Nuomonės apie daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą galutinis įvertinimas

1. Nuomonės apie daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą galutinisįvertinimas Tyrimo ataskaita, 2013m. sausis

2. Tyrimo aprašymas • TYRIMO METODOLOGIJA • Tyrimas atliktas tiesioginio interviu metodu respondento namuose naudojantkompiuterį (CAPI – ComputerAssistedPersonalInterview). • IMTIES DYDIS • Tyrimo metu apklausta 1018 15-74 metų Lietuvos gyventojų • MAKSIMALI GALIMA STATISTINĖ PAKLAIDA: ± 3,1% • STATISIŠKAI REIKŠMINGŲ SKIRTUMŲ ŽYMĖJIMAS: • Statistiškai reikšmingai didesnės reikšmės žymimos geltona spalva, mažesnės- pilka: • Kvadratu žymimi statistiškai reikšmingi skirtumai III bangos viduje tarp TG1 ir TG2. • Rodyklėmis - tarp I ir II, II ir III bangų (atitinkamai tarp TG1 ir TG2 grupių). • PASTABA: ataskaitoje pateiktų duomenų detalesnius pjūvius galima rasti MS Excel dokumente „Busto atnaujinimas_pjuviai.xls“. TYRIMO TIKSLAS Įvertinti visuomenės nuomonę apie daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą. Išmatuoti informuotumo, įsitraukimo, palankaus vertinimo lygmenį.

3. Statistinė duomenų paklaida Atrankos Atsakymų pasiskirstymas dydis 50 45/55 40/60 35/65 30/ 70 25/75 20/80 15/85 10/90 5/95 50 13.9 13.8 13.6 13.2 12.7 12 11.1 9.9 8.3 6 75 11.3 11.3 11.1 10.8 10.4 9.8 9.1 8.1 6.8 4.9 100 9.8 9.8 9.6 9.3 9 8.5 7.8 7 5.9 4.3 150 8 8 7.8 7.6 7.3 6.9 6.4 5.7 4.8 3.5 200 6.9 6.9 6.8 6.6 6.4 6 5.5 4.9 4.2 3 300 5.7 5.6 5.5 5.4 5.2 4.9 4.5 4 3.4 2.5 400 4.9 4.9 4.8 4.7 4.5 4.2 3.9 3.5 2.9 2.1 500 4.4 4.4 4.3 4.2 4 3.8 3.5 3.1 2.6 1.9 600 4 4 3.9 3.8 3.7 3.5 3.2 2.9 2.4 1.7 700 3.7 3.7 3.6 3.5 3.4 3.2 3 2.6 2.2 1.6 800 3.5 3.4 3.4 3.3 3.2 3 2.8 2.5 2.1 1.5 900 3.3 3.2 3.2 3.1 3 2.8 2.6 2.3 2 1.4 1000 3.1 3.1 3 3 2.8 2.7 2.5 2.2 1.9 1.4 1200 2.8 2.8 2.8 2.7 2.6 2.4 2.3 2 1.7 1.2 PAVYZDYS: Tarkime, 1000respondentų atsakė į klausimą, ar žino / yra girdėję, kad Vyriausybė nepasiturinčioms šeimoms ir asmenims padengia 100 proc. renovavimo projekto parengimo išlaidų, apmoka banko paskolą bei palūkanas.Iš jų 35% atsakė „taip“. Tai reiškia, kad su 95% tikimybe galima teigti, jog tikroji reikšmė yra intervale 35% ± 3%. Vertinant rezultatus, būtina kreipti dėmesį į statistinę paklaidą. Ji atsiranda dėl to, kad yra daroma respondentų atranka, o ne vykdoma ištisinė apklausa. Ši paklaida yra apskaičiuojama matematiškai. Tolesnėje lentelėje yra pateikiamos paklaidos, esant įvairiam respondentų skaičiui bei atsakymų pasiskirstymui.

4. Socialinės-demografinės charakteristikos • PASTABA: Toliau bus naudojami šie terminai: • Pajamos vienam šeimos nariui per mėn.: iki 400Lt – mažiausios pajamos, 401-600Lt – mažesnės pajamos, 601-800Lt – didesnės pajamos, daugiau nei 800Lt – didžiausiospajamos. % skaičiuojami nuo visų apklaustųjų, N=1018

5. Santrauka I • INFORMACIJA APIE PROGRAMĄ • Lietuvos gyventojų informuotumas apie daugiabučių atnaujinimo programą yra aukštas: bent šiek tiek apie programą yra girdėję 92% Lietuvos gyventojų ir 94% renovuotinų daugiabučių gyventojų. Nors nuo 2011 m. gruodžio mėn. bendras informuotumas apie programą ženkliai nekito, tačiau gaunama informacija apie programą buvo labiau paviršutiniška, tai yra ženkliai sumažėjo daug girdėjusių apie programą gyventojų dalis (TG1-43%, TG2-40%). • Informacijai apie daugiabučių atnaujinimo programą labiausiai imlūs yra vedusieji, dirbantys, didžiausiomis pajamomis disponuojantys bei asmenys gyvenantys nuosavame būste. • Tuo tarpu nieko negirdėję apie programą dažniau yra 30m. ir jaunesni asmenys, nedirbantys, nevedę bei turintys žemesnį nei vidurinį išsimokslinimą. • Televizija išlieka dominuojančiu informacijos apie programą šaltiniu, nors per pastarąjį ketvirtį sužinojusių apie daugiabučių namų atnaujinimo programą iš televizijos gyventojų dalis ženkliai sumažėjo (TG1-75%, TG2-75%). Per pastarąjį ketvirtį ženkliai didesnė gyventojų dalis informacijos apie programą gavo iš aplinkinių (TG1-39%, TG2-38%), namo bendrijos ar būsto administratoriaus (TG1-18%, TG2-15%) bei kitų žiniasklaidos priemonių (TG1-17%, TG2-16%). • Informaciją apie programą per internetą dažniau gauna jauniausi asmenys (iki 30 metų), dirbantys, gyvenantys trijuose didžiuosiuose miestuose bei turintys aukštąjį išsilavinimą. Asmenys turintys aukštąjį išsilavinimą taip pat dažniau apie programą perskaito spaudoje. Vyresni nei 46 metų amžiaus asmenys apie programa dažniau išgirsta per radiją, o iš kitų nei žiniasklaidos priemonių apie programą dažniau sužino vilniečiai. • Gyventojų informuotumas mažėja: ženkliai mažesnė nei rugsėjo mėnesį tiek renovuotinų daugiabučių gyventojų, tiek visų Lietuvos gyventojų dalis teigia, jog jiems pakanka informacijos apie daugiabučių atnaujinimo programą (TG1-38%, TG2-42%) ir didesnė dalis nurodė, jog jiems trūksta informacijos apie visus tyrime analizuojamus aspektus (daugiabučio atnaujinimo kaštai, valstybės paramos dydis, veiksmai, kurių reiktų imtis norint dalyvauti programoje, atnaujinimo nauda bei bendra informacija apie programą). • Dažniausiai įvardinamos trūkstamos informacijos sritys: kiek kainuotų atnaujinti daugiabutį (TG1-33%, TG2-27%) ir kokia valstybės parama būtų skirta (TG1-29%, TG2-24%). Ši informacija yra itin aktuali asmenims svarstantiems renovacijos galimybę. • Apie Vyriausybės teikiamas lengvatas nepasiturintiems asmenims, vykdant būsto renovavimo projektus, žino mažiau nei pusė žinančių apie daugiabučių atnaujinimo programą (TG1-41%, TG2-36%). TG1 – renovuotinų (1993m. ir ankstesnių metų statybos) daugiabučių namų gyventojai, TG2 – 15-74m. amžiaus Lietuvos gyventojai.

6. Santrauka II • PROGRAMOS VERTINIMAS • Daugiabučių atnaujinimo programa yra vertinama labiau palankai nei nepalankiai. Pusė tiek renovuotinų daugiabučių gyventojų, tiek Lietuvos gyventojų palankiai arba labiau palankiai vertina daugiabučių atnaujinimo programą (TG1-49%, TG2-50%), o nepalankiai arba labiau nepalankiai programą vertina ketvirtadalis renovuotinų daugiabučių gyventojų (TG1-25%) ir šiek tiek daugiau nei penktadalis Lietuvos gyventojų (TG2-22%): • 2012 m. rugsėjį suprastėję programos vertinimai per pastarąjį ketvirtį ženkliai pagėrėjo, nors lyginant ilgesnėje perspektyvoje (2011 m. ir 2012 m. pabaigos rezultatus) programos vertinimas reikšmingai nekito. • Tiek tarp visų Lietuvos gyventojų, tiek tarp gyvenančių renovuotinuose daugiabučiuose per pastarąjį ketvirtį stiprėjo nuostata, jog atnaujinus daugiabutį pakyla buto vertė ir gyvenimo kokybė. Tarp gyvenančių renovuotinuose daugiabučiuose taip pat didėjo pritarimas, jog daugiabučių atnaujinimui visų pirma turi rūpintis būtų savininkai. • DALYVAVIMAS PROGRAMOJE • 2012 m. gruodžio mėnesio duomenimis 16% renovuotinų daugiabučių gyventojų ir 14% Lietuvos gyventoju dalyvauja daugiabučių atnaujinimo programoje (jų gyvenamasis namas renovuojamas, yra renovuotas ar rimtai svarstoma pradėti renovacijos procesą). • Dar keturi iš dešimties gyventojų sutiktų pasinaudoti dabar galiojančia daugiabučių atnaujinimo programa (TG1-40%, TG2-37%). • Per pastarąjį ketvirtį padidėjo Lietuvos gyventojų greičiausiai sutiksiančių pasinaudoti programa dalis ir sumažėjo neturinčių nuomonės gyventojų dalis. • Dažniausiai gyventojai teigia, jog programos finansiniai aspektai juos paskatintų pasinaudoti programa - asmeninė finansinė situacija, paramos dydis bei paskolos įmokos dydis - bei galima ekonominė nauda po daugiabučio renovavimo. • Priežastys, kodėl nenorima dalyvauti programoje taip pat remiasi į finansus:prasta asmeninė finansinė situacija bei per mažas valstybės indėlis. TG1 – renovuotinų (1993m. ir ankstesnių metų statybos) daugiabučių namų gyventojai, TG2 – 15-74m. amžiaus Lietuvos gyventojai.

7. Gyventojų informuotumas apie daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą 94% 93% 94% 92% 90% 90% % skaičiuojami nuo tikslinių grupių apklaustųjų: TG1 – renovuotinų (1993m. ir ankstesnių metų statybos) daugiabučių namų gyventojai, TG2 – 15-74m. amžiaus Lietuvos gyventojai. Iš viso 94% renovuotinų daugiabučių gyventojų (TG1) ir 92% Lietuvos gyventojų (TG2) yra girdėję apie daugiabučių namų atnaujinimo programą. Nors bendras informuotumas apie programą per tiriamąjį laikotarpį ženkliai nekito, tačiau per pastarąjį ketvirtį gaunama informacija apie programą buvo labiau paviršutiniška: statistiškai reikšmingai sumažėjo daug girdėjusių ir padaugėjo šiek tiek girdėjusių apie programą dalis tiek tarp renovuotinų daugiabučių gyventojų, tiek tarp visų Lietuvos gyventojų. Didžiausias informuotumo lygio pokytis fiksuojamas tarp 31-45 metų amžiaus asmenų, turinčių aukštesnįjį išsilavinimą, vedusiųjų, gaunančių didžiausias pajamas bei gyvenančiuose kituose nei didieji miestai. Lietuvos gyventojų susidomėjimas programa yra didelis – tik 6% renovuotinų daugiabučių gyventojų ir 7% Lietuvos gyventojų išreiškė nesusidomėjimą girdėta informacija apie programą.

8. TG1: informuotumas pagal socialines-demografines charakteristikas TG1 – renovuotinų (1993m. ir ankstesnių metų statybos) daugiabučių namų gyventojai. • Informacija apie daugiabučių atnaujinimo programą labiausiai pasiekia vedusiuosius, dirbančius, didžiausiomis pajamomis disponuojančius asmenis bei gyvenančius nuosavame būste - visų trijų tyrimo bangų duomenimis šių socialinių grupių atstovai statistiškai reikšmingai dažniau nurodė daug girdėję apie programą. • 2012 m. gruodžio mėn. duomenimis daug girdėję apie programą taip pat dažniau buvo 46-60 metų amžiaus asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą bei gyvenantys Panevėžio mieste ir Tauragės apskrityje. • Nuo 2011 m. gruodžio mėnesio išlieka tendencija, kad 30m. ir jaunesni asmenys, nedirbantys, nevedusieji, turintys žemesnį nei vidurinį išsimokslinimą dažniau nei kiti apklausos dalyviai nurodo, jog apie šią atnaujinimo programą išvis nieko nėra girdėję. Taip pat stebima tendencija, jog dažniausiai nieko negirdėję apie programą yra kaimo vietovių gyventojai, nors statistiškai reikšmingi skirtumai užfiksuoti tik 2012 m. gruodžio mėnesį. • Nenuosavame būste gyvenantys asmenys dažniau teigia , jog nors ir yra girdėję apie daugiabučių atnaujinimo programą, tačiauši informacija visiškai nedomina (statistiškaireikšimingi skirtumai fiksuojami visose trijose tyrimo bangose). 2012 m. gruodžio mėn. duomenimis dažniau nesusidomėjimą girdėta informacija apie programą išreiškė mažiausias pajamas gaunantys asmenys.

9. Pagrindiniai informaciniai šaltiniai TG1 TG2 Ž i n i a s k l a i d a TG1-89% TG2-90% % skaičiuojami nuo tikslinių grupių apklaustųjų, kurie yra bent šiek tiek girdėję apie daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą: TG1 – renovuotinų (1993m. ir ankstesnių metų statybos) daugiabučių namų gyventojai, TG2 – 15-74m. amžiaus Lietuvos gyventojai. Informacijos šaltinių pasiekta renovuotinų daugiabučių gyventojų auditorijos dalis statistiškai reikšmingai nesiskiria nuo visų Lietuvos gyventojų. Iš viso iš žiniasklaidos informacijos apie programą gauna devyni iš dešimties Lietuvos gyventojų. Televizija išlieka dominuojančiu informacijos apie programą šaltiniu, nors per pastarąjį ketvirtį sužinojusių apie daugiabučių namų atnaujinimo programą iš televizijos gyventojų dalis ženkliai sumažėjo, tačiau. Per televiziją pasiekiamos auditorijos dalis labiausiai sumažėjo tarp 31-45 metų amžiaus asmenų, turinčių vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą, vedusių, disponuojančių didesnėmis pajamomis bei trijų didžiųjų miestų gyventojų. Tuo tarpu iš kitų žiniasklaidos priemonių (bet ne televizija, spauda, radijas ir internetas) apie programą per pastarąjį ketvirtį sužinojo ženkliai didesnė gyventojų dalis. Dažniau nei 2012 m. rugsėjo mėnesį iš kitų žiniasklaidos priemonių apie programą sužinojo nedirbantys bei gyvenantys mažesniuose miesteliuose ir kaimo vietovėse. Tyrimo rezultatai rodo, jog didėja gyventojų įsitraukimas - ženkliai didesnė Lietuvos gyventojų dalis apie programą informacijos gavo iš aplinkinių bei namo bendrijos ar būsto administratoriaus. Dažniau nei prieš ketvirtį informaciją iš administratoriaus ar aplinkinių sužinojo trijų didžiųjų ir kitų miestų gyventojai.

10. TG1: pagrindiniai informaciniai šaltiniai pagal socialines-demografines charakteristikas TG1 – renovuotinų (1993m. ir ankstesnių metų statybos) daugiabučių namų gyventojai. • TRADICINĖ ŽINAISKLAIDA • Informaciją apie programą per televiziją dažniau teigę išgirdę vyresni nei 46 metų amžiaus asmenys, vedę, gyvenantys kaimo vietovėse. • Nuo 2011 m. gruodžio mėnesio išlieka tendencija, jog informacija per spaudą dažniau sužino turintys aukštąjį išsilavinimą. Galutinio tyrimo duomenimis dažniau spaudoje apie programą taip pat perskaitė moterys, vyresni nei 46 metų amžiaus asmenys, gyvenantys Kauno ir Tauragės apskrityse. • Radijas dažniau yra informacijos šaltinis apie programą 46-60 metų amžiaus asmenims, turintiems aukštesnįjį išsilavinimą, gyvenantiems Vilniaus, Alytaus ir Tauragės apskrityse. • E-ŽINIASKLAIDA • Nuo 2011 m. gruodžio mėnesio išlieka tendenciją, jog per internetą apie programą informacijos dažniau gauna jaunesni nei 31 metų amžiaus asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą, dirbantys bei trijų didžiųjų miestų gyventojai. • WOM (Word OfMouth) • iš namo bendrijos arba būsto administratoriaus šią informaciją dažniau teigia gaunančios moterys, dirbantys, vilniečiai, gaunantys didžiausias pajamas (daugiau nei 800 Lt/mėn. vienam šeimos nariui) ir gyvenantys nuosavame būste. • Iš aplinkinių dažniau apie programą sužino gaunantys didžiausias pajamas (daugiau nei 800 Lt/mėn. vienam šeimos nariui), gyvenantys Telšių ir Šiaulių apskrityse.

11. Gaunamos informacijos pakankamumas TG2 TG1 % skaičiuojami nuo tikslinių grupių apklaustųjų, kurie yra bent šiek tiek girdėję apie daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą: TG1 – renovuotinų (1993m. ir ankstesnių metų statybos) daugiabučių namų gyventojai, TG2 – 15-74m. amžiaus Lietuvos gyventojai. Išaugęs gyventojų poreikis gauti daugiau informacijos rodo didesnį gyventojų įsitraukimą į programą: mažiau nei rugsėjo mėnesį tiek renovuotinų daugiabučių gyventojų, tiek visų Lietuvos gyventojų teigia, jog jiems pakanka informacijos apie daugiabučių atnaujinimo programą ir didesnė dalis nurodė, jog jiems trūksta informacijos apie visus tyrime analizuojamus aspektus. Poreikis sužinoti daugiau apie programą labiausiai išaugo tarp vyresnių nei 60 metų amžiaus asmenų , turinčių aukštąjį ar žemesnį nei vidurinis išsilavinimas, nedirbančių, Vilniaus miesto, Vilniaus, Kauno, Alytaus, Telšių ir Klaipėdos apskričių gyventojų bei disponuojančių didžiausiomis pajamomis. Renovuotinų daugiabučių gyventojams aktualesnė informacija apie tai, kiek kainuotų atnaujinti daugiabutį bei kokia valstybės parama būtų skirta, nei visos Lietuvos gyventojams. Apie tai jie norėtų gauti daugiau informacijos.

12. TG1: gaunamos informacijos pakankamumas pagal socialines-demografines charakteristikas TG1 – renovuotinų (1993m. ir ankstesnių metų statybos) daugiabučių namų gyventojai. • Dažniau informacijos apie daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą pakankaasmenims, kurių daugiabutis jau yra modernizuotas ar šiuo metu modernizuojamas bei sužinojusiems apie programą iš namo bendrijos ar būsto administratoriaus (statistiškaireikšimingi skirtumai fiksuojami visose trijose tyrimo bangose). Galutinio tyrimo duomenimis dažniau teigė, jog informacijos apie programą jiems pakanka, Panevėžio miesto, Utenos ir Tauragės apskričių gyventojai. • Kauniečiai bei gyvenantys Alytaus apskrityje ir apie atnaujinimo programą sužinoję iš televizijos dažniau nei kiti skundžiasi informacijos apie veiksmus, kurių reikia imtis norint gauti valstybės paramą daugiabučio atnaujinimui, trūkumu; • Informacijos apie tai, kiek kainuotų atnaujinti daugiabutį, dažniau trūksta kauniečiams bei Vilniaus ir Alytaus apskričių gyventojams. • Informacijos, kokia valstybės parama būtų skirta, dažniau nepakanka apie atnaujinimo programą sužinojusiem iš televizijos, kauniečiams bei Vilniaus apskrities gyventojams. • Poreikį sužinoti daugia apie atnaujinimo naudą dažniau išreiškė kauniečiai bei gyvenantys Alytaus apskrityje.

13. Gyventojų informuotumas apie lengvatas nepasiturintiems % skaičiuojami nuo tikslinių grupių apklaustųjų, kurie yra bent šiek tiek girdėję apie daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą: TG1 – renovuotinų (1993m. ir ankstesnių metų statybos) daugiabučių namų gyventojai, TG2 – 15-74m. amžiaus Lietuvos gyventojai. Renovuotinų daugiabučių gyventojai yra dažniau girdėję apie Vyriausybės teikiamas lengvatas nepasiturintiems asmenims, vykdant būsto renovavimo projektus, nei visi Lietuvos gyventojai. Iš viso 41% gyvenančių renovuotinuose daugiabučiuose žino apie minėtas lengvatas, tačiau pusei iš jų trūksta išsamesnės informacijos. Nuo rugsėjo paaugo Lietuvos gyventojų dalis kurie teigia, jog jie yra girdėję apie Vyriausybės teikiamas lengvatas, tačiau jiems trūksta išsamesnės informacijos. Labiausiai informuotumas apie lengvatas nepasiturintiems augo tarp disponuojančių didžiausiomis pajamomis, trijų didžiųjų miestų gyventojų bei apie daugiabučių atnaujinimo programą sužinojusių iš aplinkinių.

14. TG1: informuotumas apie lengvatas nepasiturintiems pagal socialines-demografines charakteristikas TG1 – renovuotinų (1993m. ir ankstesnių metų statybos) daugiabučių namų gyventojai. • apie Vyriausybės teikiamas lengvatas nepasiturinčioms šeimoms ir asmenims teigia žinantys dažniau 46-60 metų amžiaus asmenys, vedusieji, Panevėžio miesto, Kauno ir Tauragės apskričių gyventojai, sužinoję apie daugiabučių atnaujinimo programą iš namo bendrijos ar būstų administratoriaus, spaudos ar radijo. • apie tokio tipo lengvatas yra girdėję, bet tuo pačiu išreiškia ir norą gauti išsamesnės informacijos dažniau kauniečiai, disponuojantys didžiausiomis pajamomis (daugiau nei 800 Lt/mėn. vienam šeimos nariui), apie programą sužinoję iš radijo, spaudos ar kitų žiniasklaidos priemonių. • Nuo 2011 m. gruodžio mėn. stebima tendencija, jog nieko nėra girdėję apie vyriausybės skiriamas lengvatas yra jaunesni nei 31 metų amžiaus asmenys bei nesusituokę asmenys. Galutinio tyrimo duomenimis apie programą dažniau nieko nėra girdėję asmenys disponuojantys žemesnėmis nei 600 Lt/mėn. pajamomis vienam šeimos nariui, Vilniaus, Marijampolės ir Klaipėdos apskričių gyventojai.

15. Daugiabučių atnaujinimo programos (JESSICA iniciatyvos) vertinimas % skaičiuojami nuo tikslinių grupių apklaustųjų: TG1 – renovuotinų (1993m. ir ankstesnių metų statybos) daugiabučių namų gyventojai, TG2 – 15-74m. amžiaus Lietuvos gyventojai. Daugiabučių atnaujinimo programa yra vertinama labiau palankai nei nepalankiai. Pusė tiek renovuotinų daugiabučių gyventojų, tiek Lietuvos gyventojų palankiai arba labiau palankiai vertina daugiabučių atnaujinimo programą (TG1-49%, TG2-50%), o nepalankiai arba labiau nepalankiai programą vertina ketvirtadalis renovuotinų daugiabučių gyventojų (TG1-25%) ir šiek tiek daugiau nei penktadalis Lietuvos gyventojų (TG2-22%). Dar daugiau nei ketvirtadalis abiejų tikslinių grupių atstovų negalėjo įvertinti programos (TG1-26%, TG2-28%). 2012 m. rugsėjį mėnesį suprastėję programos vertinimai per pastarąjį ketvirtį grįžo į ankstesnį lygį.

16. TG1: JESSICA iniciatyvos vertinimas pagal socialines-demografines charakteristikas TG1 – renovuotinų (1993m. ir ankstesnių metų statybos) daugiabučių namų gyventojai. • Vedusieji, Kauno ir Panevėžio miestų gyventojai, gyvenantys Tauragės apskrityje, disponuojantys didžiausiomis pajamomis (800 Lt/mėn. ir daugiau vienam šeimos nariui), apie daugiabučių atnaujinimo programą girdėję iš namo bendrijos / būsto administratoriaus, perskaitę spaudoje dažniau dabartinę daugiabučių atnaujinimo programą (JESSICA iniciatyvą) vertina palankiai; • JESSICA iniciatyvą nepalankiai vertina dažniau 46-60 metų amžiaus asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą, išsiskyrę ar našliai, šiauliečiai bei gyvenantys Klaipėdos apskrityje, disponuojantys didesnėmis pajamomis (600-800 Lt/mėn. vienam šeimos nariui).

17. Kriterijai, skatinantys pasinaudoti daugiabučių atnaujinimo programa TG1 TG2 Programos finansinis aspektas % skaičiuojami nuo tikslinių grupių apklaustųjų: TG1 – renovuotinų (1993m. ir ankstesnių metų statybos) daugiabučių namų gyventojai, TG2 – 15-74m. amžiaus Lietuvos gyventojai. Dažniausiai gyventojai teigia, jog pasinaudoti programa skatintų finansiniai aspektai - asmeninė finansinė situacija, paramos dydis, paskolos įmokos dydis - bei galimą ekonominę nauda po daugiabučio renovavimo. Per pastarąjį ketvirtį nekito tik asmeninės finansinės situacijos svarba priimant sprendimą pasinaudoti namų atnaujinimo programa. Visus kitus analizuojamus aspektus abiejų tikslinių grupių atstovai dažniau nei rugsėjo mėnesį įvardino kaip kriterijus, skatinančius pasinaudoti daugiabučių atnaujinimo programa. Dažniau renovuotinų daugiabučių gyventojai nei Lietuvos gyventojai mano, jog paskolos dydis bei didesnis informuotumas apie programą paskatintų pasinaudoti daugiabučių atnaujinimo programa.

18. TG1: kriterijai skatinantys pasinaudoti programa pagal socialines-demografines charakteristikas TG1 – renovuotinų (1993m. ir ankstesnių metų statybos) daugiabučių namų gyventojai. • FINANSINIS PARAMOS ASPEKTAS • Moterys, vilniečiai, kauniečiai bei Kauno apskrities gyventojai dažniau nurodo, jog pasinaudoti daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programa gyventojus skatina asmeninė finansinė situacija; • 46-60 metų amžiaus asmenys, vedusieji, vilniečiai, kauniečiai, disponuojantys didžiausiomis pajamomis (daugiau nei 800Lt/mėn. vienam šeimos nariui) dažniau kaip skatinantį aspektą įvardija valstybės paramos dydį; • Paskolos įmokos dydis dažniau atrodo svarbus kriterijus 46-60 metų amžiaus asmenims, įgijusiems aukštąjį išsilavinimą, vedusiems, dirbantiems asmenims, gyvenantiems Vilniaus, Kauno ir Šiaulių miestuose. • GALIMA NAUDA PO ATNAUJINIMO • tai, jog norą pasinaudoti būsto atnaujinimo programa lemia galima ekonominė nauda po daugiabučio atnaujinimo, dažniau nurodo moterys, turintys aukštąjį išsilavinimą, dirbantys, vilniečiai, kauniečiai, gyvenantys Telšių apskrityje. • tai, jog gyventojai skatinami naudotis programa dėl galimos didesnės NT vertės po daugiabučio atnaujinimo dažniau mano moterys, 31-45 metų amžiaus asmenys, dirbantys, vilniečiaiir kauniečiai • KITI PROGRAMOS ASPEKTAI • aiškios ir pastovios taisyklės – tai kriterijus, kuris skatina gyventojus pasinaudoti daugiabučio modernizavimo programa – taip dažniau mano aukštąjį išsimokslinimą turintieji, dirbantys, vilniečiai, kauniečiai, disponuojantys didžiausiomis pajamomis (daugiau nei 800 Lt/mėn. vienam šeimos nariui). • tuo tarpu, didesnį namo bendrijos narių įsitraukimą į šį atnaujinimo procesą dažniau pamini vedusieji, dirbantys, vilniečiai, kauniečiai, disponuojantys didžiausiomis pajamomis (daugiau nei 800 Lt/mėn. vienam šeimos nariui).

19. Požiūris į daugiabučių atnaujinimo procesą VIDURKIAI Atnaujinus daugiabutį pakylą buto vertė Daugiabučių atnaujinimo procesas yra neišvengiamas ir anksčiau ar vėliau turi būti pradėtas Atnaujinus daugiabutį pagerėja gyvenimo kokybė Daugiabučių atnaujinimu visų pirma turi rūpintis butų savininkai Įgyvendinant programą mažinamos elektros energijos sąnaudos, mažinama tarša Įgyvendinant programą apribojamos dujų bei šilumos tiekėjų monopolijos % skaičiuojami nuo tikslinių grupių apklaustųjų: TG1 – renovuotinų (1993m. ir ankstesnių metų statybos) daugiabučių namų gyventojai, TG2 – 15-74m. amžiaus Lietuvos gyventojai. Abiejų tikslinių grupių atstovai labiausiai pritaria, kad atnaujinus daugiabutį pakyla būsto vertė ir gyvenimo kokybė bei kad daugiabučių atnaujinimo procesas yra neišvengiamas ir anksčiau ar vėliau turi būti pradėtas. Mažiau yra pritariama teiginiams, jog įgyvendinant programą mažinamos elektros energijos sąnaudos ir tarša bei apribojamos dujų bei šilumos tiekėjų monopolijos. Per pastarąjį ketvirtį išaugo abiejų tikslinių grupių pritarimas dėl teigiamos daugiabučių atnaujinimo proceso įtakos buto vertei bei gyvenimo kokybei. Dažniau nei prieš tris mėnesius šiems teiginiams pritarė moterys. Išaugusią buto vertę taip pat labiau pabrėžė iki30 metų bei 46-60 metų amžiaus asmenys, disponuojantys didžiausiomis pajamomis, gyvenantys trijuose didžiuosiuose miestuose bei mažesniuose miesteliuose, o pagerėjusią gyvenimo kokybę – 31-45 metų amžiaus asmenys, disponuojantys mažesnėmis pajamomis bei kitų miestų gyventojai. Renovuotinų daugiabučių gyventojai dažniau nei 2012 m. rugsėjį sutiko, jog daugiabučių atnaujinimui visų pirma turi rūpintis būtų savininkai. Sutikimas dėl savininkų atsakomybės labiausiai pakilo tarp 31-60 metų amžiaus asmenų ir trijų didžiųjų miestų gyventojų.

20. TG1: požiūris į daugiabučių atnaujinimo procesą pagal socialines-demografines charakteristikas TG1 – renovuotinų (1993m. ir ankstesnių metų statybos) daugiabučių namų gyventojai. • ASMENINĖ NAUDA • teiginiui, jog atnaujinus daugiabutį pakyla buto vertė, dažniau pritaria jauniausi asmenys (iki 30 m.), disponuojantys didžiausiomis pajamomis (iki 800 Lt/mėn. vienam šeimos nariui), trijų didžiųjų miestų gyventojai; • Asmenys, kurių daugiabutis buvo atnaujintas arba yra renovuojamas šiuo metu dažniau sutinka su teiginiu, jog atnaujinus daugiabutį pagerėja gyvenimo kokybė; • ATSAKOMYBĖS, NEIŠVENGIAMYBĖS SUVOKIMAS • Turintys aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantys, disponuojantys didžiausiomis pajamomis (iki 800 Lt/mėn. vienam šeimos nariu) dažniau pritaria tam, jog daugiabučių atnaujinimu visų pirma turi rūpintis patys butų savininkai; • teiginiui, jog daugiabučių atnaujinimo procesas yra neišvengiamas ir anksčiau ar vėliau turi būti pradėtas, dažniau pritaria disponuojantys didžiausiomis pajamomis (iki 800 Lt/mėn. vienam šeimos nariu) bei asmenys, kurių daugiabutis yra atnaujintas / šiuo metu atnaujinamas / labai rimtai svarstoma šio proceso galimybė; • NAUDA GLOBALESNIU MASTU • Vedę asmenys dažniau pritaria teiginiui, jog programos dėka yra apribojamas dujų bei šilumos tiekėjų monopolijas.

21. Pasinaudojusieji daugiabučių namų atnaujinimo programa % skaičiuojami nuo tikslinių grupių apklaustųjų: TG1 – renovuotinų (1993m. ir ankstesnių metų statybos) daugiabučių namų gyventojai, TG2 – 15-74m. amžiaus Lietuvos gyventojai. 16% renovuotinų daugiabučių gyventojų ir 14% Lietuvos gyventojų teigimu jų gyvenamasis namas renovuojamas, yra renovuotas ar rimtai svarstoma pradėti renovacijos procesą pagal daugiabučių atnaujinimo programą. Ši dalis nuo 2011 metų reikšmingai nekito. Tarp Lietuvos gyventojų sumažėjo nežinančių ar jų namas planuojamas renovuoti.

22. TG1: pasinaudojusieji programa pagal socialines-demografines charakteristikas TG1 – renovuotinų (1993m. ir ankstesnių metų statybos) daugiabučių namų gyventojai. • Su daugiabučių atnaujinimo programa susiję asmenys (yra jau pasinaudoję programa / šiuo metu pradėję daugiabučio atnaujinimo procesą / su kitais daugiabučio gyventojais rimtai svarsto pasinaudoti šia programa) dažniau yra vedę asmenys, gyvenantys Vilniaus apskrityje, palankiai vertinantys JESSICA iniciatyvą bei asmenys sutinkantys su teiginiu, jog atnaujinus daugiabutį pagerėja gyvenimo kokybė. • Taip pat Nuo 2011 m. gruodžio mėn. išlieka tendencija, jog programa pasinaudojusių / besinaudojančių / planuojančių pasinaudoti asmenų tarpe dažniau pasitaiko tie respondentai, kurie pritaria, jog daugiabučių atnaujinimo procesas yra neišvengiamas. • Tuo tarpu dažniau teigė, jog su kitais daugiabučio gyventojais yra nesvarstoma renovacijos galimybė, kauniečiai, gyvenantys Marijampolės, Panevėžio ir Šiaulių apskrityse bei asmenys manantys, jog gyventojus skatintų pasinaudoti programa didesnis informuotumas.

23. Dabar galiojančios daugiabučių atnaujinimo programos patrauklumas 40% 37% 38% 38% 41% 41% 37% 37% 36% 32% 39% 38% % skaičiuojami nuo tikslinių grupių apklaustųjų, kurie dar nėra pasinaudoję daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa: TG1 – renovuotinų (1993m. ir ankstesnių metų statybos) daugiabučių namų gyventojai, TG2 – 15-74m. amžiaus Lietuvos gyventojai. 40% renovuotinų daugiabučių gyventojų ir 37% Lietuvos gyventojų sutiktų pasinaudoti dabar galiojančia daugiabučių atnaujinimo programa, tačiau panaši dalis abiejose tikslinėse grupėse nesutiktų renovuoti namo pagal dabartines programos sąlygas (TG1 – 37%, TG2%-37%). Per pastarąjį ketvirtį padidėjo Lietuvos gyventojų, greičiausiai sutiksiančių pasinaudoti programa, dalis ir sumažėjo neturinčių nuomonės gyventojų dalis.

24. TG1: dabar galiojančios atnaujinimo programos patrauklumas pagal socialines-demografines charakteristikas TG1 – renovuotinų (1993m. ir ankstesnių metų statybos) daugiabučių namų gyventojai. • Tai, jog sutiktų atnaujinti savo būstą pagal dabar galiojančią daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo)programą, dažniau nurodo 31-45 metų amžiaus asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą, dirbantys, disponuojantys didžiausiomis pajamomis (iki 800 Lt/mėn. vienam šeimos nariui) bei gyvenantys Marijampolės ir Tauragės apskrityse. • Vyresni nei 46 metų amžiaus asmenys, turintys aukštesnįjį išsilavinimą, išsiskyrę ar našliai, disponuojantys didesnėmis pajamomis (601-800 Lt/mėn. vienam šeimos nariui), šiauliečiai, gyvenantys Kauno ir Klaipėdos apskrityse dažniau teigia, jog atnaujinti savo daugiabučio pagal dabartinę programą nesutiktų.

25. Segmentacija pagal pasinaudojimą programa ir ketinimą ja pasinaudoti 2012 m. gruodis 2012 m. rugsėjis 2011 m. gruodis TG1 – renovuotinų (1993m. ir ankstesnių metų statybos) daugiabučių namų gyventojai, N=730. Kiek daugiau nei pusė renovuotinų daugiabučių gyventojų yra daugiabučių atnaujinimo programos skeptikai, t.y. jie šiuo metu su kitais daugiabučio gyventojais nesvarsto jo atnaujinimo galimybės / apie tai nežino, bet teigia, jog nesutiktų pasinaudoti dabar galiojančia daugiabučių atnaujinimo programa. Dažniau skeptikais yra turintys vidurinį išsilavinimą, nesusituokę asmenys, disponuojantys didesnėmis pajamomis, gyvenantys nenuosavame būste. Trečdalis 1993m. ar anksčiau statytame daugiabutyje gyvenančių asmenų gali būti vadinami programos rėmėjais. Šie apklausos dalyviai, nors ir teigia, jog su kitais daugiabučio gyventojais nesvarsto arba nežino apie būsto atnaujinimą, tačiau visai sutiktų jį modernizuoti. Dažniau programą remia 31-45 metų amžiaus asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą bei trijų didžiųjų miestų gyventojai. Kaip ir 2012 m. rugsėjo bei 2011 m. gruodžio mėnesiais atliktų apklausų duomenimis, taip ir 2012 metų pabaigoje 16%renovuotinų namų gyventojų išlieka programos aktyviais dalyviais, t.y. šiuo metu arba yra renovavę savo daugiabutį, arba svarsto tai daryti. Per pastarąjį ketvirtį kiek padaugėjo daugiabučių programos rėmėjų ir sumažėjo skeptikų, nors skirtumai ir nėra statistiškai reikšmingi. Programos rėmėjų dalis per pastarąjį ketvirtį labiausiai išaugo Klaipėdos mieste ir Marijampolės apskrityje.

26. Daugiabučio atnaujinimo barjerai % skaičiuojami nuo tikslinių grupių apklaustųjų, kurie dar nėra pasinaudoję daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa, bet ir nesutiktų atnaujinti savo daugiabučio: TG1 – renovuotinų (1993m. ir ankstesnių metų statybos) daugiabučių namų gyventojai, TG2 – 15-74m. amžiaus Lietuvos gyventojai. • Pagrindinis barjeras stabdantis daugiabučių atnaujinimo procesą yra finansai: • Daugiau nei pusė abiejų tikslinių grupių atstovų nesutiktų pasinaudoti programa dėl prastos asmeninės finansinės situacijos (TG1-59%, TG2-53%). • 48% renovuotinų daugiabučių gyventojų ir 42% Lietuvos gyventojų nesutiktų pasinaudoti programa dėl per mažo valstybės indėlio. • Per pastaruosius metus finansiniai barjerai, trukdantys galvoti apie būsto renovaciją, stiprėjo. • Per pastarąjį ketvirtį ženkliai išaugo tiek renovuotinų daugiabučių gyventojų, tiek visų Lietuvos gyventojų abejonės programos nauda, tai yra, abejojančių kad renovavus namą sumažėtų išlaidos šildymui, pagerėtų gyvenimo kokybė. • Vieningumas tarp daugiabučių gyventojų turi mažesnės reikšmės norui pasinaudoti programa: • Penktadalis abiejų tikslinių grupių atstovų nesutiktų pasinaudoti programa dėl nelygiaverčio namo gyventojų įsitraukimo į procesą. • Po vieną iš dešimties abiejų tikslinių grupių atstovų įvardino gyventojų nesutarimą dėl daugiabučių atnaujinimą vykdysiančio administratoriaus ar nepakankamą pasitikėjimą namo administratoriumi ar bendrijos pirmininkui kaip priežastį nepasinaudoti programa.

27. TG1: daugiabučių atnaujinimo barjerai pagal socialines-demografines charakteristikas TG1 – renovuotinų (1993m. ir ankstesnių metų statybos) daugiabučių namų gyventojai. • FINANSINIS PROGRAMOS ASPEKTAS • Turintys vidurinį išsilavinimą, išsiskyrę arba našliai, gyvenantys Utenos apskrityje dažniau nurodo prastą asmeninę finansinę situaciją kaip priežastį, kodėl nesutiktų atnaujinti savo daugiabučio. • per mažu valstybės indėliu dažniau skundžiasi vedę asmenys, gyvenantys Kauno ir Šiaulių miestuose. • PROGRAMOS NAUDOS NEMATYMAS • Vilniečiai, kauniečiai bei gyvenantys nuosavame būste dažniau teigia netikintys daugiabučių atnaujinimo nauda (netiki, kad sumažės išlaidos šildymui ar pagerės gyvenimo kokybė). • GYVENTOJŲ TARPUSAVIO NESUTARIMAI, NEPASITIKĖJIMAS • tai, jog atsinaujinti daugiabutį trukdo ne visų daugiabučio gyventojų pakankamas įsitraukimas į šį procesą dažniau nurodo gyvenantys nuosavame būste. • Vilniečiai dažniau nurodo, jog atnaujinti daugiabutį trukdo nepakankamas pasitikėjimas daugiabučio administratoriumi arba bendrijos pirmininku.

28. Tyrimo apibendrinimai ir išvados I • INFORMUOTUMO LYGMUO: • Dauguma gyventojų žino apie daugiabučių atnaujinimo programą.Per pastarąjį ketvirtį padidėjo gyventojų įsitraukimas bei poreikis išsamesnei informacijai. • Nors gyventojų informuotumo lygmuo apie daugiabučių atnaujinimo programą yra pakankamai aukštas (TG1-94%, TG2-92%) ir per visą tiriamą periodą nekinta (nuo 2011 metų gruodžio mėnesio nepakito), tačiau per pastarąjį ketvirtį gaunama informacija apie programą buvo labiau paviršutiniška: sumažėjo daug apie programą girdėjusių gyventojų (TG1-43%, TG2-40%) bei rečiau teigiama, jog pakanka informacijos apie programą (TG1-38%, TG2-42%). • Gyventojų susidomėjimas programa yra didelis. Itin maža gyventojų dalis išreiškė nesusidomėjimą girdėta informacija (TG1-6%, TG2-8%). • Per pastarąjį ketvirtį augo gyventojų žingeidumas programos atžvilgiu – reikšmingai didesnė gyventojų dalis teigė, jog norėtų apie programą sužinoti daugiau (TG1-50%, TG2-44%). Labiausiai gyventojus domina finansiniai modernizavimo aspektai: kiek kainuotų atnaujinti daugiabutį bei kokia būtų valstybės parama. • Paprastai apie programą sužinoma iš televizijos (TG1-75%, TG2-75%), aplinkinių (TG1-39%,TG2-38%) bei spaudos (TG1-37%, TG2-36%). Per pastarąjį ketvirtį fiksuojamas didesnis gyventojų įsitraukimas į informacijos apie programą sklaidą - ženkliai didesnė Lietuvos gyventojų dalis apie programą informacijos gavo iš aplinkinių bei namo bendrijos ar būsto administratoriaus. TG1 – renovuotinų (1993m. ir ankstesnių metų statybos) daugiabučių namų gyventojai, TG2 – 15-74m. amžiaus Lietuvos gyventojai.

29. Tyrimo apibendrinimai ir išvados II • PALANKAUS VERTINIMO LYGMUO: • Programos vertinimas stabilizavosi - dvigubai daugiau gyventojų nusiteikę palankiai nei nepalankiai.Išaugo gyventojų būsto modernizacijos naudos suvokimas. • 2012 m. rugsėjyje sumažėjęs JESSICA iniciatyvos vertinimas 2012 m. gruodyje vėl pagerėjo. Pusė tiek renovuotinų daugiabučių gyventojų, tiek Lietuvos gyventojų labiau palankiai vertina daugiabučių atnaujinimo programą (TG1-49%, TG2-50%), o nepalankiai – apie ketvirtadalis (TG1-25%, TG2-22%). • Svyravimas gali būti siejamas su šildymo sezonu. Pradėjus mokėti už šildymą renovacijos tema tampa aktualesne ir tai gali lemti gerėjančius vertinimus. • Vis daugiau gyventojų sutinka, jog atnaujinus daugiabutį pakyla buto vertė bei pagerėja gyvenimo kokybė, o pats atnaujinimo procesas yra neišvengiamas. Teigiamas pokytis stebimas visą tyrimo periodą (2011 m. gruodis-2012 m. gruodis). • Būsto šildymas gali turėti įtakos respondentų gyvenimo kokybės, savininkų atsakomybės suvokimui bei taršos ir elektros energijos taupymo vertinimui prieš būsto atnaujinimą ir po jos. Gruodžio mėnesiais, prasidėjus šildymo sezonui, dažniau sutinkama, jog atnaujinus būstą pagerėja gyvenimo kokybė, įgyvendinant programą mažinamos elektros energijos sąnaudos, mažinama tarša, o daugiabučių atnaujinimu visų pirma turi rūpintis butų savininkai. TG1 – renovuotinų (1993m. ir ankstesnių metų statybos) daugiabučių namų gyventojai, TG2 – 15-74m. amžiaus Lietuvos gyventojai.

30. Tyrimo apibendrinimai ir išvados III • ĮSITRAUKIMO LYGMUO: • Priimant sprendimą dėl dalyvavimo daugiabučių atnaujinimo programoje aktualiausias yra finansinis aspektas – ar pakanka asmeninių finansų bei koks bus valstybės indėlis. • Nuo 2011 m. gruodžio mėnesio atvirumas daugiabučių atnaujinimo programai išlieka pakankamai didelis: keturi iš dešimties dar nerenovuotų daugiabučių gyventojų sutiktų pasinaudoti daugiabučių atnaujinimo programa. Visuomenėje per pastarąjį ketvirtį išaugo būsto renovavimo palaikymas, nors rugsėjyje jis buvo sumažėjęs: neapsisprendusiųjų sąskaita daugėja Lietuvos gyventojų, sutinkančių, jog jų namas būtų renovuotas. Pokytis vėlgi gali būti siejamas su šildymo sezonu • Labiausiai gyventojus skatintų pasinaudoti programa finansiniai aspektai (asmeninė finansinė situacija, paramos dydis, paskolos įmokos dydis) bei galima ekonominė nauda po daugiabučio renovavimo. • Asmenis, neketinančius pasinaudoti daugiabučių atnaujinimo programa, labiausiai stabdo taip pat finansiniai aspektai: prasta asmeninė finansinė situacija ir per mažas valstybės indėlis. Per pastaruosius metus finansiniai barjerai, trukdantys galvoti apie būsto renovaciją, stiprėjo. • Renovuotinų namų gyventojus galima suskirstyti tris dalis: aktyvūs programos dalyviai (16%; pasinaudoję arba šiuo metu svarstantys pasinaudoti programa), pasyvūs rėmėjai (32%; nors ir teigia, jog su kitais daugiabučio gyventojais nesvarsto arba nežino apie būsto atnaujinimą, tačiau visai sutiktų jį modernizuoti) bei skeptikai (52%; nors ir teigia, jog su kitais daugiabučio gyventojais nesvarsto arba nežino apie būsto atnaujinimą, tačiau visai sutiktų jį modernizuoti). • Aktyvių programos dalyvių dalis nuo 2011 m. gruodžio mėnesio nekito, programos rėmėjų dalis per pastarąjį ketvirtį šiek tiek išaugo, o skeptikų dėmuo sumažėjo. TG1 – renovuotinų (1993m. ir ankstesnių metų statybos) daugiabučių namų gyventojai, TG2 – 15-74m. amžiaus Lietuvos gyventojai.

31. Kontaktinė informacija Dalia Olšauskė t +370 5 205 4515 dalia.olsauske@sic.lt Agnė Šimkūnaitė t  +370 5 2054 510 agne.simkunaite@sic.lt greenhall | upės g. 21, LT-08128 vilnius www.sic.lt