1 / 29

Emocinės sveikatos stiprinimas, naudojant kūrybiškus lavinimo metodus

Emocinės sveikatos stiprinimas, naudojant kūrybiškus lavinimo metodus. Parengė Roma Radžiūnienė Regina Kulbokien ė Kauno lop šelis - darželis “Gandriukas”. Emociniai išgyvenimai.

adanna
Download Presentation

Emocinės sveikatos stiprinimas, naudojant kūrybiškus lavinimo metodus

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Emocinės sveikatos stiprinimas, naudojant kūrybiškus lavinimo metodus Parengė Roma Radžiūnienė Regina Kulbokienė Kauno lopšelis - darželis “Gandriukas”

  2. Emociniai išgyvenimai Kiekvienas esame kitoks, todėl įvairius dalykus jaučiame skirtingai. Tik vienosemocijos labai gerai pažįstamos, kitos- mažiau. Emocijos - tai trumpalaikiai ar ilgalaikiai situaciniai pergyvenimai, išgyvenimai, kurie apima ir jausmus. Jausmai yra daugkartinių situacinių emocijų apibendrinimo rezultatas. Tiek suaugusiam , tiek vaikui būdinga 14 pirminių emocijų. Tai: • Kaltė • Pyktis • Pavydas • Baimė • Gėda • Džiaugsmas • Meilė • Neapykanta • Liūdesys • Smalsumas • Ilgesys • Viltis • Neviltis

  3. Tie, kuriems dažniau tenka emociškai įsijausti bendraujant ir/ar kitose situacijose, susidūrę su tokiais nemaloniais jausmais kaip gėda ar kaltė, reaguoja laisviau, galbūt ir atidžiau. Šie neišvengiami jausmai tam tikrais atvejais yra derami. Kaltės jausmas priverčia atlyginti padarytą skriaudą.(Atsiprašymas, apkabinimas, rankos paėmimas veikiausiai skriaudos neatlygins, tačiau įtampą tikrai sumažins). Jausmai ir emocijos pakeičia net nuotaiką: kaip pyksti, niekas neatrodo juokinga ir įdomu. O kartais, kai jautiesi laimingas, kvatoji iš bet ko. Kūnas neabejingas jausmams. Jei juokiamės, organizme gaminasi laimės hormonai, jei liūdime, jis „vysta“ kartu su mumis. Tik suvokiantis savo jausmus asmuo gali suprasti ir kitus. Jausmai padeda pažinti aplinkinį pasaulį. Taip mes augame! Labai svarbu jausmus, mąstymą ir elgseną sieti kaip visuminį procesą. Ikimokyklinio amžiaus vaikai savo reikalus sprendžia ir mėgdžiodami aplinkinius, ir kūrybiškai.

  4. Todel labai svarbu, jog jau siame amžiuje vaikai leistų sau jausti, gebėtų atpažinti jausmus, juos suvokti ir kompetentingai tvarkyti – taip, kad emocijos atitiktų esmę ir situaciją. Jausti, kaip kyla koks nors jausmas, suvokti jo intensyvumą, jį suvaldyti ir, galiausiai, pajusti jo atoslūgį, yra visiškai normalus dalykas. Tačiau šiandien, jausmų deficito sąlygomis, tai nėra savaime suprantamas dalykas. Prietarai, nenoras ir baimė patirti intensyvius ar nemalonius jausmus šį procesą tiesiog stabdo. Todėl mums, pedagogams, ypac svarbu pateikti vaikams gerų emocinės kompetencijos pavyzdžių ir taip stiprinti jų emocinę ir dvasinę sveikatą. Jau maži vaikai gali išmokti šabloninių reakcijų, kurias galėtų taikyti gyvenime. Kartu žaidžiant ir mokantis konstruktyvi patirtis saugoma smegenyse ir pritaikoma reikiamoje situacijoje. Jos įgyti padeda įvairūs jausmų suvokimo, valdymo, savęs pažinimo, liaudies bei fiziniai žaidimai.

  5. Itin svarbu, kad bendraudami su ikimokyklinio amžiaus vaikais ir suaugusieji (pedagogai ir tėvai) būtų patys emociškai nuoseklūs ir pastovūs, sugebėtų išlaikyti emocinę pusiausvyrą: • vaikams labai aktualu, kad suaugusieji juos išklausytų ir suprastų, rimtai vertintų jų jausmus, padėtų juos įvardinti, suprasti; • vaikai turi pastebėti, jog ir patys suaugusieji susivokia savo jausmuose, o juos reikšdami stengiasi tapti artimesni vaikams; • suaugusieji turi nustatyti vaikams ribas, tačiau kartu pateikti būdų, kaip jiems tinkamai spręsti iškilusias problemas; • vaikams turi būti pateikta pakankamai laisvės elgtis savarankiškai, kad bendraudami tarpusavyje jie galėtų turtinti savo patirtį.

  6. Auklėjimo klaidos inicijuotos ikimokykliniame amžiuje negrįžtamai paveikia vaikų emocinį elgesį. Jie dažniau patiria: • vienatvę, graužatį, kaltės, menkavertiškumo jausmą; • nerimą, įtampą, bejėgiškumą, neviltį; • nesugeba emociškai tiksliai įvertinti situacijos; • negeba pasitikėti savimi; • bijo, vengia susidurti su emocijomis. Netinkamo ugdymo pasekmės: skatinamas socialiai nederamas elgesys - atsiranda perdėta baimė ar agresyvumas bei pavojingas elgesys.

  7. Vaizduotė ir kūryba yra varomosios žmogaus egzistencijos jėgos. Kūrybiškumas psichologiniu požiūriu – tai asmenybės bruožas. Tai leidimas sau tam tikrus dalykus pamatyti kitaip. Kūryba - tai procesas, kurio metu kuriama kas nors nauja. Tai veikimas, drąsa, informacija, žinios, ištrūkimas iš nusistovėjusio elgesio, smalsumas, požiūris, nuostata, atvirumas, pasitikėjimas, vaizduotė, atsipalaidavimas. Tai tam tikras „žaidimas“ su turimomis žiniomis, su mus supančiu Pasauliu. Kodėl žaidimas? Nes tik žaisdamas žmogus gali sau leisti būti kitokiu nei paprastai. Kurdamas žmogus išreiškia malonius ir nemalonius išgyvenimus, kurie daro įtaką jausmams, emocijoms. Stiprios emocijos lemia didesnių išgyvenimų įsisąmoninimą, visapusiškesnį savęs pažinimą. Tai svarbi vidinės harmonijos sąlyga. Kūrybiškumas neturi ribų, esu kūrybiškas tiek pat kiek ir kiti. Mes visi kūrėjai, tiesiog ne visi leidžiame sau kurti. Kiek kartų galvojau, kad va kaip „jiems“ fainai, jie gali kurti, kol suvokiau, kad tai mano pasirinkimas ir pagrindinis faktorius, padedantis šioje srityje yra paprasčiausias veikimas, tai tarsi raumuo, jeigu jį naudoji, jis auga, jeigu apleidi – atrofuojasi.

  8. Vaiko kūrybiškumą įtakoja: Ilgą laiką buvo įprasta manyti, kad kūrybiškais žmonėmis gimstama, o ne tampama. Tačiau dabar pagrįsta tyrimais, kad svarbi ir aplinka, ir įgymiai.Reiškia, kiekvienas mūsų gali būti kūrybiškas, tik reikia „nepamiršti“ šių įgūdžių lavinti. Šeimoje ir ugdymo įstaigoje puoselėjamos vertybės ir tradicijos; Palankios ugdomosios aplinkos sukūrimas; Tėvų ir ugdančių pedagogų išprusimas, neabejingumas kūrybiškumui; Sąmoningasvaiko kūrybiškumo skatinimas, neslopinant vaiko prigimtinių galių, neribojant jo vaizduotės, fantazijos, skatinant savarankiškumą, nepriklausomumą bei pasitikėjimą savimi; Tėvų ir pedagogųgebėjimas įžvelgti vaikuose kūrybiškumo apraiškas ir suteikti vaikui galimybes jas puoselėti, auginti; Socialinės ir ekonominės tėvų gyvenimo sąlygos.

  9. Menas – pati universaliausia kalba, kai žmonės jausmais suvokia vieni kitus, o meninė kūryba, skatindama žmogaus saviraišką, ne tik ugdo žmogaus asmenybę, bet ir padeda integruotis ir adaptuotis visuomenėje, lavina tarpusavio bendravimo įgūdžius. Kiekvienas vaikas meninėje veikloje išgyvena teigiamas emocijas. Meninė išraiška - universaliausia komunikacijos priemonė: muzikos garsai, tembras, linijų ir spalvų deriniai, judesys, kūno gestai sugeba išsakyti daugiau už tradiciškai tariamą žodį. Meninė veikla labai naudinga sužadinant pažinimo norą, susidomėjimą, nes ji spalvinga, įdomi ir žaisminga. Visų menų šaknys yra žaidimai. Menas yra tam tikra žaidimo rūšis. Vaikų žaidimas atskleidžia jų emocijas ir psichinę būseną.

  10. Dailė Visi žmonės gyvena dviejuose pasauliuose: fizinėje realybėje (ji konkreti, matoma, juntama, ją galima paliesti, pauostyti) ir vidinėje (jausmai, vaizduotė). Dailė padeda šiuos du pasaulius susieti, surasti jų pusiausvyrą. Piešdami vaikai užmezga ryšį su savo vidiniu pasauliu ir įsisąmonina išgyvenimus. Jie piešia, kuria žaismingai ir laisvai. Ir tai vaikams padeda matyti šį pasaulį geresnį, šviesesnį, neužsisklęsti savyje ir atsiverti per kūrybą. Piešimo ir tapymo užsiėmimai suteikia galimybę reikšti mintis, emocijas ir potyrius, plečia regimuosius vaizdinius, lavina bendravimą, vaizduotę. Dailės užsiėmimai leidžia eksperimentuoti su jausmais, juos tyrinėti ir išreikšti simboliais.Dailė labai svarbi fizinei, psichinei bei dvasinei sveikatai palaikyti ir stiprinti. Dailės užsiėmimų metu, pirmiausia, stengiamės vaikui sudaryti sąlygas kurti, t.y suteikti išgyvenimų bei priemonių, padedančių tuos išgyvenimus perteikti. Pavyzdžiui, ugdytiniams pateikiame objektą, kurį ištyrinėjame visais pojūčiais: liečiame paviršių, tyrinėjame koks jis – kietas ar minkštas, lygus ar grublėtas, šiltas ar vėsus. Arba, skaitome pasaką ar žinomą istoriją.Yra vaikų, kurie labai mėgsta patys kurti įvairias būtas ar nebūtas istorijas. Pvz. kaip skrido lėktuvu, plaukė laivu, keliavo ar ėjo medžioti.

  11. Kartais sunku net atrinkti, kas yra tikras įvykis, o kas fantazija. Kai vaikas labai įsijaučia į esamą vaidmenį , mes pastebime, kaip pasikeičia jo emocijos, elgesys, mimika, gestai, viso kūno judesiai. Tada paruošiame aplinką taip, kad vaikas aplink save matytų įvairias spalvas, įvairias piešimo priemones ir turėtų galimybę jas pasirinkti bei kūrybiškai išreikšti save. Vertindamos ugdytinių piešinius atsižvelgiame ne į estetinį rezultatą, bet į patį piešimo procesą, kurio metu vystosi vaiko mąstymas, komunikaciniai ir kūrybiniai gebėjimai. Piešinys gali būti visiškai į nieką nepanašus. Svarbu, kaip pats vaikas įvardina sakydamas teiginius savo piešinį ir išreiškia emocijas: ką mato žiūrėdamas į piešinį, ką jaučia, ką suvokia, kaip jaučiasi, kodėl taip jaučiasi, ko nori. Pastebėjome, kad ugdytiniams daug teigiamų emocijų suteikia užsiėmimų metu naudojamos netradicinės priemonės (pvz. angliukai, gamtinės medžiagos, antrinės žaliavos). Be to, vaikams labai patinka kurti piešinius netradiciniais būdais: kojomis, ant veidrodžio/stiklo, pirštais, ant kūno, užmerktomis akimis ir pan.

  12. Muzika Muzika yra motorinio aktyvumo ir geros nuotaikos šaltinis. Muzikuojant, klausantis muzikos ugdoma valia, emocijos, formuojami ir turtinami estetiniai jausmai ir vaizdiniai. Muzika naudojama ritmo pajautimui, savo kūno pažinimui, atsipalaidavimui. Pastebėjome, kad ar pavyks vaikui atsipalaiduoti klausantis muzikos, priklauso ir nuo vaikų gebėjimo ramiai elgtis, užmerkus akis įsiklausyti muzikos. Tinkamai kaitaliojant įtemptos ir ramios muzikos kūrinius, ugdomi gebėjimai sukaupti dėmesį, įveikti stresą, savivoka, kantrumas. Užsiėmimų metu dainuodami įvairias daineles, ketureilius, vaikai improvizuoja, žaidžia garsais, tonais, balso tembru. Klausydami kompiuteriniuose žaidimuose ir pateiktyse įvairius garsus, ugdytiniai atkreipia į juos dėmesį, mokosi skirti aplinkos garsus, spėlioja, kuris daiktas skleidžia šiuos garsus, o vėliau ir patys ieško garsų ir nusprendžia, kokį/kieno garsą nori išgauti. Naudojamos priemonės: medinės lazdelės, kaštonai, metaliniai daiktai, stiklas, popierius, celofanas, akmenukai, plastmase, vanduo, puta ir t.t. bei įvairūs deriniai.

  13. Koks skurdus būtų dvasinis žmogaus pasaulis, jei vaikystėje nebūtų girdėjęs švelnios motinos lopšinės, nežaidęs liaudies žaidimų, ratelių su draugais, nemuzikavęs šeimoje. Šeima yra visa ko pagrindas. Tik po jos eina darželis, mokykla. Žmogaus doroviniai pagrindai yra dedami ikimokykliniame amžiuje.Savo prigimtimi liaudies menas labai artimas vaiko sielai, juk vaikystėje pasaulis atrodo didelis ir gražus, kupinas spalvų, garsų, judesių. Tada dar tikima pasakomis ir kiekviena diena pateikia vis naujų atradimų.Vaikai supranta tai, kas konkretu ir paprasta. Jie pasaulį vaizduoja panašiai kaip liaudies meistrai: kartais žmonės, paukščiai, gyvūnai, augalai atrodo kaip realūs, kartais kaip fantastiški.Nuo senų senovės žaidžia ne tik žmonės, bet ir žuvys, paukšteliai, gyvuliai bei žvėreliai. Mat žaidimų metu pramogaujant ir linksminantis išmokstama daug įdomių ir naudingų dalykų. Žaidimai parenkami atsižvelgiant į metų laiką, šventes, kurioms yra ruošiamasi, atspindi gyvenimą viduje ir už lango. Išraiškingus judesius vaikai ne tik mėgdžioja, bet ir išgyvena tarsi gyvus vaizdus. Žaisdami vaikai patiria džiaugsmą, daug teigiamų emocijų, lavėja rankų judesiai, stambioji motorika, kalba. Žaidimas yra veiksminga auklėjimo priemonė. Tinkamai organizuoti žaidimai padedaišugdyti jaunąją kartą sveiką, stiprią, kupiną gyvenimodžiaugsmo.

  14. Žaiskite, šokite, juokitės, ir aš pasakysiu, kas jūs tokie... • Siužetiniai – imitaciniai žaidimai. Imitavimas, mėgdžiojimas bei įvairūs pratimai kartu su tekstu siejami į vientisą žaidimo siužetą (“Vilkas ir avys”, “Katė ir pelė”, “Kiškelis”, “Šarkelė”, “Lapių lenktynės”, “Varna”, “Žvirblis”, “Skrido uodas” “Aguonėlė”, ”Šeško gaudymas”, ”Žilvitis”, “Vanagėlis”, “Dobilėlis”, ”Jurgelis”, “Audėjėlė”, “Šiaudų batai” ir kt. • Pokštiniai žaidimai (šaukšto paėmimas nuo suolo, rakšties rovimas, pokštai užrištomis akimis, neišlieti vandens ar neišmesti kiaušinio, lauminėjimas) , įvairūs būrimai - skaičiuotės. • Liaudies žaidimai-rateliai. Jie neintensyvūs, tačiau pratina vaikus pajausti bendrą ritmą ir darnią veiklą pagal dainos ar muzikos melodiją. Vaikai kartu ir ilsisi, ir pramogauja, ir mokosi naujų judesių darnos šokdami, atlikdami įvairias užduotis bei sykiu dainuodami paprastą, bet labai mielą dainelę. Žaidimo metu akcentuojama taisyklinga laikysena, judesių plastiškumas ir grakštumas, puoselėjamos tautinės vertybės, ugdomas vaikų pilietiškumas.

  15. “Kavonių” – gaudymo žaidimai. • Judrieji žaidimai. Tai labai aktyvi veikla, kur keli žaidėjai ar grupė atlieka įvairius veiksmus pagal žaidimo taisykles: “Puodas dega”, “Lapė ir vištos”, “Raganėlė pamotėlė”. • Estafetės – lenktynės: įvairūs šokinėjimai per kliūtis, šuoliavimas maišuose, pasirišus koją po kaklu, surišus į daiktą abiejų kojas, lenktynės ropomis, nešant vienas kitą ant nugaros ir pan.), • Sportinio pobūdžio žaidimai: mėtymai, jodinėjimas, gimnastikos pratimai porose, imtynės, traukynės, grumtynės, sunkumų kilnojimas, laipiojimai, žaidimai su sviediniu, žiužiu, ripka).

  16. Žaidimai, ugdantys gebėjimą atpažinti daiktus • „Stebuklinga skraistė arba maišelis“ – į maišelį arba po skraiste sudedami įvairūs gerai pažįstami daiktai. Vaikai apčiuopomis tyrinėja daiktus. Nusako kietas ar minkštas, apvalus ar dygliuotas, didelis ar mažas, turi kojas ar ratus... ir spėja, kas tai. • „Atspėk , kas tai“ – iš atskirų gerai žinomų daiktų detalių piešinėliuose, bando spėti koks tai daiktas. • „Apie ką kalbu?“ – apibūdinamas daiktas, reiškinys, gyvūnas, personažas ir pan., o vaikai spėja kas tai. Pvz.: ruda, ilga uodega, gudri, gyvena ....(Lapė) • „Ko trūksta?“ – pateikiami įvairūs paveikslėliai, kuriuose trūksta kurios nors detalės (pvz.: automobiliui trūksta rato). Vaikai turi įvardinti ir parinkti trūkstamą detalę.

  17. Pirštukiniai žaidimai Pirštukiniai žaidimai yra puiki meninės išraiškos forma, tuo pačiu lavinanti vaikų smulkiąją motoriką, muzikalumą, supažindina su tautosaka. Žaismingi tekstai sukuria teigiamą nuotaiką, ugdo gebėjimą klausytis ir suprasti eilėraščių, ketureilių turinį, pajusti kalbos ritmą. Pirmiausia su vaikais atliekame nesudėtingus pratimus, kurie lavina rankos riešą, plaštaką: glostome, plojame, beldžiame, ridinėjame tarp delnų kaštonus, kamuoliukus, vyniojame siūlus, imituojame dažymą, minkymą, malimą ir pan. Tik tuomet kai šiuos judesius vaikai atlieka tiksliai, koordinuotai, sklandžiai, pereiname prie sudėtingesnių derinių. Pirštais darome įvairias figūras, atliekame pirštukų susipažinimo, pasisveikinimo daineles, kuriame pasakas, istorijas ir jas imituojame pirštų judesiais, mimika, gestais ir pan. Vaikams taip pat labai patinka paties sugalvoti įvairius tekstus, pasakojimus arba panaudoti įvairių žaidimų elementus, imituoti bei improvizuoti. Pvz.: nupiešti ant rankų ir kojų pirštų veidukus, daryti ant pirštų žmogeliukus iš netradicinių priemonių (siūlų, (kamštukų, degtukų dėžučių, skiaučių ir pan.)

  18. Fiziniai žaidimai emocinei sveikatai ugdyti Grupiniai žaidimai, skatinantys vaikų savarankiškumą bei ugdantys jausmų suvokimo gebėjimus. Žaisdami vaikai geriau suvokia savo kūną : pažįsta kūno dalis, mokosi kūno raiškos ir valdymo, išgyvena aktyvumo ir ramybės, įtampos ir atsipalaidavimo būsenas. (Pvz.: “Magnetinės kūno vietos” – grojant muzikai vaikai vaikšto patalpoje. Po signalo, vedėjas pasako, kuri kūno vieta tapo “magnetu”: dešinė ranka, kairė koja, nosis, pilvas ir pan. Vaikai porose suglaudžia “magnetines” vietas.) Kontaktiniai (socialiniai) žaidimai emocinei sveikatai ugdyti. Jų dalyviai– suaugęs asmuo (tėvai, pedagogas), vaikai. Žaisdami, vienas kitą atidžiai stebi, reaguoja į partnerio emocijas, laikyseną ir pan. Žaisdami šiuos žaidimus, vaikai išgyvena draugystės jausmą, skatinantį bendrą veiklą su žaidimų draugu ar visa grupe vaikų, mokosi įveikti polinkį konkuruoti ir gali palyginti, ką reiškia veikti kartu su kitais, o ką – būti sau vienam.(Pvz.: Iš kūnų daromos įvairios figūros, raidės, žaidimai su guma, lanku ir t.t.) Žaidimai su taisyklėmis. Svarbiausi šių žaidimų elementai: savikontrolė , ribų nustatymas , susitarimo laikymasis. Šie žaidimai skatina socialinius įgūdžius, moko vaikus bendradarbiauti ir dirbti komandoje.

  19. Inicijavus ir pritaikius žaidimuose įvairias netradicines ugdymo/si priemones, žaidimai tapo įvairesni, įdomesni, atsivėrė nauji kūrybinio išpildymo klodai.

  20. Žaidimai su šešėliais

  21. Švieselių žaismas

  22. Žaisdami vaikai mokosi atkakliai siekti tikslo,

  23. susipažįsta su kūno dalimis ir jas įtvirtina

  24. mokosi sąmoningai valdyti savo kūną, eksperimentuoja

  25. ...ir “kuria” raides bei žodžių junginius.

  26. Specialistai teigia, kad vaikystėje ugdoma emocinė sveikata lemia sėkmingesnę bendrą asmenybės raidą. Ir priešingai – didžiausi socialinių ir emocinių įgūdžių trūkumai yra vaikystėje neugdyto emocinio intelekto pasekmė. Taigi, pamėginome parodyti, koks svarbus vaiko dvasinei sveikatai yra emocinis “fonas”. Iš tiesų, sudėtingą tikrovę lengviau prisijaukinti ir įveikti tada, kai žmogus geriau pažįsta savo jausmus ir save bei geba tinkamai reaguoti. Emociškai protingas žmogus supras, kada gali savo jausmus patikėti kitiems, o kada verčiau jų nereikšti. Įvaldyta savitvarda padeda dirbti grupėje.Visiems žinoma, kad mieliau mokomasi tada, kai tarp mokinio ir mokytojo užsimezga teigiamas emocinis ryšys, kai mokinys identifikuojasi su jam mielu asmeniu. Visi patyrėme, kad geriausiai sekasi mokytis tų dalykų, kuriuos dėsto simpatiški, supratingi mokytojai. Emocinės sveikatos stiprinimas neapsaugo nuo nemalonių jausmų. Svarbiausia – padeda pažinti save ir savo jausmus, juos priimti, būti atidžiam sau ir kitiems ir nebijoti gyvenimo iššūkių.

  27. Įžvalga Suprasdami ir įvertindami emocinės sveikatos ugdymo svarbą vaiko ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje, žaisdami žaidimus skirtus ugdyti emocinį intelektą, padėsime pamatus ugdytis vaikų emocijoms - ruošdami juos pilnaverčiui ir brandžiam suaugusio žmogaus siekiui - gyvenimo kokybės ir darnos visapusiško išpildymo.

  28. Vaiko žaidimas ir fantazija, kaip ir dailininko kūrybinė veikla, įkūnija geriausias žmogiškojo dvasingumo išraiškas, patvirtina, jog žmogus Žemėje gyvena ne be reikalo. “Tada ir angelas žaidžia su mumis“ Raineris Marija Rilkė

  29. DĖKOJAME UŽ DĖMESĮ

More Related