1 / 28

Į vadin ė paskaita: Pasaulio ekonomikos augimo galimybės

Į vadin ė paskaita: Pasaulio ekonomikos augimo galimybės. Pasaulio ekonomika susiduria su palaipsniui aštrėjančia dilema - kaip galėtų būti išspręstos augimo subalansavimo problemos svarbiausiuose ekonominiuose regionuose, kartu palaikant stiprų visapusišką global ų augimą?.

alayna
Download Presentation

Į vadin ė paskaita: Pasaulio ekonomikos augimo galimybės

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Įvadinė paskaita:Pasaulio ekonomikos augimo galimybės

  2. Pasaulio ekonomika susiduria su palaipsniui aštrėjančia dilema - kaip galėtų būti išspręstos augimo subalansavimo problemos svarbiausiuose ekonominiuose regionuose, kartu palaikant stiprų visapusišką globalų augimą?

  3. Pasaulio ekonomikos augimo perspektyvos ženkliai įtakojamos dviejų esminių ekonomikos parametrų: • polinkio taupyti; • polinkio rizikuoti.

  4. Globalios krizės sąlygomis polinkis taupyti sustiprėjo, nors iki krizės JAV visuomenė buvo kaltinama per dideliu vartojimu. 2005 m. JAVtaupymo norma sudarė (0-1) %.Tuo tarpu 2009 m. gegužę ji padidėjo iki6,2%.Pastaruoju metu JAV disponuojamosios pajamos mažėjo, o taupymas, absoliučia išraiška, didėjo. Taupymo norma apskaičiuojama taip: (Disponuoj. pajamos–Asmeninės išlaidos) / Disponuoj. pajamos (Pastaba Kinijoje namų ūkiai sutaupo net apie (20- 30) % disponuojamų pajamų.)

  5. Nuo 2007 rugpjūčio mėn. pasaulinė finansinė sistema patyrė eilę nesėkmių. Iki to laiko niekas negalėjo ir pagalvoti apie finansinės sistemos žlugimą. Ekonomika augo, infliacija buvo žemo lygio. Kylančių rinkų šalys stabiliai žengė pirmyn. Kas gi atsitiko?

  6. Verta pastebėyi, kad šiuolaikinė ekonominė sistema priklausoma nuo patikimų finansavimo srautų, einančių per finansinius tarpininkus. Ji reikalauja sklandaus, suderinto visų finansinių institucijų ir vyriausybės veikimo.

  7. Per 2007-2009 metussudėtinga finansų sistema patyrė nemažai kritinių pažeidimų. Iškilo rimti sunkumai, kai bankai ėmė mažiau skolinti vienas kitam, nes nebuvo tikri, kaip vertinti turimą turtą ir įsipareigojimus (jų pačių ir potencialių skolininkų).

  8. Verta pastebėti, kad kurį laiką CB skolinimai galėjo užpildyti šią spragą, tačiau nuo 2007 m. rugpiūčio įtampa finansų sistemoje gerokai sustiprėjo. 2008 m. rugsėjo 15 d. bankrutavo bendrovė Lehman Brothers, o . rugsėjo mėnesio gale pati finansinė sistema buvo ant žlugimo ribos.

  9. Lehman Brothers - buvo vienas didžiausių investicinių bankų JAV ir pasaulyje. Turėjo atstovybes Londone, Tokijuje ir kitose pasaulio vietose. 2006 m. banke dirbo apie 23 tūkst. darbuotojų, metinis pelnas buvo 4 mlrd. JAV dolerių.

  10. 2008 m rugsėjo mėn. Lehman Brothers skola siekė 613 mlrd.dolerių. Tai didžiausias bankrotas JAV istorijoje, tapęs pastarosios ekonominės ir finansinės krizės ryškiu akcentu. Po Lehman Brothers sekė kitų bendrovių žlugimai, įsivyravo krizinė situacija globaliu mastu.

  11. Ekonominė situacija pasaulyje šiek tiek pagerėjo 2009 metų viduryje.Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) duomenimis jos narių - turtingų valstybių ekonomika po 2009 metų II ketvirčio stabilizavosi. Tolesnis lėtas šių ekonomikų augimas stiprino lūkesčius, kad pasaulio ekonomika atsigauna.

  12. Verta pastebėti, kad bankinės institucijos, ypač XX a. antrojoje pusėje įgauna vyraujantį vaidmenį realios ekonomikos sektoriaus atžvilgiu, o centriniai ir stambesnieji bankai politinėmis gijomis susisaisto su šalių vyriausybėmis. • Tereikia prisiminti pasaulinio garso sukčių Bernardą Madoffą(vadinamą amžiaus sukčiumi), sukūrusį 65 mlrd. dolerių fiktyvios vertės finansų piramidę ir 2009 metais už finansinį sukčiavimą nuteistą... 150 metų kalėti. • Beje, nustatyta, kad B. Madoffas buvo glaudžiai susijęs su daugeliu JAV Kongreso narių ir FRS atstovais.

  13. XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje B. Madoffo įsteigtas fondas „Madoff Securities“ daugelį metų buvo laikomas viena patikimiausių JAV investicinių kompanijų. • Tačiau 2008 m. gruodį paaiškėjo, kad fondas sumokėdavo pinigus indėlininkams naujųjų klientų sąskaita, taip galiausiai sukūrė didžiausią per visą JAV istoriją finansų piramidę. • B. Madoffoapgauti investuotojai iki šiol mėgina susigrąžinti lėšas. Tam paskirtas valdytojas, kuris rengia aferisto turto išpardavimo aukcionus

  14. Finansų piramidė arba Ponzi schema yra apgaule grįsta investavimo operacija, kuri išmoka palūkanas investuotojams iš jų pačių pinigų arba iš pinigų, kuriuos įneša vėlesni investuotojai, o ne iš tikrojo veiklos pelno. • Ponzi schema privilioja naujus investuotojus paprastai siūlydama didesnes palūkanas nei gali pasiūliti kitos investicijos. • Ponzi schemos sistemai yra būtinos nuolatinės naujos investicijos ir jos turi pastoviai didėti, kad patenkintų augančius poreikius ir išlaikytų schemą veiksnią.

  15. Ponzi schemos vardas kilo nuo Charleso Ponzi, kuris pagarsėjo panaudojęs šią techniką praėjusio amžiaus trečio dešimtmečio pradžioje. • Ponzi neišrado šios schemos (pavyzdžiui, Charlesas Dickensas savo 1844 metų romane “Martino Čuzlevito gyvenimas ir nuotykiai” tokią schemą aprašė prieš dešimtmečius iki Ponzi gimimo). • Tačiau Ponzi machinacijos įtraukė tiek pinigų, kad pirmąsyk ši investicinė apgavystė tapo žinoma visame pasaulyje. • Ponzi pradėjo verslą su tarptautiniais pašto ženklų kuponais, tačiau netrukus jis išdalino investuotojų pinigus išmokėjimams senesniems investuotojams bei sau.

  16. Lietuvą, kaip ir kitas šalis pasiekė globalios finansų krizės atgarsiai. Realus BVP 2009 m. smuko 14,8%. 2012 m. realus BVP padidejo 3,6 proc. (2011 m.- 6,0 proc.) BVP augimo tempai 2012 m. lėtėjo iš eilės keturis ketvirčius. II ketv., palyginti su ankstesnių metų II ketv., ekonomikos mastas ūgtelėjo tik 2,1 proc. Pagal 2013 m. rugpjūčio mėn. duomenis: Lietuvos ekonomika 2013 m. gana stabiliai auga ir iš esmės atitinka ankstesnius vertinimus. Todėl realiojo BVP perspektyva prognozuojamu laikotarpiu nesikeičia: 2013 m. tikimasi 2,8 proc., 2014 m. – 3,5 proc. BVP augimo.

  17. Didelę įtaką Lietuvos ūkio plėtrai tebedaro eksportas. Ankstesnių metų gausaus derliaus poveikis, pastebimai didinęs eksportą 2012 m. pabaigoje ir 2013 m. pradžioje, jau išblėso. Tačiau dabar eksporto plėtrą palankiai veikia daug didesnė nei prieš metus naftos produktų gamyba – prieš metus ji buvo sustojusi dėl remonto naftos perdirbimo įmonėje. 2013 m. I-ąjį pusmetį, palyginti su 2012 m. I-uoju pusmečiu, Lietuvos prekių eksportas padidėjo 14,7 proc., arba 5,3 mlrd. Lt iki 41 mlrd. Lt, Pagal eksporto apimčių augimą Lietuva neužleidžia lyderio pozicijų Baltijos šalyse – Latvijoje per pirmą šių metų pusmetį prekių eksportas augo 7,5 proc., o Estijoje – 2,5 proc.

  18. Tačiau nerimą kelia besiplečianti skolų ir viešųjų finansų krizė pietinėse eurozonos valstybėse ir neišvengiama jos įtaka visoms ES šalims. Netrūksta ir prognozuojančių netolimą eurozonos, o po jos – visos ES žlugimą.

  19. Bet grįžkime prie polinkio rizikuoti:Didėjanti finansinių inovacijų pasiūla, ypač išvestinių priemonių, įgalinančių geriau apsidrausti nuo galimų nuostolių, lemia didesnį polinkį rizikuoti. Tai skatina ekonomikos augimą, tačiau kartu sudaro sąlygas krizės susidarymo galimybei.

  20. Išvestinė priemonė (instrumentai) –tai dviejų dalyvių sudarytas tarpusavio sandoris, suteikiantis sandorio pirkėjui teisę ar įsipareigojimą pirkti (ar parduoti) konkretų turtą ateityje, iš anksto sutarta kaina ir iš anksto sutartu laiku.

  21. Grąža Tarptautinio verslo galimybių riba C Nacionalinio verslo galimybių riba D B A Rizika • Palyginus su projektu A: • Projektas B turi tą pačią grąžą, bet mažesnę riziką. • Projektas C turi tą pačią riziką, bet didesnę grąžą. • Projektas D turi didesnę grąžą ir mažesnę riziką.

  22. Globalioje ekonomikoje be tradicinių rizikos rūšių atsiranda naujos, su veiklos plėtra susijusios rizikos rūšys. • „Outsourcing’as“ (angl. Outsourcing) apibūdinamas taip: Perdavimas trečiosioms šalims veiklos funkcijų, kurios anksčiau buvo vykdomos bendrovės viduje.

  23. Outsourcing’o pagalba bendrovės siekia: • sumažinti kaštus; • įgyvendinti užsibrėžtus strateginius tikslus

  24. Informacinių technologijų outsorcingas (angl. IT Outsourcing). (Kai trečiai šaliai pavedama vadovauti konkrečiam projektui, apimant visų paslaugų, tinklų ir programinės įrangos tvarkymą.) Verslo procesų outsorcingas (angl. Business Process Outsourcing). (Paieška trečiųjų šalių, galinčių administruoti visą verslo procesą.) Paprastai išskiriamos dviejų tipų Outsourcing’o paslaugos:

  25. Outsourcing’o paplitimas pagal sritis

  26. Outsourcing’o priežasčių pasiskirstymas

  27. Pagrindinės Outsourcing’o sukeltos rizikos rūšys: • Strateginė rizika. Trečioji šalis gali tvarkyti reikalus savo naudai, kuri gali prieštarauti bendriems strateginiams bendrovės tikslams. • Reputacijos rizika. Trečioji šalis gali teikti blogesnės kokybės paslaugas ir kenkti bendrovės reputacijai. • Operacijų rizika. Ji susijusi su naudojamos technikos galimais gedimais, avarijomis, sukčiavimo ir klaidų apraiškomis. • Kontrahento rizika. Tai rizika, kad kita sandorio šalis nevykdys savo įsipareigojimų. • Šalies rizika. Politinis, socialinis ar teisinis klimatas trečioje šalyje gali sukelti papildomą riziką, todėl verslo planavimas yra labiau komplikuotas. • Sutarties rizika. Ji reiškia galimybę primesti bendrovei sutartį. • Pasiekiamumo rizika. Gali atsirati kliuvinių bendrovei laiku gauti duomenis ar kitą informaciją. • Sisteminė rizika. Tai rizika, kuri yra veikiama veiksnių, nulemiančių visą rinką. Ji yra nesumažinama ir neišvengiama. Jos veiksniai- investicijų augimas, vartotojų paklausa, valiutų kursų pokyčiai, mokesčių tarifai.

  28. RIZIKOS IR INVESTICIJŲ GRĄŽOS PASISKIRSTYMAS

More Related