekimo-vartojimo ribų GŠP schema

  19. ŠILUMOS IR KARŠTO VANDENS TIEKIMO – VARTOJIMO RIBOS Galimos tiekimo-vartojimo ribos, kai karštas vanduo tiekiamas iš GŠP

  20. ŠILUMOS IR KARŠTO VANDENS TIEKIMO – VARTOJIMO RIBOS Galimos tiekimo-vartojimo ribos įvade šilumos punkto su vieno laipsnio karšto vandens šildytuvu

  21. ŠILUMOS IR KARŠTO VANDENS TIEKIMO – VARTOJIMO RIBOS Galimos tiekimo-vartojimo ribos įvade šilumos punkto su dviejų laipsnių karšto vandens šildytuvu

  22. ŠILUMOS IR KARŠTO VANDENS TIEKIMO – VARTOJIMO RIBOS

  23. KAIP TURĖTŲ BŪTI? energetikos (elektros, dujų, šilumos, vandens) ūkio veiklą reglamentuojantys įstatymai bei jų įgyvendinimą lydintys teisės aktai turėtų aiškiai reglamentuoti energetikos ūkio sektoriuose (elektros, dujų, šilumos, vandens)veikiančių monopolinių ūkio subjektų veiklą ir atsakomybę tik iki jiems nuosavybės teise priklausančių energijos (elektros, dujų, šilumos, vandens) perdavimo ar skirstymo įrenginių ribos (praktiškai ”iki pastato įvado”) bei valstybinį energijos (elektros, dujų, šilumos, vandens) kaip prekės kainų (tiekimo sąnaudų), apskaitos ir pardavimų vartotojams reguliavimą ”iki įvado”

  24. KAIP TURĖTŲ BŪTI? energetikos (elektros, dujų, šilumos, vandens) ūkio sektoriuose veikiančių ūkio subjektų veikla nuo vartotojui (buitiniams vartotojams) nuosavybės (bendrosios dalinės nuosavybės) teise priklausančių energijos (elektros, dujų, šilumos, vandens) perdavimo ar skirstymo įrenginių ribos, o jeigu tokių neturi nuo pastato įvado iki vartojimo vietos, energijos (elektros, dujų, šilumos, vandens) pastato viduje pristatymas, paskirstymas ir pardavimas (daugiabučių gyvenamųjų namų ar kelių savininkų negyvenamos paskirties pastatų butuose ir kitose patalpose ir pan.), energijos (elektros, dujų, šilumos, vandens) vartojimo sistemų priežiūra (eksploatavimas), bei papildomos apskaitos vartojimo vietose įrengimas ir priežiūra turi būti traktuojama kaip paslauga, reglamentuojama kituose teisės aktuose (išimtinai ir tik laikinai tai galėtų būti reglamentuota 1 punkte minimų Įstatymų atskiruose skyriuose bei atskiruose jų įgyvendinimą lydinčiuose teisės aktuose), šia veikla užsiimantys ūkio subjektai turi veikti konkurencijos sąlygomis, o teikiamų paslaugų kainą reguliuoti rinka.

More Related